Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Paplūdimy - net lovos su baltais baldakimais.


Praėjusį savaitgalį Jūrmaloje atidarius vasaros sezoną, gatvės ir pajūris iškart pagyvėjo. Į maždaug 57 tūkst. gyventojų turintį kurortą suplūdo poilsiautojai. Pastaraisiais metais ypač daugėja ir svečių iš Lietuvos. Dairėmės, kuo juos vilioja Jūrmala (išvertus iš latvių kalbos – jūros krantas).


Jūratė MIČIULIENĖ


Pasak Jūrmalos turizmo informacijos centro (TIC) darbuotojų, lietuviai dažniausiai atvyksta iš anksto neplanuodami ir dairosi, kur iškart išsinuomoti kambarį. Nustemba, kad čia niekas, kaip Palangoje, su „plakatais“ nelaukia, stotyje nesėdi kambarius siūlančios močiutės. Kur apsistoti Jūrmaloje, reikėtų dairytis iš anksto (puslapyje www.visitjurmala.lv informacija pateikiama ir lietuvių kalba). Nakvynės variantų galima rasti labai įvairių.


Kaip pasakojo TIC darbuotoja Laura Strazdina, pagal atvykstančių poilsiautojų skaičių pirmauja patys latviai, antroje vietoje – Rusijos piliečiai, trečioje – lietuviai ir estai. Pastaruoju metu Jūrmaloje poilsiaujančių lietuvių vis daugėja. Kai kurių Lietuvos rajonų gyventojams šis Latvijos kurortas arčiau nei Palanga.

Palūdimys – 25 kilometrai

REKLAMA


Iš Lietuvos į Jūrmalą bene patogiausia važiuoti automobiliu. Ties įvažiavimu į kurortą sumokėjus 2 eurus už automobilį mieste jį galima visur statyti nemokamai. Svarbu nepražiopsoti šio punkto, kitaip gali tekti mokėti 20 eurų baudą. Nei užkardos, nei stabdančio budėtojo nėra, tačiau vairuotojas, pamatęs kelio ženklą „plyta“, turėtų pasiskaityti informacinius stendus. Tokia rinkliava įteisinta norint sumažinti tranzitu kurortą kertančiųjų automobilių srautą. Jiems yra nemokamas miesto apvažiavimas.


Atskridus į Rygą lėktuvu, taksi iš oro uosto kainuos 15 eurų (apie tiek kilometrų yra iki Jūrmalos). Turint laiko galima miesto transportu nusigauti į Rygą ir sėsti į traukinį. Jis į kurortą kursuoja kas 20 minučių ir stoja Jūrmaloje 14-oje stotelių. Priklausomai nuo to, kurioje stotelėje išlipsite, bilietas kainuos 1–1,85 euro. Miesto centras – Majorių stotelė. Čia išlipus smagu pasivaikščioti Jomas gatve, kur kunkuliuoja pagrindinis kurorto gyvenimas. Legenda sako, kad iš šioje vietoje buvusių žvejų trobelių ir išaugo Jūrmala. Jomas lietuviškai reiškia vėjo supustytą kopų juostą.

REKLAMA


Jūrmala išsidėsčiusi siauru, ilgu 30 km ruožu palei Rygos įlanką (paplūdimys šiek tiek trumpesnis – 25 km). Kitapus miestą juosia Lielupė, tad jis yra tarsi pusiasalyje, apsuptas vandenų. Išilgai viso miesto kursuoja autobusiukai. Nuo vieno miesto galo iki kito – gana didelis atstumas, tačiau jūra visiems, kad ir kur apsigyventumėte – labai arti.


Kaip pasakojo L. Strazdina, pagal Jūrmalos vėtrunges, kurių čia labai daug, galima sužinoti, ar vanduo jūroje šiltas. Jei vėjas pučia nuo jūros, iš šiaurės, vadinasi, vanduo šiltas. Jei vėjas pasisuka nuo kranto, vanduo būna šaltas.


Medinės architektūros perlai Jūrmala pirmiausia sužavi medine architektūra. Galima tiesiog vaikštinėti ir grožėtis vienas už kitą gražesniais namukais. 4 tūkst. jų – medinės architektūros paminklai, jugendo ir nacionalinio neoromantizmo stiliumi statyti XVIII-XX amžiuje. Kurorto išskirtinumas – bokšteliais, fligeliais puoštos baltutėlės vilos, drožinėtais ornamentais išgražintos verandos. Išlaikyti šį grožį suinteresuota ir vietinė valdžia: už pastatų nepriežiūrą taikomos baudos, o jei nori perdažyti namą – architektūros paminklą, suteikiama finansinė parama. Kurorte galioja reikalavimas neapsitverti aukšta aklina tvora, kad praeiviai galėtų grožėtis kiekvienu vasarnamiu.



Iš miesto centro Majorių pagrindine gatve einant į Dubulčių mikrorajoną kairėje pusėje vieno gražaus namo prieangyje išvysite kartoninį moters atvaizdą. Tai latvių poetės, dramaturgės Aspazijos muziejus. Į šį 1903 metais statytą namą iš Rygos ji persikėlė gyventi mirus vyrui poetui Janiui Rainiui. Čia prabėgo paskutinis jos gyvenimo dešimtmetis (nuo 1933 iki 1943 metų). Aspazijos namuose dabar įkurtas muziejus – to laikotarpio inteligentų gyvenamojo būsto pavyzdys. Priėjus prie paminklo Aspazijai, galima pasiklausyti deklamuojamų jos eilių.


Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Jei diena apniukusi ir prie jūros nesinori - galima pasivaikščioti po Kemerių pelkę.


Kurorto malonumai


Pirmieji mėgėjai pasimaudyti čia atvykdavo dar XVIII amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Kaip tik tuo metu Anglijoje ir Prancūzijoje buvo atidaryti pirmieji pajūrio kurortai. Iš pradžių poilsiautojai apsistodavo pas vietinius žvejus. 1877 metais nutiesus geležinkelį, pradėjo dygti vasarnamiai, sanatorijos, reabilitacijos centrai. Poilsiautojus traukė ne tik jūra, bet ir šiose vietose rasti sieringi šaltiniai, sieros turintis purvas. Jais buvo gydomos odos ligos, sąnarių skausmai, virškinimo sutrikimai.


Jūrmalos miesto muziejus turi sukaupęs didelę kolekciją maudymosi kostiumėlių, siekiančių kurorto pradžią. Tarpukario leidiniuose gausu visokių patarimų poilsiautojams, pavyzdžiui: „pomėgis braidyti jūroje ir kojų atšaldymas ateity žada reumato pavojų“; „norint gydytis saulės spinduliais, būtina kreiptis į gydytoją“; „trumpai tariant, kaip ir bet kokius vaistus, kurortą reikia „vartoti“ protingai“.


Maždaug 20 km nuo Jūrmalos centro į vakarus nutolę Kemeriai. Iš šalia esančios Kemerių pelkės išteka sieringi šaltiniai, gausu gydomojo purvo. Reabilitacijos kurortas čia pradėtas steigti dar 1838 metais, poilsiautojų atvykdavo iš visos Europos. Tuomet įkurtas ir milžiniškas parkas su pasivaikščiojimo takeliais. Deja, buvęs garsus Kemerių kurortas dabar apleistas. Beveik 20 metų tebevyksta milžiniško viešbučio „Kemeri“, sovietmečiu tapusio sanatorija, rekonstrukcija. Jį sutvarkius vietovė turėtų atsigauti. Gydomieji šaltiniai niekur nedingo, ir jūra – čia pat.


„Kemeri“ – vienas pirmosios Latvijos nepriklausomybės epochos simbolių. Valstybės lėšomis 1936 metais pastatytas prabangiausias to meto viešbutis, turintis daugiau kaip 100 numerių – garsaus latvių architekto Eiženio Laubės kūrinys.

REKLAMA


Šalia – unikalus Kemerių nacionalinis parkas (visa teritorija užima 38 tūkst. ha). Po sieringo vandens ir dumblo raistą, šalia telkšančių akivarų išraizgyti pasivaikščiojimo takai. Trumpasis driekiasi 1,4 km, ilgasis – 3,4 kilometro. Iš apžvalgos bokštelio galima grožėtis įspūdingais pelkės ežerėliais. 6 tūkst. ha raistas gaivina lankytojus ir karštą dieną, gera čia ir apsiniaukus, kai prie jūros netraukia.


Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Nuostabus derinys: seno medinio namelio pjaustinių raštai atsikartoja naujo pastato balkonų puošyboje.

Epochų vėjai


Kiekviena epocha Jūrmaloje paliko savo pėdsakų. Sovietmečiu buvo pastatyta daug gigantiškų sanatorijų, į kurias svajojo patekti tolimiausių Sovietų Sąjungos kampelių gyventojai. Nepriklausomybės pradžioje daugelyje jų gyvenimas sustojo, Jūrmala net buvo praminta miegamuoju Rygos rajonu, tačiau jau kurį laiką miestas tampa vis gyvesnis. Yra daug veikiančių sanatorijų, SPA, kur siūloma daug paprasto, taip pat sieros prisotinto purvo procedūrų. Kiekvienas Latvijos pensininkas iš pradžių kas trejus metus gauna trijų savaičių nemokamą reabilitacinį poilsį Jūrmaloje, o paskui – kas dvejus metus dviejų savaičių poilsį.


Netoli Kemerių – Naujieji Kemeriai (Jaunkemeri), kur nuo 1968 metų be pertraukos veikia pajūrio restoranas „Neptūnas“. Stalai, kėdės, sienų dekoracijos ir net meniu išlikęs iš anų laikų. Tokių „dinozaurų“ Jūrmaloje nedaug.


Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Jūrmalos pro medžius beveik nesimato.


Miestas miške


Jūrmalos paplūdimiai žavi bekrašte platybe. Užsimojus nuo vieno miesto pakraščio nužingsniuoti iki kito, vos dienos užteks. Pačiame paplūdimyje pilna kavinių, nemokamų atrakcionų vaikams – laipynių, sūpynių. Šešiems paplūdimiams – Dzintarių, Buldurių, Daubarių, Jaunkemerių, Majorių, Melužių – suteiktas Mėlynosios vėliavos statusas.


Yra ką veikti ir pačioje Jūrmaloje. Miesto centre – puikus miško parkas „Dzintars“ su riedučių takais, plotais mėlynių, kurių vasarą nedraudžiama rinkti. Tarp aukštų pušų įrengtas nuotykių parkas „Tarzanas“, 33 m aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio net Rygos daugiaaukščiai matyti. O iš bokšto žvelgiant į Jūrmalą namų beveik nematyti, viską gaubia medžiai. Daugiausia – pušys. Atrodytų, tarsi miestas miške. Norėdamas nupjauti jau pavojingą tapusį seną medį, turi gauti leidimą ir būtinai pasodinti naują, – taip siekiama išsaugoti kurorto žalumą.


Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Šalia 1936 metais statyto "Kemerių" viešbučio - Meilės salelė su kavos paviljonu.


Pramogoms ir verslui


Pernai baigta rekonstruoti 12 mln. eurų kainavusi 1936 metais statyta koncertų salė „Dzintars“. Atkurtas visas buvęs medinis interjeras, bilietų kasa su langeliu – dabar tik žavi dekoracija. Pastatas skirtas ne tik koncertams, bet ir įvairiems verslo renginiams, kurių pastaruoju metu Jūrmaloje vis daugėja. Pasak TIC darbuotojų, per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, turistų iš Rusijos padaugėjo apie 27 proc., iš Lietuvos – daugiau kaip 20 procentų. Tai daugiausia verslo turistai. Daugybė viešbučių ir svečių namų turi konferencijų sales, teikia SPA paslaugas, kurios ypač populiarios, kai jūra dar šalta. Didelis SPA kompleksas yra lietuvių ypač pamėgtame „Jūrmalos“ viešbutyje. Prieš trejus metus atidarytas viešbutis „Kurshi“ turi ir specialių pasiūlymų, pavyzdžiui, trijų dienų organizmo „perkrovos“ programą. Šis viešbutis įdomus ir tuo, kad jame naudota viskas, kas pagaminta Latvijoje.


Jūrmala nuo seno garsėja ir pramoginiais koncertais. Jiems praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo pastatyta atvira vasaros koncertų salė „Dzintars“. Virš žiūrovų – šildomosios lempos. Nuo jų šioje zonoje būna 8 laipsniais šilčiau negu kieme. Dar neseniai ši salė garsėjo populiariais „Naujosios bangos“ muzikos festivaliais, kurie nuo 2015 metų jau vyksta Sočyje. Pasak Latvijos žiniasklaidos, garsi latvių dainininkė Laima Vaikulė esą planuoja juos atnaujinti.


L. Vaikulės populiarumas, galima sakyti, išaugo Jūrmaloje. Ji buvo ryški Buldurių paplūdimio restorano „Jūras perle“ varjetė žvaigždė. Būtent šiame 1965 metais pastatytame kultiniame restorane rinktinė nomenklatūrinė sovietinių laikų publika pirmąkart visoje Sovietų Sąjungoje išvydo profesionalų varjetė. Restoranas neišliko, mat po keleto gaisrų ir vandalų niokojimo 2001 metais buvo nugriautas.

REKLAMA


Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą

Iš viso Jūrmaloje yra 4 tūkstančiai medinės architektūros paminklų. Tačiau gražūs ir paminklinio statuso neturintys.


Vilų sezonas


Jūrmaloje šimtmečius nenutrūksta vilų sezono tradicija. Vos atšilus orams jų savininkai visai vasarai persikelia gyventi į savo dailius medinius vasarnamius. Daugiausia tai Rygos ir kitų Latvijos miestų gyventojai. Pastaraisiais dešimtmečiais daug vilų yra nusipirkę Rusijos piliečiai. Pagal šalies įstatymus Latvijoje nekilnojamojo turto už 40 tūkst. eurų (dabar ši suma padidinta iki 100 tūkst.) įsigiję asmenys gauna ir leidimą gyventi nuolat. Su šiuo leidimu galima laisvai keliauti ir po Europą.


Turtingi Rusijos gyventojai mėgsta savo atostogas leisti Jūrmaloje. Kaip pasakojo viena kalbinta maskvietė, ji su šeima čia atskrenda bene kas penktadienį, o pigesnių bilietų nusiperka dar žiemą. „Mes gyvename netoli oro uosto, tad sėdame į lėktuvą ir jau po 1,5 val. esame Jūrmaloje. O norint penktadienio vakarą išvažiuoti iš Maskvos tektų 4 valandas sėdėti spūstyse“, – pasakojo ji.


Jūrmala gyvena iš turizmo, tad nereikia stebėtis, kad kainos čia šiek tiek didesnės nei Lietuvoje. Tačiau, kaip patarė viena vietinė pardavėja, norint maisto nusipirkti pigiau, reikia autobusiuku nuo centro pavažiuoti į Kaugurių mikrorajoną, garsėjantį vietinių ūkininkų turgumi, arba traukiniu į Sluoką. Į jį atvykus, verta pavažiuoti Talsų link, kur pastatytas paminklas 1990 metais autokatastrofoje žuvusiam legendiniam rusų roko grupės „Kino“ lyderiui Viktorui Cojui. Daugelio manymu, šis jaunimo dievukas, kurio vardas simbolizavo protestą ir kurio muzikos stilius nepakluso sistemai, žuvo neatsitiktinai.


Puoselėdama tradicijas, o kartu ir būdama labai šiuolaikiška, Jūrmala siekia prisivilioti kuo daugiau turistų. O vien tik vėsoka jūra jų nesužavėsi. Gal tai ir atsakymas, kodėl vis daugiau lietuvių renkasi Jūrmalą.


Kurorte puikiai „prigijo“ 1995 metais skulptoriaus Janio Bardos sukurtas ilgaamžiškumo simbolis – bronzinis vėžlys. Jis tapo poilsiautojų fotosesijų modeliu. Poilsiautojai atvyksta, išvyksta, o jis laukia.

Kas traukia poilsiautojus į kaimyninę Jūrmalą