Naujasis ES migracijos planas: kas juo numatoma?

Naujasis ES migracijos planas: kas juo numatoma?


Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.


Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.


Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.


EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.


Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.


Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.

REKLAMA


EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.


Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.