Kaip nepatekti į sukčių pinkles?

Kaip nepatekti į sukčių pinkles?


Beveik pusė – 48 proc. – mūsų šalies gyventojų sako, kad jie ar jų artimieji šiemet susidūrė su vadinamaisiais telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. Tai atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais baigiasi finansiniais nuostoliais.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Keliasi į internetą

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad prarado 10–50 eurų. Kone kas penktas nukentėjusysis (18 proc.) sako patyręs 101–500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodė 51–100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinę žalą patyrusių gyventojų.


Nors telefono skambučiai išlieka pagrindinis sukčiavimo būdas – su juo tvirtina susidūrę 88 proc. šalies gyventojų, – vis daugiau žmonių susiduria su elektroniniu sukčiavimu, kai sukčiai savo aukų ieško internete, socialiniuose tinkluose ar siųsdami fiktyvius elektroninius laiškus.

„Daugiau nei 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų sako, kad yra gavę apgaulingų elektroninių laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus, 2016-aisiais. Dukart daugiau gyventojų nei prieš trejetą metų teigia susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose. Išaugo ir susidūrusiųjų su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis elektroninėmis parduotuvėmis skaičius“, – tvirtina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

REKLAMA


Kaip dažnai sukčiams pavyksta apgauti gyventojus? „Tyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčiavimo atvejis. Gyventojai teigia, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kai užsakytos prekės jų nepasiekia, ar per neapdairumą atskleidę savo elektroninės bankininkystės duomenis ir taip suteikę galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitų“, − komentuoja J. Cvilikienė.


Išaiškinama beveik pusė atvejų

Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, šių metų sausį–rugpjūtį pradėta apie 1 700 tyrimų dėl sukčiavimo. Kai kurie gyventojai vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kitas klasikinis sukčiavimo būdas – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai reikia pinigų. „Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami ir įtikinti investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Iš pradžių sukuriamas įspūdis, kad investicijos duoda grąžą, tad asmuo raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybėmis, kad kvietimas investuoti skambėtų patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos pasisavinamos sukčių“, – sako policijos atstovas.

REKLAMA


R. Matonio teigimu, nusikaltėliai vis dažniau prisidengia ir romantinėmis pažintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveldėtus turtus ar sukurtą sėkmingą verslą, kuriam reikia partnerių. Kiti finansiniai nusikaltėliai, turintys daugiau techninių galimybių, išvilioja pinigus siųsdami kenkėjiškas nuorodas ar klastodami elektroninės prekybos platformas, kur siūlo žinomų gamintojų prekes su neįtikėtinai didelėmis nuolaidomis. Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo būdas – trumposios žinutės, raginančios atnaujinti elektroninės bankininkystės paskyrą ir nukreipiančios į netikrą, tačiau nuo tikro vizualiai nesiskiriantį banko puslapį.


„Šiemet ištiriama 46 proc. visų sukčiavimo atvejų. Sudėtingiausi yra tie, kurie susiję su kitomis, ne Europos Sąjungos, šalimis – kai pinigai nukeliauja į Azijos, Afrikos valstybes, su kuriomis nesame sudarę teisinės pagalbos sutarčių, kuriose teisėsaugos institucijos nėra tokios stiprios ar jų išvis nėra“, – aiškina R. Matonis.


Ką daryti, jeigu įtariate, kad pinigus pervedėte sukčiams? Pasak J. Cvilikienės, Lietuvoje pervedimai yra momentiniai ir vyksta labai greitai. Tad jei gavėją pinigai pasiekė ir jis spėjo juos išgryninti, padėti – sudėtinga. Sustabdyti mokėjimą galima, jei pinigai yra „tranzite“. Todėl pastebėję, kad pinigus pervedėte sukčiams, kuo greičiau susisiekite su savo banku ir, žinoma, kreipkitės į policiją.


Netapkite pinigų mulu

„Swedbank“ saugumo ekspertai pabrėžia, kad šiemet ypač suaktyvėjo sukčiai, ieškantys potencialių tarpininkų, arba vadinamųjų pinigų mulų. Siekdamas užkirsti kelią nusikaltimams, minėtas bankas šiais metais jau užblokavo daugiau kaip 100 sąskaitų, per kurias, įtariama, keliavo apgaulės būdu įgyti pinigai. Skaičiuojama, kad dėl sukčių veiklos pasitelkus tarpininkus šalies gyventojai ir įmonės šiemet patyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų nuostolius.



„Norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaule įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų. Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie pačią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, susigundę sukčių siūlomu 20–30 eurų atlygiu ir leidę pasinaudoti savo banko sąskaitomis. Suteikę prieigą prie savo banko sąskaitų nežinomiems asmenims gyventojai elgiasi neapdairiai ir rizikuoja tapti nusikaltimo bendrininkais“, – sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.


Šiuo metu populiaru sukčiauti interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose platinant netikrus parduodamų daiktų skelbimus. Patraukliais pasiūlymais susivilioję pirkėjai raginami iš anksto pervesti pinigus į sąskaitą, priklausančią nieko neįtariančiam žmogui, o pastarojo paprašoma gautus pinigus išgryninti ir perduoti. Įmones sukčiai atakuoja pateikdami iš tariamų partnerių gautas suklastotas sąskaitas užsakymams apmokėti ar atsiųsdami suklastotus vadovo įsakymus pervesti pinigus. Siekiant sumėtyti pėdas, tokius mokėjimus dažniausiai nurodoma atlikti taip pat į tarpininkų sąskaitas.


V. Krakausko teigimu, yra du būdai, kaip atpažinti sukčių verbavimą tapti bendrininku. „Pirmiausia turite atidžiai įvertinti greito ir lengvo uždarbio pasiūlymus, kai už leidimą pasinaudoti asmenine banko sąskaita žadamas finansinis atlygis. Susivilioję lengvais pinigais rizikuojate netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį. Tuomet tektų aiškintia dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose“, – sako „Swedbank“ saugumo ekspertas.


Antras būdas yra stebėti savo sąskaitos balansą. Pastebėjus, kad į sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė pinigų suma iš nežinomo asmens ar įmonės, reikia pranešti apie tai savo bankui. Nereikia atlikti jokių pinigų pervedimo ar gryninimo veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotus ar per klaidą pervestus pinigus gyventojai bet kokiu atveju privalo grąžinti teisėtiems tų pinigų savininkams.


Daugiau aktualių straipsnių ir patarimų – žurnale „Savaitė“.