Aukštasis mokslas: kiek pirmakursių finansuos valstybė ir kokios naujovės laukia tiksliųjų mokslų studentų

Aukštasis mokslas: kiek pirmakursių finansuos valstybė ir kokios naujovės laukia tiksliųjų mokslų studentų


Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teikimu Vyriausybė patvirtino preliminarius 2019 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičius. Numatoma, kad šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių: iš jų 7,7 tūkst. į universitetus, 5,3 tūkst. į kolegijas. Tai dešimtadaliu daugiau nei buvo priimta pernai.


Matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijoms universitetuose ir kolegijose skiriama 5555 valstybės finansuojamos vietos, verslo ir viešajai vaidybai - 1665, sveikatos mokslams - 1358, socialiniams mokslams - 1285, humanitariniams mokslams - 1080, menams - 637, ugdymo mokslams - 465, veterinarijos ir žemės ūkio mokslams - 414, gyvybės mokslams - 262, teisei - 225, sportui - 75 valstybės finansuojamos studijų vietos.


Magistrantūros studijoms skiriamos 3772 studijų vietos, pedagogų profesinėms studijoms - 185, doktorantūros studijoms - 475, rezidentūrai - 391 studijų vieta.


Planuojant priėmimą į valstybės finansuojamas vietas atsižvelgiama į šalies ūkio poreikius, absolventų įsidarbinimo rodiklius, socialinių partnerių, darbdavių siūlymus.


Šių metų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose planas rengiamas atsižvelgiant į tai, kiek 2018 m. suplanuotų vietų buvo užpildyta. 2018 m. į aukštąsias mokyklas priimta 11,7 tūkst. pirmakursių: 6,9 universitetuose ir 4,8 tūkst. kolegijose.


Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.

REKLAMA


Pasak ministro V.Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus.


„Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių technologijų ir šiuolaikines technologijas išmanančių inžinerijos profesionalų, trūkumas vienas ryškiausių yra jau dabar. „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kitais metais Lietuvai trūks per 13 tūkstančių IT specialistų ir beveik 5 tūkstančių inžinierių. (...) Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, - sakė V.Sinkevičius.


Praeitą penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusiame pasitarime buvo nuspręsta didinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių tiksliųjų mokslų srityse: informatikos - iki 1580, matematikos - iki 550, inžinerinių specialybių - iki 1375. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuos tas studijų vietas, kurios viršys numatytas kvotas.


Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, Vyriausybė teisiškai įtvirtins galimybę ministerijoms papildomai finansuoti reikiamų specialybių studijas.

REKLAMA


„Visiškai pritariu, kad turi būti signalas ne tik šių metų laidos abiturientams, bet ir kitiems kviesti stoti į tas programas, kurių tikrai labai reikia šiuolaikinei Lietuvos moderniai pramonei, verslui. (...) Vyriausybė tvirtins aprašą, pagal kurį šakinės ministerijos turės galimybę pagal savo poreikį, matant, kokių specialistų trūksta, jeigu reikėtų prisidėti ir finansuoti studentus, kurie pasirinko tas programas“, - sakė A.Monkevičius.


Pageidaujantieji tiksliuosius mokslus studijuoti ministerijos remiamose vietose turės su ministerija ir universitetu pasirašyti trišalę sutartį ir po studijų atidirbti trejus metus pagal įgytą specializaciją.