Šiandienos aktualijos: rasizmas Lietuvoje, narkotikų plitimo pavojus ir lėtesnis ekonomikos augimas

Šiandienos aktualijos: rasizmas Lietuvoje, narkotikų plitimo pavojus ir lėtesnis ekonomikos augimas


Lietuvoje rasizmas rūpi tik jį patiriantiems. Nuotekos atskleidė narkotikų plitimo pavojų. Ekonomikos augimas lėtės, bet ar tai pajusime? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 14-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Lietuvoje rasizmas rūpi tik jį patiriantiesiems


Rasizmas Lietuvoje neegzistuoja – apie jį nekalbama ataskaitose, jo atvejų nėra policijos registruose. Galima sakyti, nėra niekur, išskyrus gatves, darbovietes, švietimo įstaigas, viešąjį transportą ir, be abejo, internetą.


Ramutė ŠULČIENĖ


Sintija Vilniuje gyvena trejus metus. Ieškodama darbo, angliškai puikiai kalbanti mergina ne kartą kreipėsi į galimus darbdavius. Pokalbiai telefonu paprastai teikia daug vilčių, ją mielai pakviečia susitikti. O tuomet įvyksta tai, prie ko Sintija niekada negalės priprasti – darbdaviams neįtinka tamsi jos odos spalva.


Mergina į mūsų šalį atvyko iš Kamerūno. Yra buvusi ir kitose Europos šalyse, bet, pasak jos, niekur negirdėjo tiek krizenimo už nugaros ir pašaipių žodžių, kiek Lietuvoje. Kol jaunimas laido komentarus, vyresni lietuviai bando apsimesti, kad ji išvis neegzistuoja, arba juodaodės merginos šalinasi.


Kai Sintija autobuse atsisėda į laisvą vietą šalia vyresnių žmonių, šie pašoka lyg įgelti – geriau ilgą kelią stovės perpildytame viešajame transporte, nei sėdės greta. Lenar ir Veinas antrina savo tautietei – nors su lietuvių agresija, laimei, neteko susidurti, įtarūs žvilgsniai, patyčios, nenoras priimti į darbą – jų kasdienybė mūsų šalyje.

REKLAMA


Daugiau šia tema – rubrikoje „Visuomenė“.


Šiandienos aktualijos: rasizmas Lietuvoje, narkotikų plitimo pavojus ir lėtesnis ekonomikos augimas


Nuotekos atskleidė narkotikų plitimo pavojų


Naujausio Europos miestų nuotekų tyrimo duomenimis, narkotinių medžiagų suvartojama vis daugiau. Iš 73 tirtų miestų pagal nustatytą metamfetamino kiekį nuotekose Kaunas buvo 8 vietoje, Vilnius – 13. Ir nors tai nėra prasčiausi rodikliai Europoje, augantis narkotinių medžiagų prieinamumas kelia rimtų problemų.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe paskelbė 2018 m. Europos miestų nuotekų tyrimo duomenis. Praėjusių metų tyrimas parodė kokaino pėdsakų augimą, palyginti su 2017-ųjų duomenimis. Didžiausia kokaino likučių koncentracija buvo Vakarų ir Pietų Europos miestuose, ypač Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės. Labai maža koncentracija buvo aptikta daugumoje Rytų Europos miestų, tačiau ir čia rezultatai rodo kokaino likučių gausėjimą.


Daugelyje miestų taip pat nustatytas amfetamino likučių augimas, nors ankstesnių septynių tyrimų duomenys nerodė jokių pokyčių. Amfetamino kiekis ryškiai svyravo tirtuose miestuose: aukšta koncentracija aptikta Šiaurės ir Rytų Europoje, daug mažesnė – Pietų Europoje.


Tyrimas rodo, kad daugumoje miestų augo ir MDMA (vieno populiariausių narkotikų, amfetamino darinio) koncentracija, palyginti su 2017 m. buvusiomis stabiliomis tendencijomis. Didžiausia MDMA koncentracija buvo aptikta Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų miestuose. „Nuotekų tyrimas parodė, kad 2018 m. MDMA nustatyta daugiau. Taigi galime spėti, kad didėjo šio narkotiko koncentracija arba išaugo šią medžiagą vartojančių asmenų skaičius“, – sako Lina Jurgelaitienė, laikinai einanti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjo pareigas.


Metamfetamino, apskritai vartojamo nedaug ir dažniausiai Čekijoje ir Slovakijoje, dabar aptinkama ir Kipre, Rytų Vokietijoje, Ispanijoje bei Šiaurės Europoje. Kitose vietose jo koncentracija – labai maža ar nereikšminga.

REKLAMA


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Problema“.


Šiandienos aktualijos: rasizmas Lietuvoje, narkotikų plitimo pavojus ir lėtesnis ekonomikos augimas


Ekonomikos augimas lėtės, bet to nepajusime


Naujausios Lietuvos banko (LB) prognozės liudija, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, mūsų ūkio augimas taip pat turėtų šiek tiek sulėtėti. Trukdžių ekonomikai stiebtis yra, tačiau jie neesminiai.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Pernai Lietuvos BVP augimas siekė 3,4 proc., šiemet, prognozuojama, sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, LB analitikai mus, mokesčių mokėtojus, ramina: mūsų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą.


„Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą. Tačiau pastebime, kad įmonės darbo užmokesčiui mokėti skiria vis didesnę dalį savo finansų, o tai negali tęstis amžinai. Manome, kad jau šiemet algos gali kilti truputį mažiau negu pernai. Kainos turėtų didėti panašiu tempu, o tai reiškia, kad gyventojų padėtis ir toliau bus palanki: jų perkamoji galia ir toliau stiprės“, – algų ir kainų pokyčius komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.