„Savaitė“: šiandienos aktualijos

„Savaitė“: šiandienos aktualijos

Kiekvienas mūsų valstybėje gyvenantis pilietis nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą


Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė yra skirta naudoti Lietuvoje, taip pat gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą. Be to, nuo 2009 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės gali būti naudojamos ir asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti bei elektroniniams duomenims pasirašyti. Na, o pasas yra skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvoje.


Kiekvienas mūsų valstybėje gyvenantis pilietis nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, jeigu jis neturi galiojančio mūsų valstybės piliečio paso arba nepateikė dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Piliečiai, kuriems sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį po to, kai sukako 16 metų. Piliečiams iki 16 metų ir užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams asmens tapatybės kortelės ar pasai yra išduodami tik jų pageidavimu.

REKLAMA


Kiekvienas pilietis vienu metu gali turėti ir asmens tapatybės kortelę, ir pasą. Renkantis asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą svarbu atsižvelgti į savo poreikius.


Naujame žurnalo „Savaitė" numeryje - ką dera žinoti apie šių dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimą bei grąžinimą.


„Savaitė“: šiandienos aktualijos

Vienam Lietuvos gyventojui tenka vidutiniškai 34,7 kv. m gyvenamojo ploto


Statistikos departamento praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, gyvenamasis būstų fondas padidėjo 7,1 tūkst. būstų (0,5 proc.) – jį sudarė 1,4 mln. būstų. Naudingasis būstų plotas siekė 97,6 mln. kv. m, t. y. per metus padidėjo 0,7 mln. kv. m (0,7 proc.). Privati nuosavybė sudarė 98,6 proc. gyvenamojo būstų fondo, kita dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms. Vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 34,7 kv. m gyvenamojo ploto.


Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas miestuose sudarė 59,5 mln. kv. m, kaimuose – 38,1 mln. kv. m. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, naudingasis plotas individualiuosiuose namuose (1–2 butų namuose) padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 53,2 mln. kv. m, arba 54,5 proc. viso gyvenamojo būstų fondo ploto. Naudingasis plotas daugiabučiuose padidėjo 0,3 proc. ir siekė 44,5 proc. viso gyvenamojo būstų fondo ploto.


Šalyje daugiausia buvo dviejų (33,6 proc.) ir trijų (26,9 proc.) kambarių būstų. Vidutinis vieno būsto dydis sudarė 68 kv. m – palyginti su minėtu 2016 m. laikotarpiu, šiek tiek padidėjo. Vidutinis vieno būsto dydis mieste sudarė 62 kv. m, kaime – 80,2 kv. m.


2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas labiausiai padidėjo Klaipėdos (3,7 proc.), Kauno (2,2 proc.) ir Vilniaus (2,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Privačios nuosavybės būstų skaičius labiausiai išaugo taip pat Klaipėdos (2,5 proc.), Kauno (1,9 proc.) ir Vilniaus (1,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių būstų padaugėjo Lazdijų (0,6 proc.), Šalčininkų (0,3 proc.) ir Šiaulių (0,2 proc.) rajonų savivaldybėse. Praėjusių metų pabaigoje tūkstančiui gyventojų teko 511 būstų.

REKLAMA


Apie būsto strategijas, miestų ir rajonų plėtrą bei kaip mes atrodome palyginus su kitomis ES šalimis - rubrikoje „Situacija".


„Savaitė“: šiandienos aktualijos

Lietuvos techninės apžiūros centrams palikta galimybė spręsti, pripažinti jiems pateiktus užsienio techninės apžiūros dokumentus ar ne


Gegužės 20 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovo įsakymas, kuriuo buvo pakeista iki tol galiojusi privalomosios techninės apžiūros pripažinimo tvarka, naudotų lengvųjų automobilių rinkoje sukėlė nemenką sumaištį.


Naujoji tvarka leidžia registruoti automobilį valstybės įmonėje „Regitra“ ir Lietuvoje neatlikus privalomosios techninės apžiūros. Svarbu, kad „Regitrai“ būtų pateikta Europos ekonominės erdvės šalyse galiojanti techninės apžiūros pažyma. Iš pirmo žvilgsnio naujovė turėtų palengvinti pirkėjų dalią. Tačiau po naujosios tvarkos įsigaliojimo praėjus kuriam laikui automobilių turguje apklausti pardavėjai ir pirkėjai vis dar nežinojo, nei kaip tas dokumentas atrodo, nei kas jame turi būti parašyta, nei kaip dera jį naudoti.


Transporto skyrelyje ieškome atsakymų, kokie automobilių techninės apžiūros pokyčiai, ar visi keliai veda į „Regitrą"?







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)