Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios:

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),

2. KTU gimnazija (pernai buvo 3-a),

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje).

Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius.

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8),

3. Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10)

4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),

5. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje).

Iš viso buvo vertintos 359 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos, balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, buvo vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem - (2 taškai), trimis - (3 taškai), keturiais - (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais - (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2018 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinta, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2018 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 3 taškus.

Be to, pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, o ir įvertintas (2 taškų svoriu) mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2016 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2018 m.

Šeštą kartą sudarytas ir Lietuvoje veikiančių universitetų reitingas. Pirmos vietos reitinge neužleido Vilniaus universitetas (VU). Tarp geriausių privačių universitetų - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (ISM).

Valstybinių universitetų reitingas:

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 61,7 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijų universitetas (KTU), surinkęs 61,1 taško

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), surinkęs 58,8 taško;

4. Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), surinkęs 55,4 taško.

5. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), surinkęs 54,9 taško.

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 58,1 taško;

2. Europos humanitarinis universitetas (EHU), surinkęs 42,96 taško;

3. LCC Tarptautinis universitetas (LCC), surinkęs 38,1 taško.

Šiemet buvo pakeista ir universitetų vertinimo metodika. Buvo atsisakyta aktualumą praradusių kriterijų, tokių kaip studijų aplinka, ir daugiau reikšmės suteikta tokiems kriterijams, kaip alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė. Įvestas naujas kriterijus - studentų nubyrėjimas.

Kaip ir anksčiau, reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir panašiai.

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į šešis stambius kriterijus: I - mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II - alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 24 taškų svoris; III - studentai ir studijos - 18 taškų svoris; IV - konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V - esamas ir ateities akademinis personalas - 12 taškų svoris; VI - studentų nuomonė - 6 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Žvelgiant į atskirus universitetų reitingo kriterijus, kurie sudaro reitingą, išryškėjo kai kurios tendencijos. Universitetų reitingavimas parodė, kad dėl jungimosi išaugęs Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) aplenkė konkurentus moksliškumu. Darbo rinkoje paklausiausi yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Kauno technologijų universiteto (KTU), Klaipėdos universiteto (KU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) alumnai (tai kaip universitetų alumnams sekasi darbo rinkoje didžia dalimi koregavo universitetų išsidėstymą reitingo lentelėje, nes darbo rinkos kriterijui buvo suteiktas net 24 taškų svoris).

Didžiausias studentų nubyrėjimas pastebimas Kazimiero Simonavičiaus universitete(KSU), Europos humanitariniame universitete (EHU), Mykolo Romerio universitete (MRU), Kauno technologijų universitete (KTU), Šiaulių universitete (ŠU) ir Balstogės universiteto Vilniaus ekonomikos ir informatikos fakultete (BU).

Reitingai parodė, kad užsieniečiai puikiai vertina ne tik medicinos, bet ir sporto, teisės, inžinerijos studijas Lietuvoje. Stipriausiu akademiniu personalu išsiskiria LSMU, VU, KTU, VDU, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA).

Studentai palankiausiai vertina VU ir MRU, taip pat VDU, KTU, VGTU.

O iš privačių universitetų studentai labiausiai patenkinti studijomis ISM ir LCC universitetuose.