Cukinijos: neįnoringos daržovės, tinkančios daugybei patiekalų

Cukinijos: neįnoringos daržovės, tinkančios daugybei patiekalų


Nedidelių jaunų cukinijų parduotuvėse galima rasti ištisus metus. Tačiau būtent vasarą prasideda cukinijų derlius mūsų daržuose. Dabar – geriausias jų laikas.


Dovana indėnų žmonoms


Cukinijos kilusios iš Pietų Amerikos. Indėnai jas ištisus tūkstantmečius naudojo kulinarijos srityje, o viena legenda byloja, kad cukinijos – tai dangaus gyventojų dovana žmonėms.


Prieš daug amžių Indijos vandenyno pakrantėje apsigyveno žvejai, o jų kasdienis maistas buvo sugautos žuvys. Vyrai iš ryto išplaukdavo į jūrą, o jų žmonos meldėsi, kad jie laimingai grįžtų namo. Vieną dieną moterų kantrybė trūko, ir jos ėmė maldauti dievų, kad šie joms padovanotų vaisių, kurie būtų tokio švelnaus skonio, minkšti ir skanūs kaip žuvys, bet augtų žemėje. Moterys taip pat prašė dievų, kad šių vaisių skonis būtų panašus į krabų, spalva primintų jūrą šviečiant mėnuliui, o žievė būtų panaši į vėžlio šarvą. Dievai nusprendė nesiginčyti su moterimis ir padovanojo joms cukinijų.


Į Europą šių daržovių XVI amžiuje drauge su kitomis Naujojo Pasaulio retenybėmis atvežė konkistadorai. Tačiau mūsų žemyne jų likimas susiklostė paradoksaliai: jos paplito ir buvo pamėgtos labai greitai, tačiau visai ne kaip maisto produktas. Vitaminų ir mineralų lobynas du šimtmečius buvo tik egzotiški dekoratyviniai augalai, auginami botanikos soduose ir vertinami dėl didelių ryškių žiedų, net neįtariant, kad šių augalų vaisių vertė – kur kas didesnė. Pirmieji iš europiečių naudoti cukinijas maistui pradėjo italai, ir tai nutiko tik XVIII amžiuje.

REKLAMA


Vertingos dietinės daržovės


Cukinijos – moliūgų giminaitės. Tačiau, kitaip nei moliūgų, cukinijų vaisiai paprastai valgomi praėjus 7–12 dienų nuo užsimezgimo. Laukti ilgiau tikrai neverta: kuo jaunesnės cukinijos, tuo švelnesnės ir skanesnės.


Šios daržovės lengvai įsisavinamos ir naudingos mūsų organizmui. Jose daug ląstelienos, B grupės vitaminų, vitamino C, kalcio, kalio, mangano, fosforo. 95 proc. cukinijos sudaro vanduo, todėl ji – dietinis produktas. Šios daržovės gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir kepenų veiklą. Cukinijos taip pat naudingos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemoms, stabdo aterosklerozės vystymąsi. Dėl minkštime esančių pektinų jos valo organizmą ir šalina iš jo šlakus, vandens ir druskų perteklių.


Vis dėlto kone vertingiausios cukinijose esančios medžiagos – liuteinas ir zeaksantinas, veikiantys kaip antioksidantai ir pirmiausia labai naudingi mūsų akims. Jie silpnina neigiamą laisvųjų radikalų poveikį visam organizmui – stabdo senėjimą, vėžio vystymąsi, saugo kraujagysles. Beje, geltonose cukinijose šių medžiagų kur kas daugiau negu žaliose. Be to, jose yra ir daug beta karoteno. Kartu su liuteinu ir zeaksantinu ši medžiaga ir lemia ryškią geltoną spalvą. Tokių cukinijų žievėje beta karoteno yra 3–10 kartų daugiau negu minkštime, todėl pirkite geltonas cukinijas, kurių žievė dar nesumedėjusi, ir nenulupkite jos, kai gaminsite.

REKLAMA


Patiekalų – gausybė


Cukinijos – universalios daržovės, iš kurių galima paruošti daugybę patiekalų. Turbūt visiems žinomas joms būdingas malonus skonis – švelnus ir salsvas. Be to, cukinijos, kaip sakoma, pasisavina skonį tų produktų, su kuriais yra gaminamos. Jos puikiai dera su daugybe kitų ingredientų.


Iš cukinijų gaminama gausybė patiekalų! Jos verdamos, troškinamos, apkepamos, kepamos orkaitėje, garinamos, įdaromos varške, sūriu, malta mėsa, grybų ir kitokiais įdarais, susmulkintos dedamos į sriubas, iš jų ruošiami pudingai, sklindžiai, daržovių mišiniai žiemai, jomis gardinamos salotos.


* Keptos cukinijos – vienas paprasčiausių ir skaniausių patiekalų. Supjaustykite cukinijas griežinėliais, pavoliokite miltuose (labai skanu su avižų miltais), pagardinkite druska, apibarstykite prieskoniais ir apkepkite iš abiejų pusių su aliejumi. Iškeptas cukinijas galima pabarstyti smulkiai pjaustytais žalumynais, įtrinti smulkintais česnakais, aplieti grietine. Keptos cukinijos patiekiamos kaip atskiras patiekalas ar kaip garnyras prie mėsos ar žuvų patiekalų.


* Įdarytos cukinijos. Pasirinkite labiau prinokusią, stambesnę cukiniją. Supjaustykite ją 4–5 cm ilgio griežinėliais ir, išpjovę viduriukus, įdarykite faršu. Kepkite orkaitėje arba troškinkite. Paruoštą patiekalą apliekite grietine ir apibarstykite šviežiais žalumynais. Įdarai daromi iš mėsos (avienos, jautienos, kiaulienos), žuvų, kruopų (grikių, ryžių), daržovių (pomidorų, paprikų, topinambų, ropių, morkų), žalumynų (špinatų, krapų, petražolių), grybų, pieno produktų (varškės, sūrio) ir net vaisių (obuolių, razinų). Galima derinti kelis ingredientus, pavyzdžiui, mėsą arba daržoves su ryžiais.



* Cukinijų tyrė – vienas iš šeimininkių mėgstamų valgių, konservuojamų žiemai. Yra keli jos gaminimo būdai. Štai vienas iš jų: apkepkite susmulkintus svogūnus ir morkas, po to sudėkite nedideliais gabaliukais supjaustytas cukinijas, įpilkite saulėgrąžų aliejaus, įberkite druskos, prieskonių, truputį cukraus, įdėkite pomidorų pastos arba šviežių pomidorų, gerai išmaišykite ir troškinkite. 2 kg cukinijų reikia maždaug po 200 g morkų ir svogūnų ir 150 g pomidorų pastos.


Daugiau aktualių straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)