Nors gėles dar džiugina žiedais, pats laikas numatyti būsimo sezono gėlynų viziją ir pasirengti sodinti svogūnines gėles, kurios savo grožį išskleis iškart po žiemos. Neįmanoma įsivaizduoti pavasario sodo be žydinčių tulpių. Kur pasodintos jos atrodys dekoratyviausiai ir kokie yra jų sodinimo būdai?

Manoma, kad tulpių rūšių ir veislių yra kelios dešimtys tūkstančių, tad šįkart nekalbėsime apie konkrečias veisles, žiedų spalvas ir formas. Kiekvienas sodininkas ir gėlininkas dabar gali išsirinkti tai, kas patinka būtent jam. Stulbinama šių svogūninių gėlių įvairovė leidžia jas labai lanksčiai pritaikyti landšafto dizaine. Suplanuokite, kur sodinsite tulpes, kad galėtumėte apskaičiuoti, kiek svogūnėlių reikės. Tai svarbu, jei nusprendėte neapsiriboti tik savo sodinamąja medžiaga, o ketinate įsigyti ir naujų veislių. Įspūdingų, akį traukiančių tulpių veislių svogūnėliai nėra pigūs.

Keli sodinimo būdai

Juostinis. Pasodintos po vieną ilgoje juostoje, pavyzdžiui, palei taką, tulpės neatskleis viso savo grožio, net jei kiekviena jų bus savita. Galbūt įsigijote kokį išskirtinį egzempliorių ir planuojate jį pasidauginti? Patirtis rodo, kad pavieniai svogūnėliai ir jų vaikučiai dažnai susimaišo ar tiesiog pranyksta kažkur žemėje.

Laisvasis. Svogūnėliai sodinami be jokios sistemos – gėlynuose, vejoje, po medžiais ir krūmais, kur tik atsiranda jiems įkišti tinkama laisva vietelė. Tokiu atveju tulpės kaskart ne iškasamos, o paliekamos augti tiek, kiek pačios augs. Kai jos nunyksta, sodinamos naujos. Keista, bet tokios chaotiškai išbarstytos tulpių salelės sode labai natūraliai įsilieja į kraštovaizdį, sukuria gaivų pavasarišką vaizdą ir ryškiai matyti gėlių grožis.

Sisteminis. Šiuo atveju tulpių svogūnėliai apgalvotai sodinami į esamą gėlyno schemą. Tai nėra jau toks paprastas uždavinys. Kadangi tulpes pagal taisykles reikia kasmet iškasti, problemiška jas auginti tarp tokių daugiamečių augalų, kurių šaknis kasant labai lengva pažeisti, pavyzdžiui, bijūnų, melsvių. Tinkama vieta tulpėms mišriuose gėlių apvaduose ar daugiaeiliuose gėlynuose yra pakraščiai. Gėlyno pakraščiuose gražu susodinti daug įvairiausių svogūninių gėlių. Priekyje tegu auga smulkiasvogūninės gėlės – krokai, snieguolės, žydrės, scylės, o už jų – aukštos tulpės, narcizai. Taip sukuriamas gyvybingas pavasarinis vaizdas. Kita tulpių savybė, į kurią būtina atsižvelgti komponuojant gėlyną, – trumpa vegetacija, tad šių augalų grožis, deja, trumpalaikis. Ką pasodinti gėlyno pakraštyje iškasus nudžiūvusias tulpes? Šiam plotui tiktų vienmetės gėlės: petunijos, verbenos, begonijos, lobelijos, sprigės, serenčiai, žioveiniai. Jei tulpės sodinamos antrajame gėlyno plane už aukštų augalų (astilbių, melsvių, bijūnų, flioksų, saulainių, krūminių astrų ir kitų), jokių dengiamųjų augalų nereikia, nes tulpėms žydint šios gėlės dar tik pradeda augti, o užaugusios užstoja džiūstančias tulpes. Mišriuose gėlynuose geriau sodinti Kaufmano, Fosterio, Greigo tulpių veisles ir hibridus, nes jų nebūtina kasmet iškasti – jos gali augti vienoje vietoje kelerius metus.

Sodinimas

Sodinant dirvos temperatūra turi būti 7–10 °C. Paprastai tai būna rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Svarbu, kad tulpės iki šalčių spėtų išleisti šaknis, nes nespėję tvirtai įsišaknyti svogūnėliai prastai žiemoja ir pavasarį gali nesudygti. Minimali tulpių šaknijimosi temperatūra yra 3–5 °C.

Prieš sodindami atidžiai apžiūrėkite visus svogūnėlius ir sodinkite tik sveikus, išmeskite, jei pastebėjote pelėsių, puvinių ar kitokių pažeidimų, kurie vėliau gali sukelti problemų visoms tulpėms. Prieš sodinimą svogūnėlius patariam apdoroti biologiniais preparatais, užkertančiais kelią grybinėms ligoms. Tinka ir kalio permanganato tirpalas (1 kibiras vandens – 10 g kalio permanganato, palaikoma apie pusvalandį), ir kiti panašaus poveikio tirpalai.

Tulpėms tinka puri, derlinga, vandeniui pralaidi žemė, kurioje nesikauptų pavasario polaidžio vandenys. Net trumpai užsistovėjęs vanduo gali supūdyti svogūnėlius, permirkusius juos lengvai pažeis ligos. Sunkią priemolio dirvą galima pagerinti įterpus komposto, durpių, kitų organinių medžiagų, o šlapiose dirvose, kur gruntinis vanduo yra aukštai, sodinkite tulpes paaukštintosiose lysvėse. Svarbi sodinimo sąlyga – saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta.

1. Prieš sodinimą į dirvą galima įterpti dolomitmilčių ar ilgo poveikio kompleksinių trąšų. Dirvą išlyginkite, iškaskite griovelį. Svogūnėlius geriausia sutupdyti ant smėlio, todėl į vagelę paberkite stambaus smėlio, ypač jei žemė sunki. Svogūnėlių nereikia smarkiai įspausti į dirvą, nes galite pažeisti išbrinkusias šakneles.

2. Labai svarbu tulpes, kaip ir kitas svogūnines gėles, pasodinti tinkamame gylyje. Nuo to priklausys žiedų kokybė. Sodinant reikia vadovautis trijų svogūnėlių taisykle: kiekvienas svogūnėlis sodinamas tokiame gylyje, koks susidarytų sudėjus vieną ant kito tris svogūnėlius. Lengvose dirvose galima sodinti 3–2 cm giliau negu sunkiose. Vienas nuo kito jie paprastai išdėliojami 2–3 svogūnų skersmens atstumu.

3. Didesnį įspūdį palieka tulpės, susodintos grupėmis bent iš penkių augalų. Tai gali būti didelė įvairiaspalvių tulpių grupė. Ryškiaspalvės skirtingų spalvų dėmės gražiai išmargina gėlyną, veją. Pasodintos tiesiai į veją jos nepersodinamos gali augti kelerius metus. Tulpių grupė ilgiau būna dekoratyvi, kai sodinamos įvairiu laiku žydinčios tos pačios spalvos veislės.

4. Galima sodinti ir taip: duobutės įspaudžiamos tvirtu pagaliu, įberiama šaukštas smėlio ir įkišamas svogūnėlis.

5. Norint, kad svogūnėliai geriau įsišaknytų ir žiemotų, pasodinus tulpes dirvą reikėtų mulčiuoti. Tada dirvos temperatūra svogūno gylyje žiemą nenukris žemiau kritinės ribos (-7–9 ° C). Be to, mulčiuota dirva išgarina mažiau drėgmės. Tulpes galima dengti sausais lapais, samaninėmis durpėmis, kompostu ir pan. Geriausia mulčiuoti, kai dirva truputį pašąla.