Meilė Taraškevičienė

Egzotiškieji citrusiniai augalai lietuvių namuose – ne retenybė, mat didžioji jų dalis nėra lepūs ir reiklūs auginimo sąlygoms, o dekoratyvinės rūšys neužima ir daug vietos. Beveik visi citrusiniai augalai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, valo orą, be to, jie – akiai malonus interjero akcentas. Itin žavingai šie augalai atrodo apkibę užmegztais vaisiais, tačiau net ir be jų blizgiais lapeliais pasipuošę mandarinmedžiai ar kiti citrusiniai augalai, pasodinti į išraiškingus vazonus, pagyvina aplinką, suteikia jai savitumo.

Rūgščius vaisius vedantys mandarinai

Netoleruoja tamsos. Vieni populiaresnių mandarinmedžių – smulkiavaisiai citrinmedžiai. Jų vaisiai – rūgštieji mandarinai, t. y. mandarinmedžių ir kinkanų hibridai. Jie išsiskiria rūgščiu skoniu, todėl kartais laikomi nevalgomais. Iš tikrųjų valgyti juos būtų per rūgštu, tačiau šių vaisių galima dėti arbatą, gardinti jais salotas.

Vis dėlto šių medelių augintojams kur kas daugiau džiaugsmo teikia ne vaisių ragavimas, bet greitai augančio ir besišakojančio medelio priežiūra ir stebėjimas. Mandarinmedžiai vasarą gali būti auginami terasoje ar balkone. Šiems augalams reikia daug šviesos, o tamsos jie netoleruoja. Smulkiavaisius mandarinmedžius reikia tręšti specialiomis trąšomis bent porą kartų per mėnesį visais metų laikais. Citrusiniams augalams nereikia vadinamojo ramybės periodo. Tinkamai auginami jie be pertraukų žydi ir tuo pat metu brandina vaisius. Blizgi lapija, gardžiai kvepiantys balti žiedai ir derantys miniatiūriniai vaisiai jų šeimininkams dovanoja nepamirštamų akimirkų.

Išauga ir iš sėklos. Ką tik nupirkto ar dovanų gauto smulkiavaisio citrinmedžio nereikia skubėti persodinti. Šie augalai paprastai būna pasodinti jų gimtojoje žemėje, sumaišytoje su vulkaninių uolienų priemaišomis. Ūgtelėjusį augalą gali tekti perkelti į didesnį indą po metų ar kelerių. Tada teks pirkti specialiai citrusiniams augalams paruoštą žemę. Pasodintas netinkamoje terpėje augalas skurs, prastai augs, nežydės ir nemegs vaisių.

Kantrieji mandarinmedį gali užsiauginti ir iš suvalgyto vaisiaus sėklos. Tik pirmųjų vaisių gali tekti ilgokai laukti – net keliolika metų, tačiau žalias augalas gražiai atrodys jau po keleto metų. Rūgštieji mandarinai – egzotiniai augalai, kuriems reikia ypatingų sąlygų. Geriausia juos auginti iš auginio arba sodinuko.

Pavojingas sausas oras. Rūgštieji mandarinai geriausiai jaučiasi 18–25 ˚C šilumoje, tačiau negali pakęsti tiesioginių saulės spindulių – jie pažeidžia lapus, tad augalas gali pradėti nykti, gelsti lapai. Šaltuoju metų laiku, kai kambario oras sausas, augalą kartkartėmis reikėtų apipurkšti vandeniu arba drėkinti orą. Pagelsti, paruduoti augalas gali ir nuo netinkamo laistymo, prasto drenažo, jei trūksta mineralinių medžiagų. Auginti mandariną reikėtų pietų pusėje. Žiemą tinkamiausia 22 ˚C, o vasarą – 22–25 ˚C temperatūra. Per dieną rūgščiajam mandarinui reikia 10–12 val. šviesos.

Rūgštųjį mandarinmedį patariama laistyti gausiai ir dažnai – šie augalai mėgsta drėgmę. Laistykite, kai viršutinis sluoksnis bus kiek išsausėjęs. Labai svarbu, kad augalas neperdžiūtų. Mažus ir jaunus augalėlius patariama persodinti kasmet vasario ar kovo mėnesį, o suaugusiuosius – kas 2–3 metus. Jei mandarinas meta lapus, vaisius, žiedus, gali būti per karšta, o kai apskritai nebūna žiedų, tuomet verta atkreipti dėmesį, ar medeliui pakanka vietos vazone bei šviesos.

Saldūs mandarinai

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės specialisto, knygos „Citrusai“ autoriaus, profesoriaus habilituoto biomedicinos mokslų daktaro Vidmanto Stanio teigimu, Lietuvoje tinkamiausios auginti dvi rūšys: gluosnialapiai citrinmedžiai (vaisiai – saldieji mandarinai), plačiai auginami Viduržemio jūros regione, ir likeriniai citrinmedžiai (vaisiai – likeriniai mandarinai), ypač paplitę Japonijoje. Kuo ypatingas saldžiųjų mandarinų auginimas ir priežiūra?

Bijo perlaistymo. Ant palangių galima užsiauginti ir saldžiųjų mandarinų, reikia tik laikytis kelių auginimo rekomendacijų ir pasirinkti tinkamą veislę. Šie egzotiniai augalai nėra kaprizingi, jie atsparūs žemesnei temperatūrai, bet bijo skersvėjų ir perlaistymo. Per žiemą juos reikėtų palaistyti tik tris kartus, t. y. tik tada, kai pradės suktis lapeliai.

Humusingoje žemėje vanduo kaupiasi gilesniame sluoksnyje, todėl tikrinti, ar netrūksta drėgmės, reikia 5 cm gylyje. Laistyti mandarinus galima tik šiltu vandeniu, geriausia – lietaus. Kai kambaryje oras sausas, mandarinmedį nuolat apipurškite vandeniu, geriausia – filtruotu. Mandarinai gerai prisitaiko prie įvairaus apšvietimo: tinka saulėta vieta pietų pusėje ir iš dalies saulėta rytų bei vakarų pusėje. Mažesni medeliai gerai auga ir ant palangės.

Mėgsta trąšią žemę. Kad laikas mandarinmedį persodinti, pasufleruos iš vazono lendančios šaknys. Paprastai medelį reikia kasmet persodinti į 2–3 cm didesnį vazoną. Augalui paaugus jį galima persodinti ir ne kasmet. Mandarinams tinka specializuotoje parduotuvėje pirkta citrusiniams augalams skirta žemė. Ją galima ir patiems pasigaminti iš velėnos ir lapų mišinio, dar pridėjus perpuvusio mėšlo ir komposto. Iš minėtų komponentų paruošta žemė mandarinams turėtų labai patikti, tik sodinimo metu nereikėtų pamiršti drenažo.

Mandarinai neturi šakniaplaukių, todėl juos reikia sodinti atsargiai. Persodinti geriausia vasario mėnesį, prieš pradedant augti jauniems ūgliams. Citrusinių augalų vystymuisi didelės reikšmės turi azotas, fosforas, kalis, magnis ir mikroelementai – geležis, cinkas, manganas, boras, varis, molibdenas. Galima naudoti specialias trąšas, skirtas citrusiniams augalams tręšti. Ar augalui užtenka maisto medžiagų, rodo lapija. Jei lapų viršūnėlės ir pakraščiai ima juoduoti, džiūti, vadinasi, tręšiama per daug. Trąšų tirpalais augalus reikėtų tręšti kas dvi savaites, o žiemą tręšti nepatariama. Namų sąlygomis auginami mandarinmedžiai užauga tik iki 1,5 m.

Toks miniatiūrinis medis bet kokiame interjere gražiai atrodo, nors ir neužmezga vaisių. Vis dėlto didžiausias džiaugsmas – kai mandarinai apsipila gausybe žiedų, o vėliau – ir laukiamais vaisiais.

Kenkėjai ir ligos. Citrusinius augalus, kaip ir daugumą kitų kambarinių augalų, dažniausiai puola voratinklinės erkutės, amarai, skydamariai ir tripsai. Patariama bent kartą per savaitę patikrinti lapų apatinę pusę, pastebėjus kenkėjų, vertėtų augalą apdoroti cheminiais preparatais. Ką tik įsigytą ar dovanų gautą medelį 3–4 savaites reikėtų laikyti izoliuotai ir stebėti, ar kartu su juo neatkeliavo ligų ir kenkėjų. Neišsigąskite, jei medelis ims mesti lapus. Tai nebūtinai ligos požymis. Priežasčių, kodėl mandarinmedis meta lapus, yra labai daug. Keletas jų – prastas apšvietimas, perlaistymas, kalio stygius, per sausas kambario oro.

Vaisiai. Mandarinmedžius būtina genėti, kai jie užauga iki 30–40 cm. Tai paskatina medelį leisti daugiau šakų. Mandarinai formuojami pirmuosius trejus ketverius metus. Genėti patariama rudenį ir pavasarį. Ant gausiai žydinčio mandarinmedžio nepalikite visų žiedų, jei norite sulaukti vaisių. Mat visas jėgas augalas skirs žiedams ir energijos vaisiams megzti nebeliks, o jų juk ne tik sulaukti, bet ir paragauti labai norisi.

Beje, mandarinai būna skanūs net dar neįgiję sunokusiam vaisiui būdingos geltonos spalvos. Nuskinti mandarinai jau nesunoksta. Geriausia nuskintą vaisių valgyti po dviejų savaičių. Parduotuvėje pirkti iš Maroko, Albanijos ar Turkijos atvežti mandarinai skanūs, tačiau užauginti pačių būna kur kas saldesni. Juos valgydami gauname nemažą dozę vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, mineralinių druskų, ląstelienos. Net lengvai nulupamose mandarinų žievelėse gausu cukraus, provitamino A, vitaminų C ir P, organinių rūgščių.

Daugiau aktualių naujienų ir patarimų rasite žurnale „Namie ir Sode“.