Krenta lapai, nėra žiedų ir kitos kambarinių augalų problemos ‒ kaip jas spręsti?

Krenta lapai, nėra žiedų ir kitos kambarinių augalų problemos ‒ kaip jas spręsti?


Vidaus augalai papildo interjerą ir yra visapusiškai naudingi ‒ gerina nuotaiką, kūrybiškumą ir produktyvumą, taip pat patalpų orą, nes sugeria toksinus, gamina deguonį, didina drėgmės lygį ir t. t. Vis dėlto ne visiems pavyksta turėti klestinčias kambarines gėles. Ekspertai atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie vidaus augalus ir jų priežiūrą.


Kada vidaus augalus reikia persodinti?


Vazonines kambarines gėles derėtų persodinti tada, kai jų šaknys išlindusios iš vazono, taip pat jei augalą užpuolė kenkėjai ar ligos, pavyzdžiui, skydamaris ar puviniai. Nedelsiant būtina persodinti ką tik įsigytus augalus ‒ jie parduodami durpinėse terpėse, kuriose buvo auginami, tačiau jos nėra tinkamos kambarinei gėlei augti ilgai. Galiausiai, šio darbo imkitės pastebėję, kad augalui trūksta maistinio šaltinio.


Kambarines gėles persodinti palankiausias metas ‒ pavasaris, kai po žiemos gamta pradeda busti. Vis dėlto jei vidaus augalas turi kenkėjų ar serga, jam būtina skubi pagalba. Tokiu atveju jį persodinti galima bet kada. Be to, jei turite didelius suaugusius augalus, kuriuos persodinti ‒ nemenkas iššūkis, galite pakeisti jų žemės viršutinį, t. y. maždaug 5 centimetrų, sluoksnį.

REKLAMA


Nuo ko pradėti?


Pirmiausia tam, kad augalas patirtų kuo mažiau streso, dieną prieš persodinimą jį reikėtų pamerkti į vandenį, kad žemė gerai sudrėktų.


Tada pasirinkite tinkamą vazoną. Jo skersmuo turėtų būti 2 ‒ 3 centimetrais didesnis, nei prieš tai buvusio. Atkreipkite dėmesį, ar vazone yra skylutės. Jos skirtos tam, kad vanduo galėtų išbėgti. Taip apsisaugosite nuo kambarinių gėlių perlaistymo, puvinių ir kitų problemų. Jei nuspręsite naudoti seną vazoną, jį derėtų kruopščiai išplauti su karštu vandeniu ir soda ar pelenais.


Jei turite kur kas aukštesnį vazoną nei prieš tai naudotą, jis tinkamas persodinimui, tačiau dugną reikės užpildyti drenažu, pavyzdžiui, dengto molio granulėmis. Drenažas skirtas tam, kad nesikauptų vandens perteklius. Jei turite aukštą ir siaurą vazoną, kuris gali nuvirsti, vietoje drenažo į jį priberkite žvyro ar akmenukų.


Jei laikote itin greitai augančias kambarines gėles, joms galite rinktis 2 kartus platesnį indą nei prieš tai naudotą. Vis dėlto turėsite būti itin atsargūs jas laistydami. Be to, drenažo angos jokiu būdu neuždenkite keramzitu. Virš skylutės padėkite nelygų akmenį, kriauklę ar plytelę.

REKLAMA


Drenažo sluoksnis turėtų siekti nuo 3 centimetrų iki pusės naudojamo vazono aukščio. Sukulentams ir kambarinės gėlėms, kurių šaknys negilios, drenažas turėtų būti storas. Tuo metu augalams, kurių šaknys stipriai auga gilyn, pavyzdžiui, dracenoms, užtenka ir 3 centimetrų drenažo.


Kaip tinkamai pasirinkti žemę, kurioje augs kambarinė gėlė?


Pasirinkite derlingą ir švarų substratą. Jo pagrindą turėtų sudaryti kompostas, priemolis, durpės ir smėlis. Vis dėlto rekomenduojama rinktis specialistų paruoštus mišinius, ant kurių rasite informaciją, kuriems augalams jie skirti. Pavyzdžiui, persodindami kaktusą rinkitės sukulentams skirtą mišinį ir pan.


Į naudojamą žemės mišinį naudinga įberti išbrinkintų drėgmę palaikančių granulių (įgėrio). Rekomenduojamas santykis ‒ 5 g / 1 l substrato, t. y. grunto. Jei kambarinę gėlę perlaistysite, šios granulės sugers nereikalingą vandenį ir jį išlaikys. Tokiu būdu augalui pradėjus trūkti vandens, jis jo galės pasisavinti iš įgėrio. Jis šią savybę išlaiko iki 5 metų.


Be to, į žemės mišinį derėtų įmaišyti ir agroperlito arba vermikulito, kurie pagerina oro laidumą.


Kaip tinkamai persodinti vidaus augalą ir kaip po to juo rūpintis?


Augalo stiebą įstatykite sau tarp pirštų, o kita ranka suimkite vazono dugną. Po to vazoną apverskite ir iš jo ištraukite kambarinę gėlę. Tuo atveju, jei augalo šaknys stipriai prikibusios prie vazono sienelės, peiliu itin atsargiai palei vazono sienelę apipjaukite jo šaknyną tam, kad jį galėtumėte lengvai išimti.



Pastebėję stipriai susipynusias, suaugusias kambarinės gėlės šaknis, jas išgenėkite. Jei šaknyse matote pažeidimų ar jos pradėjusios pūti, šaknis nupjaukite iki tos vietos, kur jos vėl baltos. Nupjautoms vietoms leiskite truputį apdžiūti. Taip pat rekomenduojama užberti susmulkintos anglies. Tokiu būdu užkirsite kelią puvimo bakterijoms ir jūsų augalas bus sveikas.


Galiausiai, į vazoną su žemės mišiniu augalą statykite taip, kad jo stiebas būtų pačiame vazono centre. Šaknies kaklelis turėtų būti paviršiuje, 2 ‒ 3 centimetrus žemiau vazono krašto. Baigus sodinimą žemes derėtų švelniai apspausti, kad neliktų jokių tuščių vietų. Nuo žemių iki vazono krašto viršaus turėtų būti 2 ‒ 3 centimetrų aukščio tarpas. Baigę persodinimą kambarinę gėlę gausiai palaistykite šiltu vandeniu. Vis dėlto jei persodinote palmę ar kaktusą, jų nelaistykite tris dienas.


Persodintą augalą derėtų maždaug dešimt dienų laikyti tokioje namų vietoje, kurioje yra pavėsis, kad jis mažiau džiūtų. Joje taip pat neturėtų būti skersvėjo. Pastebėję, kad augalo žemė sausa, ją palaistykite. Daugumą persodintų kambarinių gėlių rekomenduojama purkšti kambario temperatūros vandeniu tam, kad jų nepažeistumėte.


Kaip tinkamai išsirinkti trąšas? Kaip dažnai jomis lepinti augalus?


Ekspertai teigia, kad kambariniams augalams geriausia rinktis specializuotas trąšas. Tam, kad žydinčios gėlės, lapiniai augalai bei sukulentai klestėtų, jiems reikia skirtingų medžiagų.


Žydinčioms kambarinėms gėlėms rinkitės trąšas su kaliu ir fosforu. Lapiniams kambariniams augalams reikia skatinančių augimą, dekoratyvumą trąšų – jose yra daugiau azoto. Galiausiai, kaktusų ir sukulentų šeimos augalams rekomenduojamos organinės, mineralinės trąšos su mikroelementais.

REKLAMA


Kambarines gėles derėtų tręšti reguliariai. Vis dėlto atkreipkite dėmesį į jų būklę. Jei vidaus augalai nustojo augti, meta lapus ar nekrauna žiedų, jas reikėtų tręšti papildomai.


Kaip vidaus augalus veikia patalpų šildymas?


Kambarinės gėlės reaguoja tiek į aplinkos temperatūros pokyčius, tiek į skersvėjį. Dėl šių priežasčių jos gali mesti lapus ar vysti. Šaltojo sezono metu patalpų oras dažnai būna sausas ir dėl to augalų žemė greičiau išdžiūsta.


Dėl šios priežasties juos derėtų dažniau laistyti, tačiau jokiu būdu neperlaistyti, nes šaknys gali pradėti pūti. Kaip dažnai augalą reikia laistyti, galima nuspręsti pagal tris aspektus: konkretaus augalo fiziologines savybes, patalpos temperatūrą ir jos drėgmės lygį. Greičiausias būdas įvertinti kambarinės gėlės žemės drėgmės lygį ‒ ją paliesti pirštu. Jei žemė drėgna, jos laistyti dar nereikia.


Šildymo sezono metu nuo vidaus augalų drėgnu skudurėliu ar purškiant vandenį galima dažniau nuvalyti dulkes, tačiau tai mėgsta ne visi augalai. Todėl iš pradžių naudinga pasidomėti apie turimų kambarinių gėlių fiziologiją ir savybes.


Be to, jei vidaus augalus laikote ant grindų, kurios šildomos, jas reikėtų perkelti ant stovelių ir naudoti lėkšteles ‒ jas dėti po vazonais. Taip kambarinių gėlių šaknys patirs mažiau streso ir lėčiau džius.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)