Populiarumo laurai atitenka šilokams

Populiarumo laurai atitenka šilokams


Rudenėjančiuose gėlynuose vis dar galime gėrėtis kantriųjų šilokų žydėjimu, įmantriomis lapų formomis, o alpinariumuose – žaliųjų jų giminaičių kilimų dekoratyvumu. Šių augalų žinoma daugiau kaip 300 rūšių, o jų veisles ir hibridus sunku ir suskaičiuoti. Iš tokios gausybės tikrai galima išsirinkti labiausiai patinkančius šilokus ir visą sezoną džiaugtis šiltais žiedų atspalviais.


Meilė TARAŠKEVIEČIENĖ


Šilokai (Sedum), arba vilkpupės, – storalapinių šeimai priklausantys daugiamečiai nereiklūs augalai, gerai žinomų kalankių giminaičiai. Natūraliai augančių gamtoje jų galima pamatyti Eurazijoje, Afrikoje, Pietų ir Šiaurės Amerikos pievose ir sausuose šlaituose. Tai labai nereiklūs augalai. Kai kurios rūšys puikiai auga tarp akmenų, uolų plyšiuose, kur žemės yra labai mažai. Jie gali įsikurti bet kokioje sausoje, saulėtoje vietoje.


Šiuos augalus nuo kitų nesunku atskirti iš storų lapų, kuriuose jie kaupia vandenį.


Iš atogrąžų kilę šilokai auginami namuose, o šalčiams atsparios jų rūšys stačiais ar šliaužiančiais ūgliais – lauke. Visi šilokai – atsparūs sausrai, jiems patinka šviesi vieta, nors pakenčia ir pusiau pavėsį. Dirva neturėtų būti užmirkstanti, lengva.

REKLAMA


Šiems augalams tiks smėlinga, net kiek skurdoka dirva, aišku, tokiu atveju šilokai augs mažesni. Jei šilokus įkurdinsite pavėsyje, didelė tikimybė, kad jie ištįs, labiau ims plėstis į šalis, praras jiems būdingą atspalvį. Vienoje vietoje nepersodinti jie gali augti 4–5 metus.


Dauguma šilokų išauga iki 30–60 cm. Jų ūgliai būna pasipuošę stambiais, mėsingais, vaško sluoksniu padengtais lapais, kurie būna žalsvai pilkšvi, iki 8 cm ilgio, dantytais kraštais.


Šilokai vasarą apsipila rausvais, violetiniais, raudonais, baltais ar geltonais žiedais ir žydi ilgai, iki pat šalčių. Aukštaūgių rūšių šilokų į skėčius panašūs žiedai – medingi, todėl privilioja daugybę bičių, ant jų mėgsta nutūpti ir drugeliai.


Kur tinka sodinti? Didžioji dauguma šių augalų yra dekoratyvūs, todėl jiems parinkti vietą sodyboje nebus sunku. Jais galima apsodinti gėlynų pakraščius arba jų grupes įkurdinti visame gėlyne. Šie žoliniai daugiamečiai augalai ypač gražiai atrodo pasodinti netoli terasos. Net ir žiemą pasidabinusios šerkšnu šios gėlės atrodo patraukliai ir džiugina akį, be to, nebarsto lapų ir žiedų, todėl rudenį jų nukirpti nereikėtų.

REKLAMA


Šilokai – nepakeičiami alpinariumų augalai. Jais taip pat galima užsodinti takelius sodyboje ar aplink namą. Šios gėlės sudaro patrauklius derinius su kiliminiais augalais, smilgomis ne tik darželiuose, bet ir vazonuose ar kituose induose. Išryškinti šilokų grožį galima dekoratyviniais akmenukais ar spalvotu mulčiu. Be to, yra nemažai šilokų rūšių, tinkančių stogams ar šlaitams apželdinti. Tokiam tvariam ir stilingam sprendimui parenkama 2–3 rūšių šilokų kiliminė danga. Beje, tokia paslauga jau teikiama ir Lietuvoje.


Puošnieji šilokai gražiausiai atrodo pasodinti daugiaeilėse gėlių lysvėse.


Kokia kaimynystė – geriausia? Šalia aukštaūgių šilokų gražiausiai atrodo baltų, sidabriškų, geltonų ir mėlynai violetinių atspalvių žiedais žydintys augalai. Vieni geriausių kaimynų – trigysliai anafaliai ir vilnotosios notros. Nuostabiai atrodo šilokų kompozicijos su patagoninėmis verbenomis ar kurpelėmis. Aukštaūgiai šilokai linkę smarkiai išsikeroti, jų sunkūs, žiedynų svarinami ūgliai pradeda gultis ant kaimynų. Kad to neatsitiktų, šilokus pritvirtinkite prie atramų. Jų galima nusipirkti sodo ir daržo reikmenų skyriuose, nesunku pasidaryti ir patiems. Aplink augalus įbeskite 4 kuolelius ir apvyniokite juos virvele.


Didelis pasirinkimas. Šilokų rūšių – keli šimtai, nemažai jų auginama ir Lietuvoje. Pagal žydėjimą šilokai skirstomi į ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius. Anksti – birželį–liepą – žydi aitrieji, gajieji, baltažiedžiai, žieduotieji, melsvieji, mišrieji, kamčiatkiniai, uoliniai, lenktalapiai, kaukaziniai šilokai. Vidutinio ankstyvumo – didieji, Everso ir kiti – žydi liepą–rugpjūtį. Vėlyvieji, arba rytiniai (didieji, puošnieji, Ruprechto), pražysta rugpjūtį ir žydi iki didesnių šalnų.



Pagal augimo sąlygas šilokai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priskiriami nereiklūs augalai, kurie gerai auga net skurdžiame priesmėlyje, – dažniausiai tai kiliminiai neaukšti šilokai. Antrosios grupės atstovai – šviesomėgiai ir aukštaūgiai šilokai. Jie geriausiai auga derlinguose priemoliuose arba priesmėliuose.


Ne tik alpinariumų gėlės. Negailinti patarimų, kaip darniai ir skoningai apželdinti sodybos aplinką, interneto svetainės Pomedžiu.lt įkūrėja Danutė Beganskienė gerai atsimena daugiau kaip prieš 20 metų jos gėlyne atsiradusį pirmąjį šiloką, tiksliau, šilokiuką. Pasak želdintojos, jis nebuvo įspūdingas, bet mielas Dzūkijos smėlynuose gyvenęs siauralapis šilokas. Siauralapiai šilokai – smulkūs, užauga tik iki 10 cm į aukštį ir 20 cm į plotį.


Šie augalai melsvais smulkiais lapeliais gražia salotine spalva pražysta birželio–liepos mėnesį. Jie lengvai dauginasi ir plinta. Dar vieną šiloką, tik jau baltažiedį, Danutei padovanojo jos močiutė. Tai vieni geriausiai mūsų gamtinėmis sąlygomis žiemojančių ir atželiančių šilokų. Baltažiedžiai, kaip ir siauralapiai, – maži ir subtilūs, užauga vos iki 5–15 cm aukščio. Jų lapeliai žali ir mėsingi. Baltais žiedeliai pasipuošia birželio–liepos mėnesiais.


Šie žemaūgiai šilokai Danutei labai patiko, nes juos lengva prižiūrėti, nereikia didelės jėgos išrauti. Juos tuomet dar didelės patirties neturinti želdintoja pasodino į kuriamą alpinariumą kartu su daugiametėmis gėlėmis. Nesigailėjo, nes deriniai buvo nuostabūs, tačiau Danutė tuomet dar nežinojo, kad po 3–4 metų teks galynėtis su dideliais daugiamečių kerais, šaknimis įsiskverbusiais į kaimynų plotus ar šalia jų priauginusiais naujų daigų.

REKLAMA


Toks augalų chaosas alpinariume ilgai karaliauti nebegalėjo, todėl Danutei teko išlupti visus augalus, daugelio jų atsisakyti, kitus – persodinti. Želdintoja suprato, kad nemažai daugiamečių augalų žydi vos 2–3 savaites, o vėliau, kad vaizdas būtų gražus, reikia juos prižiūrėti, todėl prieš sodinant reikia gerai pasvarstyti, kokius pasirinkti.


„Vieni šilokai gražūs tik pirmoje vasaros pusėje, vėliau jie išstypsta, todėl reikėtų atrasti rūšį, kuri dekoratyviai atrodo visą vasarą, pavyzdžiui, tokią kaip mišrieji šilokai“, – įspėja želdintoja, minėtus iki 20 cm užaugančius šilokus auginanti jau seniai.


Danutei patinka ir lenktalapiai šilokai. Jos alpinariume auga vienas jų atstovų – ‘Angelina’ veislės. Tai ryškiais geltonai oranžiniais lapeliais, ilgesniais nei kitų giminaičių, pasipuošiantys kiliminiai augalai. Jie paprastai užauga iki 12 cm, žydi subtiliais geltonais žiedeliais. Pasak Danutės, jie dekoratyvūs didžiąją vasaros dalį. „Nors rudeniop jų šakelės ir ištįsta, savo žavesio nepraranda“, – tikina pašnekovė, pasirengusi šiems šilokams gėlyne visada rasti vietą.


Pernai rudenį Danutė savo kolekciją papildė įsigydama šliaužiantį bukalapį šiloką pilkais lapeliais. Šių šilokų būna ir pilkai violetinio atspalvio lapeliais. Abi šių šilokų rūšys žydi ryškiai geltonais žiedeliais. „Brangiai už naujoką sumokėjau, bet matau, kad alpinariume jis sunkiai prisitaiko: neauga, atrodo suvargęs, nors kiti jo giminaičiai, pasodinti netoliese, kuo puikiausiai jaučiasi“, – sako želdintoja, dar vieną šios rūšies augalą įsigijusi norėdama įsitikinti, kad šiems spalva prie kitų augalų derantiems šilokams alpinariume tikrai kažkas nepatinka.


Ateityje želdintoja planuoja pasisodinti kaukazinių ir Everso šilokų. Kiliminiai kaukaziniai ‘Variegatum’ šilokai yra margais, rausvos ir baltos spalvos, sultingais lapeliais. Žiedai – ryškiai rausvi, todėl šie augalai gali būti puikus spalvinis akcentas ne tik alpinariumuose, bet ir akmenų soduose, vazonų kompozicijose. Ne mažiau įspūdingi ir rudenį paraustančiais lapais pasidabinantys ‘Dragon’s Blood’ bei ‘Purpureum’ veislių kaukaziniai šilokai.

REKLAMA


Minėti šilokai, ypač baltažiedžiai ir siauralapiai, tinka kompozicijose su kitais augalais, taip pat jie kuo puikiausiai sudaro draugiją vienas kitam. Dar geresnis vaizdas gaunamas, jei šalia jų pasodinama šliaužiančiųjų čiobrelių. Pagal kerojimąsi čiobrelių būna dviejų formų – vieni jų auga kompaktiškais kereliais, o kiti leidžia šakeles, kurios įsišaknija ir sudaro kilimus.


Čiobreliai išsiskiria aromatų gausa – yra net kvepiančių apelsinais, pavyzdžiui, ‘Orange Spice’ veislės, o kiti išsiskiria ypatingu žydėjimu. Vieni jų – Thymus longicaulis ‘Odoratus’. Čiobreliai, kaip ir šilokai, geriausiai auga saulėtoje vietoje, lengvame, neužmirkstančiame, skurdžiame dirvožemyje. Jie nemėgsta trąšų – auginami trąšioje žemėje arba tręšiami greičiau pasensta.


Kompozicijose šilokai puikiai atrodo su šilingėmis, šiliniais gvazdikais. Pastarųjų labai ryškios avietinės spalvos žiedeliai žydi 2–3 savaites. Pasak Danutės, minėtus augalus kartu su šilokais sodina stogų želdintojai.


„Daugelis net neįtaria, kaip gražiai gali atrodyti mažieji šilokai, pasodinti vietoj mulčio šalia kalninių pušų ar kitų augalų“, – tikina Danutė, įspėjanti, kad nereiklūs ir priežiūros nereikalaujantys šilokai nepakenčia vienintelio dalyko – mindžiojimo.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)