Prasideda pomidorų maratonas

Pomidorų ir jų hibridų yra galybė, todėl kyla labai didelė pagunda užsiauginti jų kuo įvairesnių. Tačiau specialistai pataria veisles rinktis atidžiai ir sėti skirtingo ankstyvumo šių vienų populiariausių Lietuvoje daržovių. Pirmiausia, aišku, į daigyklas keliauja ankstyvųjų veislių pomidorų sėklos.

Meilė Taraškevičienė

Mūsų skoniai skirtingi, todėl renkantis pomidorų veisles klausti, ar jų vaisiai skanūs, – beprasmiška: juk kas patinka vienam, nebūtinai patiks kitam. Pomidorų veislių ir jų hibridų yra labai daug, kai kurių šaltinių teigimu, jų suskaičiuojama net apie 10 tūkst. Jeigu jūs per metus augintumėte po 200 veislių, visoms išbandyti reikėtų 50 metų. Kai veislių tiek daug, nieko keista, kad mūsų šalyje pomidorų augintojų gretos – vienos didžiausių.

Pasak VšĮ „Vytauga“ konsultanto agrotechniko Vytauto Pėstininko, dažnas pomidorus renkasi ne tik pagal skonį, bet ir grožį, kvapą, derlingumą ar atsparumą ligoms, taip pat pagal paskirtį (sulčių ar padažų gamybai, konservuoti ar marinuoti, džiovinti, dekoruoti ir kt.). Tad ką rinktis: veisles ar hibridus, sprendžiama individualiai, nors neprošal būtų įsiklausyti ir į specialistų nuomonę.

Daugelis jų pataria auginti kuo mažiau veislių (hibridų), nes labai dažnai kai kuriomis veislėmis be pagrindo nusiviliama. Būtina žinoti, kad kiekvienai veislei reikia sudaryti šiek tiek kitokias augimo sąlygas, todėl prižiūrėti daug veislių pajėgia tik profesionalai. Atsirinkite keletą mėgstamiausių pomidorų veislių ir sodinkite juos kasmet, asortimentą kaskart papildydami nauja veisle. Naujokams, nelygu daržovių rūšis, pakaktų pasisodinti ne daugiau kaip po 3–5 veisles.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Mano daržas“.

Pirmieji pavasario šaukliai

Ankstyvą pavasarį vos tik pradėjus tirpti sniegui vieni pirmųjų žiedelius išskleidžia ne tik snieguolės, krokai, heleborai, bet ir mažiau žinomi erančiai. Geltoni jų žiedeliai tarsi mažytės saulytės gėlynuose šviečia apie dvi savaites.

Meilė Taraškevičienė

Gamtoje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemerais (išvertus iš graikų k. žodis „ephemeros“ reiškia „vienai dienai“). Tai trumpai gyvenantys augalai, pražystantys ir subrandinantys vaisius per itin trumpą vegetacinį laikotarpį, o paskui apmirštantys. Daugiausia tokių augalų auga smiltynuose, stepėse, dykumose, o mūsų klimato zonoje efemerų savaime auga gerokai mažiau rūšių, tačiau yra introdukuotų, auginamų darželiuose. Tai eritroniai, scylės, žydrės, sniegžydrės, heleborai (liaudiškai vadinami čėrais). Prie efemerų grupės priskiriami ir erančiai.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Gražus gėlynas“.

Salierai dygsta šviesoje

Daržininkų mėgėjų palanges jau ima „puošti“ dėžutės bei vazonėliai. Vėliau čia sužaliuos jūra būsimojo derliaus užuomazgų. Kovo pradžioje laikas sėti tuos augalus, kurių vegetacijos periodas yra ilgiausias. Vieni jų – salierai.

Rima Marcinkevičienė

Dabar salierai auginami visoje Europoje, Azijoje, Amerikoje, Australijoje. Šios prieskoninės ir maistinės daržovės gali būti šakniavaisinės, lapkotinės ir lapinės. Visos rūšys auginamos ir Lietuvoje. Lietuviai labai vertina gumbinius, t.y. šakniavaisinius salierus, Vakarų Europoje labiausiai paplitę lapiniai, o amerikiečiai pirmenybę teikia lapkotiniams salierams.

Vertingos visos šio augalo dalys. Gumbuose ypač gausu vitamino C bei B grupės vitaminų, yra vitamino PP ir karoteno, nemažai įvairių mineralinių medžiagų. Salierų lapuose naudingųjų medžiagų dar daugiau. Net 1,5 karto lapai lenkia šakniavaisius mineralinių medžiagų kiekiu, vitamino C čia daugiau net 15 kartų, o karoteno – net 80 kartų!

Salieruose susikaupia apie 9 proc. eterinių aliejų, suteikiančių jiems puikų aromatą ir specifinį skonį. Būtent dėl eterinių aliejų gausos salierai yra ne tik paprastos maistinės daržovės, bet ir aromatingi prieskoniai įvairiems patiekalams.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Mano daržas“.