Internetinio balsavimo Lietuvoje ir toliau nebus: VRK siūlo šią galimybę įvertinti ateityje

Internetinio balsavimo Lietuvoje ir toliau nebus: VRK siūlo šią galimybę įvertinti ateityje


Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pristatytose galimybių studijos išvadose rekomenduojama atidėti internetinio balsavimo Lietuvoje realizavimą. Toks pasiūlymas pateiktas įvertinus geopolitines, dezinformacijos ir duomenų apsaugos rizikas taikant šį balsavimo būdą. Visgi, pabrėžiama, kad internetinio balsavimo klausimą vertėtų apsvarstyti ateityje.


„Atsižvelgiant į tai, kad nors internetinis balsavimas yra pažangus technologinis sprendimas, Internetinio balsavimo informacinės sistemos (IBIS) projekto įgyvendinimas Lietuvoje sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių rizikų tikimybė. Pažymėtina, kad nereikėtų atmesti galimybės svarstyti internetinio balsavimo klausimo ateityje“, – teigiama trečiadienį Seime pristatytoje išvadoje.


IBIS studija buvo atlikta siekiant įvertinti galimybes įdiegti internetinio balsavimo alternatyvą Lietuvos rinkimų ir referendumų procesuose pasitelkiant šiuolaikines technologijas.


Joje atlikta priežiūros kaštų ir reikalavimų prognozė parodė, kad reikalingos sistemos sukūrimui, įdiegimui ir pritaikymui 13 metų laikotarpyje reikėtų apie 20,6 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Diegimo išlaidos sudaro bene 3,9 mln. eurų, licencijų palaikymas kainuotų apie 9,7 mln. eurų, o priežiūra atsieitų 7 mln. eurų.

REKLAMA


Visgi, išvadose teigiama, kad ilguoju laikotarpiu internetinis balsavimas gali sutaupyti kaštų.


Rinkėjų aktyvumas nesikeistų, kiltų kibernetinių atakų rizika

Atliktoje galimybių studijoje konstatuojama, kad internetinis balsavimas nedarytų didelės įtakos rinkėjų aktyvumui.


„Rinkėjai, kurie ir iki tol ėjo į rinkimus – renkasi eiti į rinkimus, tačiau tie, kurie neidavo anksčiau, nebalsuotų ir internetu. Bendras balsų skaičius nepadidėja, tai neatveda papildomų žmonių prie balsadėžių. Rinkėjų aktyvumas nepadidėja taip, kaip buvo tikimasi“, – kalbėjo UAB „Civitta“ atstovas Mindaugas Vanagas.


Visgi, studijoje teigiama, kad rinkėjams balsuojant internetu, iškyla kibernetinių atakų rizika dėl esamos geopolitinės situacijos.


„Rizika iškyla dėl geopolitinės situacijos, kurios daroma įtaka leistų įvykdyti didelio masto kibernetines atakas. Atakoms pasisekus būtų prarastas internetinio balsavimo legitimumas. Rizikos iškyla dėl galimybės, kad net pažangiausios šifravimo technologijos negarantuoja visiško duomenų saugumo ir jų nutekėjimo prevencijos“, – akcentuojama išvadoje.

REKLAMA


Didesnis prieinamumas

Pristatyme teigiama, kad internetinio balsavimo technologijos modernizuoja rinkimų procesą, padidindamos prieinamumą ir efektyvumą.


„Internetu rinkėjai gali balsuoti bet kur, bet kada, bet kokiomis sąlygomis, šis balsavimo būdas yra patrauklesnis asmenims su negalia ir gyvenantiems užsienyje.Tiesa, rinkėjai gali susidurti su technologinėmis kliūtimis, mokydamiesi naudotis IBIS“, – rašoma išvadoje.


Tačiau saugumo klausimai, įskaitant manipuliacijos galimybes ir technologines kliūtis, kelia rizikas balsuojant internetu.


„IBIS yra pažeidžiama dėl skaitmeninio raštingumo trūkumo, netikslingo identifikavimo kortelių naudojimo ir kitų technologinių aspektų. Prevencinės priemonės, tokios kaip sąmoningumo didinimas ir edukacija, gali padėti sumažinti šias rizikas“, – nurodoma studijoje.


Nėra galimybių užtikrinti duomenų apsaugos

Atlikta studija atskleidė, kad internetinis balsavimas sudaro asmens duomenų nutekinimo riziką. 


„Nors esami sprendimai leidžia apsaugoti internetinio balsavimo duomenis, tačiau visiškos duomenų apsaugos užtikrinti ir garantuoti galimybės nėra. Nepaisant to, kad Estijoje internetinis balsavimas yra įgyvendintas jau ~20 metų ir kritinių pažeidimų nebuvo identifikuota, saugumo rizika išlieka“, – rašoma išvadoje.


Pasak M. Vanago, internetinis balsavimas padidintų politinį susiskaldymą tarp skirtingų partijų. 


„Lietuvoje nėra vienareikšmiško sutarimo dėl internetinio balsavimo. Internetinis balsavimas galėtų sukelti susiskaldymą tarp partijų ir gali tapti rinkiminės kampanijos įrankiu“, – kalbėjo M. Vanagas. 



Ekologinis poveikis

Rezultatai parodė, kad internetinis balsavimas yra aplinkai draugiškesnis sprendimas. Visgi, M. Vanagas akcentavo, kad šis aspektas nėra esminis. 


„Skaičiuojama apytiksliai 0,36 g CO2,o balsuojant paštu rodiklis siekia 81,61 g CO2 vienam rinkėjui. Vis dėlto, įtaka aplinkai nėra esminis internetinio balsavimo pasirinkimo sprendimo veiksnys“, – teigiama išvadoje. 


Internetinio balsavimo galimybių studiją atliko jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)