Opozicinės partijos svarsto pasekti iš susitarimo dėl švietimo pasitraukusių „valstiečių“ pavyzdžiu

Lukas Balandis/BNS


„Valstiečiams“ ketvirtadienį pranešus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės Seimo frakcijos taip pat neatmeta tokios galimybės. Opozicinių partijų atstovų teigimu, ar jos paseks Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos pavyzdžiu, bus nuspręsta artimiausiu metu.


„Tas sprendimas irgi bręsta mūsų partijoje ir frakcijoje. Tą jau buvome indikavę, tai čia valstiečiai turbūt tiesiog norėjo pirmi užbėgti už akių ir perimti tą vėliavą, kurią mes jau nešėme anksčiau“, – teigė „Darbo partijos“ frakcijos narys Seime Andrius Mazuronis.


Seimo socialdemokratai kol kas taip pat dar nėra užėmę tvirtos pozicijos dėl pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl švietimo.


„Kol kas nesame apsisprendę, pasitraukti ar nepasitraukti. (…) Kylantys streikai, nepasitenkinimas „Tūkstantmečio mokyklos“ programa rodo, kad reikėtų tą darbą peržiūrėti arba pasitraukti (…) Nenorime įnešti daugiau sumaišties į šį sektorių nei jau ir taip yra“, – teigia Orinta Leiputė.

REKLAMA


Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė pažymi, kad frakcija neatmeta galimybės svarstyti apie pasitraukimą, tačiau priimti sprendimo neskuba.


„Turint omeny, kad politinių partijų susitarimas dėl švietimo nevykdomas pilna aprėptimi (…), jei jis ir toliau bus nevykdomas (…) mes svarstysime apie pasitraukimą. Tokios galimybės neatmetame“, – teigė parlamentarė.


„Pasitraukti visada gali spėti. Bet galbūt reikia paspausti, kad nacionalinis partijų susitarimas būtų vykdomas. (…) Mano supratimu, šitas variantas yra priimtinesnis. Dėl to mes neskubame, tiesiog esame svarstymo stadijoje“, – sakė V. Targamadzė.


LVŽS ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš nacionalinio politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.


2021-aisiais šešios nacionalinės politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.

REKLAMA


Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą. Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.


Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.


G. Jakštas: jie bėga nuo atsakomybės


Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad apie pasitraukimą iš politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos paskelbusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bėga nuo atsakomybės.


„LŽVS bėga nuo galimos atsakomybės tęsti didelius įsipareigojimus, jei kitoje kadencijoje jie būtų valdantieji“, – Eltai perduotame komentare sako ministras.


G. Jakštas kritiškai įvertino opozicinės partijos argumentus, kuriais ji pagrindė ketvirtadienį paskelbtą sprendimą.


„Pasakoma labai daug netiesos. Ši Vyriausybė nuosekliai didino finansavimą švietimui ir mokslui, pedagogų atlyginimai nuo 2020 m. paaugo vidutiniškai 40 proc. Ir niekur nesitraukiame nuo įsipareigojimų iki 2024 m. pabaigos pasiekti, kad, kaip ir užfiksuota partijų susitarime, vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir tyrėjų – 150 proc. Tam kitąmet planuojama atlyginimus kelti du kartus“, – teigė ministras.



Mokytojų profsąjungoms svarstant apie streiką, LVŽS lyderis ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš nacionalinio politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.


„Mes traukiamės iš švietimo politikos susitarimo dėl to, nes jis yra nevykdomas – iš 18 punktų praktiškai nė vienas punktas nėra vykdomas. Mes galime sakyti, kad po susitarimo pasirašymo, padėtis tik blogėja“, – Eltai teigė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.


2021-aisiais šešios nacionalinės politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.


Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.


Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą.


Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.


Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.


Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.


A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

REKLAMA


LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.


I. Šimonytė: prasideda rinkimai


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo premjerė Ingrida Šimonytė vertina kaip pasiruošimą artėjantiems rinkimams.


„Manau, kad tai yra signalas, jog prasideda rinkimai. Nežinau, gal valstiečiai nori tuo paskelbti, kad jie nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jeigu dirbtų būsimoje Vyriausybėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo I. Šimonytė.


„Žiūriu į tai kaip į pasirengimą rinkimams ir tiek. Mano gyvenime tai nieko nekeičia, nes Vyriausybė ir toliau planuos kitų metų biudžetą, atsižvelgiant į tuos susitarimus, kurie yra nacionaliniame susitarime“, – pridūrė premjerė.


Anot jos, šį „valstiečių“ veiksmą buvo galima numatyti, nes LVŽS frakcijos nariai nedalyvavo susitikime, kuriame buvo aptarta susitarimo įgyvendinimo pažanga.


„Ką nusprendė valstiečių ir žaliųjų frakcija buvo galima numanyti, kadangi paskutinis (susitarimo dėl švietimo) darbo grupės posėdis, kuris buvo, tai frakcijos atstovai jame nedalyvavo, kai buvo pristatyta pažanga nacionalinio susitarimo įgyvendinimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.


„Tai aišku, visada paprasčiausia yra pasakyti, kad jokios pažangos nėra, jokie punktai nevykdomi, nes tada, kai buvo pristatoma informacija apie susitarimo vykdymą, tavęs tiesiog nebuvo“, – pridūrė ministrė pirmininkė.


I. Šimonytės teigimu, „valstiečių“ pasitraukimo iš susitarimo priežastys yra paradoksalios. Anot jos, ugdymo programų atnaujinimas, kurį dabar kritikuoja LVŽS, buvo pradėtas „valstiečiams“ vadovaujant Vyriausybei.


„Man teko girdėti įvairių pareiškimų, ypač susijusių su naujomis programomis, ugdymo turinio atnaujinimu, tai tas skamba itin paradoksaliai, turint minty, kad ugdymo programų atnaujinimas prasidėjo būtent valstiečių vadovaujamos Vyriausybės laikais, ir tiesiog dabar buvo baigtas procesas ir tos programos pradėtos diegti“, – kalbėjo premjerė.


„Tas galioja visoms programoms, netgi ir gyvenimo įgūdžių programai, kuri dabar yra labai kritikuojama kai kurių kritikų“, – pridūrė ji.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 39 (2023)

    Savaitė - Nr.: 39 (2023)

Daugiau >>