Ar bus išmoktos Alytaus pamokos? Mokesčių sistemos: rojaus niekur nėra. Piliečių nerimas – abipus Lamanšo. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 44-iojoje šių metų „Savaitėje“.

Ar bus išmoktos Alytaus pamokos?

Klausimų šia skaudžia tema vis dar yra kur kas daugiau nei atsakymų. Kaip apskritai mieste galėjo veikti tokia aplinkai pavojinga gamykla? Kodėl ji veikė toliau, nors įvairios tarnybos fiksuodavo vis naujų ir naujų pažeidimų? Kodėl pirmąsias keletą nelaimės dienų iš esmės tik savivaldybė ir meras realiai koordinavo gaisro gesinimą? Kodėl atitinkamos valstybės institucijos dirbo nekoordinuotai ir tik žodžiais? Ar ne absurdas, kad daugybė kontrolės institucijų tomis dienomis puolė aiškintis, ar šios nelaimės metu laikomasi, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklių? Argi tai ne mūsų pačių išaugintos biurokratijos pergalė prieš mus, visuomenę?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Dar daugiau klausimų kils ateityje. Kokiu mastu užteršta aplinka (vanduo, dirvožemis)? Ar galima gerti vietinį pieną, valgyti vietinę mėsą ir ar bus galima nuodingomis nuosėdomis padengtoje teritorijoje toliau ūkininkauti? Kokia žala padaryta alytiškių ir aplinkinių kaimų gyventojų sveikatai? Kas visa tai kompensuos, jei ir miestelėnai, ir aplinkiniai ūkininkai ims masiškai teikti ieškinius teismams? Nes patirtų nuostolių masto, atrodo, dar nesuvokia nei Seimas, nei Vyriausybė.

Daugiau skaitykite rubrikoje „Savaitės klausimas“.

Mokesčių sistemos: rojaus niekur nėra

Praėjusią savaitę Seimui buvo pateiktas svarstyti 2020 m. biudžeto projektas, paremtas ir pajamomis, kurios bus surinktos iš naujų mokesčių, jeigu jie bus patvirtinti. Kol kas mokesčių naujovės vertinamos gana kritiškai, o mūsų mokesčių sistema – atspari kaip Pizos bokštas.

Teodora RAŠIMAITĖ

Tiesa, praėjusią savaitę Seime keli Vyriausybės siūlyti mokesčiai sėkmės nesulaukė – buvo grąžinti tobulinti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių įstatymų projektai. Iš Seimo pritarimo kol kas nesulaukusių mokesčių kitąmet planuojama papildomai surinkti apie 90 mln. eurų, tačiau bent jau dabar neatrodo, kad taip įvyks, nes mokesčių naujoves boikotuoja net valdančioji dauguma, raginanti „ieškoti vidinių resursų“.

Žinoma, vidiniai resursai visuomet praverčia, tačiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius pastaruosius dešimtmečius mums siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Pasaulio bankas, tam teoriškai pritaria ir bankų ekonomistai – taip būtų galima sumažinti mokesčių spaudimą darbo pajamoms. Tačiau piliečiai ir juos užstojantys politikai nenusiteikę mokėti ne euro daugiau, nei moka (arba nemoka, nes šešėlyje sukasi ne vienas milijardas eurų, kaip teigiama, taip pat dėl per didelių mokesčių). Ar išties, palyginti su kitomis šalimis, mūsų mokesčiai – tokie slegiantys ir neteisingi?

Atsakymas į tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Piliečių nerimas – abipus Lamanšo

Per daugiau nei trejus su puse metų finišo tiesiąją pagaliau pasiekęs „Brexitas“ vienokios ar kitokios įtakos turės ir Europos Sąjungoje (ES) gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES šalių piliečiams, kurie suskubo siekti iki šiol neprivalomo laikinojo arba nuolatinio Jungtinės Karalystės gyventojo statuso.

Teodora RAŠIMAITĖ

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, šių metų rugsėjo duomenimis, į ją, kaip reikalauja patvirtinta Apsigyvenimo schema, jau kreipėsi 1,8 mln. ES šalių gyventojų. Dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo kreipėsi daugiausia lenkų (347 tūkst.), antroje vietoje – rumunai (280 tūkst.), aktyvūs ir Italijos, Portugalijos, Ispanijos gyventojai. Tiesa, jie turi laiko iki 2020 m. pabaigos, jei įvyktų „Brexitas“ be sutarties, ar iki 2021-ųjų birželio pabaigos, jei pavyktų patvirtinti išstojimo sutartį. Informacinei kampanijai populiarinti Apsigyvenimo schemą taip, kad, kaip teigiama Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos pranešime, ši informacija pasiektų net mažiausių miestelių gyventojus, išleista 3,75 mln. svarų sterlingų, nestinga ir tikinimų, kad ES piliečiai ir britai „ir toliau liks geri draugai, kolegos ir kaimynai“.

Visas straipsnis – rubrikoje „Situacija“.