Pramonės nuosmukį išgyvenančią Europos ekonomiką ištraukė paslaugų sektorius

Pramonės nuosmukį išgyvenančią Europos ekonomiką ištraukė paslaugų sektorius


Europos ekonomika šių metų pradžioje augo nepaisant kritusios gamybos pramonėje. Praradimus pramonėje atsvėrė paslaugų sektorius ir valstybinės investicijos.


Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidento Sigito Besagirsko teigimu, įprasta, kad krentant gamybai, paslaugų sektoriaus augimas kurį laiką išlieka. Visgi, anot jo, besitęsianti paslaugų sektoriaus sėkmė yra nulemta vyriausybių ir kitų institucijų vykdomo pinigų įliejimo į rinką.


Tuo metu, anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, geri paslaugų sektoriaus rodikliai yra nulemti visuomenės turimų santaupų ir popandeminiu laikotarpiu išaugusio poreikio paslaugoms. Bet, pasak jo, šie vartotojų rezervai yra senkantys, tad 2023–2024 m. nuosmukis pasieks ir paslaugų sektorių.


Eurostato duomenimis, 2023 m. gegužę lyginant su 2022 m. geguže, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,2 proc., o ES – 1,8 proc. Tuo metu 2023 metų pirmąjį ketvirtį pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su praėjusiu ketvirčiu, euro zonoje padidėjo 0,1 proc.

REKLAMA


Paslaugų sektoriaus nuosmukis „vėluoja“

Pasak S. Besagirsko, prasidedant recesijos laikotarpiui, daugelis žmonių nenori keisti savo gyvenimo būdo, tad pradeda leisti mažiau pinigų paslaugoms tik krentant darbo užmokesčiui ar blogėjant skolinimosi sąlygoms. Todėl, jo manymu, paslaugų sektorius nesusiduria su nuosmukiu ir užtikrina nedidelį BVP augimą.


„Kai prasideda recesija, tai pirmiausiai pajaučia pramonė. Paslaugų sektorius šiek tiek vėluoja, nes žmonės yra įpratę gyventi gerai ir kai dar tik yra recesijos pradžia, jie nenori atsisakyti gero gyvenimo būdo ir toliau vartoja panašiai. Tik kai pradeda smarkiai kristi darbo užmokestis ar, ką mes šiandien dienai matome, brangsta paskolos ir kreditiniai ištekliai, iš ko nemažai Europos gyventojų gyvena, vartojimas pradeda kristi. Tai iš esmės reiškia, kad vidaus vartojimas kelia BVP, o paslaugos dar nekrenta“, – teigė S. Besagirskas.


„Tas pats būna, kai vyksta atsigavimas, tai iš esmės pirmiausiai pajaučia pramonė, kuriai pradeda daugėti užsakymų ir paskui jau reaguoja visa kita“, – pridėjo jis.

REKLAMA


Visgi, anot VPVA prezidento, prie šios paslaugų sektoriaus sėkmės prisideda ir struktūrinių fondų lėšų įliejimas, kuris skatina ekonomiką, bet ne gamybą. Jeigu ne šie finansai, paminėjo jis, paslaugų sektoriaus nuosmukis jau būtų pasireiškęs.


„Paslaugų sektoriaus nuosmukis iš dalies turėtų pasireikšti, bet yra dar vienas faktorius – viešieji finansai. Iš tikrųjų visa Rytų ir Centrinė Europa nemažai pinigų įliejo iš struktūrinių fondų lėšų. Nes pandemijai buvo skirti atskiri pinigai, todėl Lietuva, kaip ir daugelis šalių, buvo sustabdžiusios struktūrinių fondų pinigų įliejimą į rinką ir jis prasidėjo vėliau. Dažniausiai struktūrinių fondų įliejimas į rinką skatina vidaus vartojimą, bet ne gamyba. Tai irgi kažkiek lemia, kad mes tokios didelės recesijos, kokia ji turėtų būti pagal tai, kaip stengiasi Europos Centrinis Bankas stabdydamas infliaciją, nematome“, – aiškino jis.


S. Besagirskas taip pat teigė, kad tolimesnė šio sektoriaus sėkmė ir jo poveikis Europos ekonomikai priklausys nuo ECB sprendimų dėl palūkanų normų ir kaip šie nulems vartotojų lūkesčius.


„Artimiausiu metu ECB turi vėl spręsti dėl bazinės palūkanų normos ir nuo to, ką jie darys, priklausys tolesnis ekonomikos atsigavimas ar recesija. Jeigu ECB mąstys, kad infliacija šiandienai dar yra per didelė ir kels bazines palūkanų normas, mes pamatysime tam tikrą vartojimo mažėjimą. O jeigu jie sumąstys, kad ekonomiką jau reikia stabilizuoti, manau, kad vartotojų lūkesčiai padidės, nepaisant brangių kreditinių išteklių ir pamatysime jau tam tikrą atsigavimą. Bet bendra tendencija yra, kad metus dar ekonomika po nedaug leisis“, – sakė S. Besagirskas.



Klestintis paslaugų sektorius ir valstybės investicijos kol kas užtikrina stagnaciją, o ne recesiją

Tuo metu ekonomistas N. Mačiulis pabrėžė, kad nors matomas nedidelis BPV augimas, euro zonos ekonomika yra stagnuojanti, o tokių valstybių kaip Vokietija gamybos apimtys žemiausios per pastaruosius 6 metus. Visgi, anot jo, paslaugų sektorius klesti dėl vis dar veikiančių popandeminių faktorių ir vartotojų pasirinkimo skirti daugiau finansų paslaugoms, o ne prekėms.


„Euro zonos ekonomika šiuo metu yra stagnacijoje, nes pramonės būklė yra iš tiesų prasta. Pavyzdžiui, Vokietijos apdirbamoji gamyba yra nukritusi į žemiausią lygį per pastaruosius 6 metus. Daugelyje euro zonos valstybių matome, kad pramonės apimtys labai susitraukė dėl didesnių energijos kainų ir kitų struktūrinių priežasčių, nes gyventojų perkamoji galia yra labai sumažėjusi ir jie daug mažesnę savo pajamų dalį skiria prekių pirkimui, o kitus finansus nukreipia į paslaugas“, – teigė N. Mačiulis.


„Vis dar matome po pandemijos besitęsiantį paslaugų sektoriaus klestėjimą, nes gyventojai yra pasiilgę patirčių, kelionių ir atostogų ir didesnę dalį savo pajamų nukreipia paslaugų pirkimui“, – sakė jis.


Pasak jo, šio sektoriaus klestėjimas ir jo poveikis BVP yra nulemtas gyventojų santaupų, bei noro pirkti brangstančias paslaugas. Visgi, ekonomistas įspėja, kad vartotojų perkamoji galia ir santaupos mažėja.


„Gyventojai turi pakankamas santaupas ir taip pat norą leisti pinigus, net pabrangusioms paslaugoms. Bet tie pertekliniai indėliai mažėja, jų perkamoji galia sumažėjusi ir būtent paslaugų sektoriui neigiamos įtakos turės kylančios palūkanų normos ir pramonės problemos, kurios jau pradeda veikti paslaugų įmones, kurios aptarnauja pramonines bendroves“, – paminėjo ekonomistas.

REKLAMA


Taip pat, teigė ekonomistas, prie recesijos išvengimo ir prie minimalaus BVP augimo prisidėjo ir viešosios investicijos į infrastruktūrą ir statybas.


„Viešųjų investicijų dėka, mes matome ne vieną ekonomiką, kuri išvengė recesijos. Žiūrint į statybų apimtis Lietuvoje, jos pirmaisiais 5 šių metų mėnesiais yra beveik dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus. Ir tai nepaisant to, kad gyvenamųjų pastatų statybos yra susitraukusios. Bet investicijos į infrastruktūrą, į inžinerinius tinklus, į energetikos infrastruktūra yra išaugusios 20 proc. Tai irgi prisidėjo prie teigiamo impulso Lietuvos ekonomikai. Panašias tendencijas galima matyti daugelyje didesnių Europos valstybių“, – sakė jis.


Visgi, N. Mačiulis prognozuoja, kad dėl augančių palūkanų normų ir krentančios gyventojų perkamosios galios 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. jau prasidės visų sektorių traukimasis ir recesija.


„Pasižiūrėjus į antrą šių metų pusmetį ir į 2024 metus nėra priežasčių, dėl kurių galėtume tikėtis pramonės atsigavimo ir yra vis daugiau ženklų, kad ir paslaugų sektorius atsidurs recesijoje. Paslaugų sektoriaus vadybininkų indeksai sumažėjo gana smarkiai pastarąjį mėnesį ir rodo, kad ir ten silpsta paklausa. Ir tam turi įtakos gyventojų perkamoji galia, kuri dar nėra sugrįžusi į tą lygį, kuriame buvo prieš 2022 metų infliaciją. Antra priežastis yra vis daugiau neigiamos įtakos turinti griežtėjanti pinigų politika“, – komentavo N. Mačiulis.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)