Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Lietuva neturi daug alternatyvų, kuo būtų galima kompensuoti tokius šalies karinių pajėgumų netekimus.

„Kas susiję su haubicomis, kurios yra dabar naudojamos mūsų artilerijos vienetuose, tai dėl jų tiekimo, tie parametrai dėl sąlygų irgi yra nepasikeitę ir jie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mums pavyksta, jeigu pavyksta iš viso susiplanuoti galimą pakeitimą“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.

„Yra aiškus planas į priekį, kaip mes galime šį pajėgumą pakeisti kitu arba įsigyjant, arba kitokia platforma. Ir dabar daug variantų iš tikrųjų neturime“, – pridūrė jis.

K. Budrys akcentavo, kad tokios pat strategijos ėmėsi ir Lenkija – perduodant Ukrainai tankų buvo deramasi su partneriais, kuo būtų galima pakeisti karinius praradimus.

„Buvo ieškoma, kuo galėtų lenkai pakeisti ir per kiek laiko. Tai lygiai taip pat ir mes į tą klausimą žiūrime, suprantant, kad negalime pasilikti be ginklų, kai turime dar įgyvendinti lygiai taip pat dar ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir Madrido sprendimus“, – kalbėjo patarėjas.

G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad derantis dėl ginklų tiekimo ukrainiečiams, Lietuvai yra svarbu vykdyti ir savo įsipareigojimus NATO Aljansui.

„Reikia turėti omeny, kad Lietuva turi šalia nacionalinių įsipareigojimų gynybai, taip pat ir kolektyvinius įsipareigojimus regiono gynybai, ir mūsų „Geležinio vilko“ brigada yra tas vienetas, kuris yra dabar ir pavaldumo prasme perduotas aukštesnei vadovybei ir jam priklausantis artilerijos vienetas negali likti be artilerijos“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, kad svarstant Lietuvos ginkluotės pajėgumų perdavimus Ukrainai, vyksta derybos su sąjungininkais, kokiu tempu Lietuva galėtų atnaujinti karinius praradimus.