Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad europinės geležinkelio vėžės tiesimas Lietuvoje yra nacionalinio saugumo klausimas, kas yra įtvirtinta nacionalinio saugumo strategijoje dar iki įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Pasak jo, transporto integracija į ES yra vienas iš kertinių uždavinių nacionalinio saugumo srityje, o priklausomybė nuo buvusios sovietinės sistemos yra rizikos veiksnys, kurio sprendimas yra prisijungimas prie europinių tinklų.

„Esame nuoseklūs keliasdešimt metų ir vis kartojame dėl „Rail Baltica“ projekto, kad tai mums nacionalinio saugumui svarbus projektas, ne vien tik transportui. Vertinimas kaip pats nesikeičia. Dėl to grįžčiau prie tezės, kad ne tiek rusiška vėžė yra nacionalinio saugumo problema, kiek europinė vėžė yra nacionalinio saugumo interesas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Pasak jo, „Rail Baltica“ projekto užbaigimas būtų tam tikras sprendimas ir dėl rusiškos vėžės, nes tada galėtume laisvai judėti į Vakarus ir atgal, susijungti su kitomis Baltijos šalimis ir vėliau su Suomija, o tai svarbu ne tik transporto ir keleivių judėjimui, bet ir kariniam mobilumui užtikrinti.

„Šis aspektas prasidėjus karui Ukrainoje dar didesnę svarbą įgauna ir, kaip žinoma, gegužės pabaigoje prezidentas lankėsi Kaune, kur buvo pirmasis mūsų sąjungininkų atvykimas su šarvuota technika europine vėže iki Kauno. Man atrodo, iš visų su transportu susijusių klausimų čia yra pagrindinis aspektas, kad ne tik iki Kauno, bet ir kitus miestus, ten kur yra sąjungininkų pajėgos, galėtume pasiekti europine vėže“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrys tikina, kad situacija su Kaliningrado tranzitu leido Lietuvai išsigryninti prioritetus, o tai, kad perėjimas į europinę vėžę vyksta nepakankamai greitai, yra ir buvusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų problema, netinkamai susidėliojus prioritetus krovinių gabenimo geležinkeliu srityje.

„Mums nebūtina rusiškos vėžės išardyti tam, kad galėtume plėtoti europinę infrastruktūrą, kas yra bet kokiu atveju prioritetas. Tai, kad mes jį šiek tiek lėčiau įgyvendiname, turbūt klausimas ne vien infrastruktūrinis, investicijų ant žemės, bet ir tam tikrų įmonių, ir tuo pačiu „Lietuvos geležinkelių“ buvusių vadovų galvose. Ta rusiška vėžė buvo labiau įstrigusi ir ją ten galvose reikėjo išardyti dėl to, kad, nepaisant visų lozungų, mes šia kryptimi plėtojome verslą“, – aiškino K. Budrys.

„Jeigu ieškotume priežasčių, taip, geopolitinė padėtis yra tai, ko mes nepakeisime, bet labai daug ką mes galime pakeisti“, – pridūrė jis.

Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos eksklavą.

Ši vėžė yra platesnė nei naudojama ES.

Prieš EK pateikiant išaiškinimą, Lietuva nuo birželio 17 d. neleido į Kaliningradą iš Rusijos savo teritorija gabenti plieno bei juodųjų metalų, o nuo liepos 10 d. – cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių.