Prezidento patarėjas P. Mačiulis: pagalbos verslui paketas verslui turi atsirasti, tačiau nereikia išradinėti dviračio

Prezidento patarėjas P. Mačiulis: pagalbos verslui paketas verslui turi atsirasti, tačiau nereikia išradinėti dviračio


Vyriausybei ruošiant priemones, kaip sušvelninti energijos kainų šuolio pasekmes gyventojams, prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis sutinka, kad pagalbą būtina numatyti ir verslui. Jis siūlo „neišradinėti dviračio“ bei taikyti panašias į kitose Europos šalyse planuojamas priemones.


„Turėtų atsirasti pagalbos dedamoji plane ir verslui (...) Turbūt labai didelio dviračio nereikia išradinėti – pandemijos krizė, pasaulinėje praktikoje tų priemonių (...) jau dabar Vokietija kalba apie milijardines investicijas gelbėjant verslą ir t.t. Jau šalys pradės taikyti tam tikras priemones“, – LRT radijui teigė P. Mačiulis.


Tarp galimų pagalbos priemonių Gitano Nausėdos patarėjas paminėjo lengvatines paskolas, garantijas, galimybę atidėti mokesčius, subsidijas smulkiam ir vidutiniam verslui. Taip pat P. Mačiulis siūlo paramą orientuoti toms įmonėms, kurios gamyboje suvartoja itin daug elektros energijos.


„Dabar iš tikrųjų stebime tokius neraminančius signalus, kai pramoninės įmonės stabdo gamybą – jei ne visą, bent jau dalį“, – tikino P. Mačiulis.

REKLAMA


Kartu jis pabrėžė, jog jei verslui nebus pagelbėta išsilaikyti esant tokioms aukštoms energijos kainoms, galų gale, nukentės ir Lietuvos ekonomika.


„Jei verslui nepadėsime, kada labiausiai reikia, įmonės bankrutuos. Kiekvienas bankrotas yra atleisti darbuotojai, nesumokėti pinigai kitoms įmonėms ir t.t. Toks ekonomikos bumerangas jis apsisuks ir trenks mums atgal per galvą“, – kalbėjo patarėjas.


P. Mačiulis 2009 metų ekonominės ir 2020 metų pandemijos krizių (kuomet Lietuvos ekonomika augo, kai kitose ES šalyse – traukėsi) pavyzdžiais akcentavo ir tai, kad net krizės sąlygomis valstybė turėtų ne taupyti, o skatinti ekonomikos gyvybingumą.


„2009-2010 m., per krizę, bendrasis vidaus produktas krito 15 proc. – tuo metu politika buvo taupyti, susiveržti diržus. Tuo tarpu 2020 m, kai valstybė skyrė įvairioms pagalbos priemonėms, taip pat ir verslui, 3 mlrd. eurų (kas tuo metu sudarė beveik 6 proc. BVP), žinome, koks buvo rezultatas. Jį galima vadinti sėkmės istorija“, – kalbėjo P. Mačiulis.

REKLAMA


Lietuvos verslas pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja, kad, smarkiai pabrangus elektrai, nebeišgali apmokėti sąskaitų ir toliau efektyviai vykdyti gamybą, dalis įmonių priverstos stabdyti veiklą, atleisti darbuotojus.


Pažymima, kad per metus elektra Lietuvos įmonėms pabrango daugiau nei penkiskart, todėl jos praranda savo konkurencingumą ir eksporto rinkas, kadangi už elektrą moka gerokai daugiau nei konkurentai kaimyninėse ES šalyse.


Kokių priemonių galėtų imtis valstybė, siekiant padėti rekordinius energijos kaštus patiriančiam verslui antradienį diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.


Tuo tarpu energijos kainų kompensavimui buitiniams vartotojams nuo kitų metų jau planuojama skirti apie 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų.


Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį sakė, kad naujos kompensacijos už energiją vartotojams bus numatytos nuo kitų metų, drauge su 2023 metų biudžetu, kuris bus pateikts Finansų ministerijai atnaujinus Lietuvos ekonomines projekcijas. Jas tikimasi pristatyti pirmadienį.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)