V. Jankauskas: jeigu su Švedija turėtume ne vieną, o du kabelius, gal ir pas mus elektros kainos būtų tokios mažos

V. Jankauskas: jeigu su Švedija turėtume ne vieną, o du kabelius, gal ir pas mus elektros kainos būtų tokios mažos


Lietuva yra ganėtinai geroje elektros tiekimo zonoje, tačiau didesnės importo apimtys leistų dar labiau sumažinti kainą, aiškina energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.


Anot jo, Skandinavijos šalyse elektros gamybai praktiškai nėra naudojamos dujos, o tai tokioms šalims, kaip Švedijai leido pasiekti net ir šimtą kartų mažesnę kainą.


„Jeigu tas kabelis su Švedija būtų ne vienas, o sakykime, du, tai gal ir pas mus būtų tokia kaina“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Jankauskas.


„Mes su Latvija turime 4 aukštos įtampos linijas ir elektros kainos pas mus praktiškai sutampa. Latvija su Estija turi šiokius tokius ribojimus, ir Estijoje jau pigiau. Viską lemia pralaidumų trūkumas ir kainodara“, – tęsė jis.


Energetikos ekspertas taip pat išsakė nusivylimą, kad buvo atidėtas naujos planuotos jungties su Lenkija startas, kuri būtų leidusi elektra prekiauti ir su šia kaimynine šalimi.


„Lenkijoje yra gana pastovios, stabilios kainos. Jie tai garantuoja ne pačiu geriausiu būdu, kūrendami anglis, bet dabar pas juos irgi per pusę pigiau, negu pas mus. Buvo numatyta, kad Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa yra reikalingas dar vienas kabelis. Neseniai iš „Litgrid“ išgirdome, kad deja, nėra kabelių, statybininkų ir vėluos dar porą metų“, – teigė V. Jankauskas.

REKLAMA


Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina augo 20 proc., dujų kainos taip pat toliau išliko aukštos, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) specialistai. 


Vidutinė liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 395 EUR/MWh arba 20 proc. didesnė nei liepos 22-28 d., kai ji siekė 330 EUR/MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 37 proc. iki 314 EUR/MWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 9,64 proc. Mažėjo beveik visa gamyba (vėjo, saulės, šiluminių elektrinių), išskyrus hidroelektrinių, kurių gamyba augo 28 proc., pažymima Lietuvos energetikos agentūros apžvalgoje. Importuojama elektros dalis padidėjo nuo 63 proc. iki 67 proc. viso poreikio.


Praėjusią savaitę maža elektros kaina ketvirtoje Švedijos kainų zonoje ir vėsesni orai lėmė, kad visomis dienomis „NordBalt“ jungtis veikė maksimaliu pajėgumu – importuota 117 GWh elektros (panašiai kaip ir praėjusią savaitę). Importas per Latvijos jungtį išliko panašus ir siekė 47 GWh (padidėjo 2 GWh), o per „LitPol Link“ eksportuojamos elektros kiekis mažėjo – balansas siekė -9,6 GWh (praėjusią savaitę jis buvo -15 GWh). Prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nevyko.