K. Budrys: diskusija dėl verslo ryšių su teroristinėmis valstybėmis nutraukimo reikalinga, nes Lietuvoje tam neturime mechanizmo

K. Budrys: diskusija dėl verslo ryšių su teroristinėmis valstybėmis nutraukimo reikalinga, nes Lietuvoje tam neturime mechanizmo


Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad diskusija dėl to, ar reiktų įstatymiškai nutraukti Lietuvos verslo ryšius su teroristinėmis bei terorizmą remiančiomis valstybėmis, tarp jų ir su Rusija, yra reikalinga. Pasak jo, Lietuvoje trūksta reguliavimo, kuriame būtų įvardijama, kokios teisinės pasekmės gręsia valstybę pripažinus terorizmą remiančia.


„Kai eina kalba apie teroristines valstybes, tai galėtų reikšti kaip minimum du dalykus. Vienas, tai yra prilyginimas teroristinėms organizacijoms arba toms valstybėms, kurios užsiima nežmogiškais dalykais, kitas dalykas yra labai konkrečios pasekmės. Tą, ką mes jau esame ir taip įsipareigoję, per Jungtines Tautas ar būdami Europos Sąjungos nariais, kad turime užkardyti bet kokias veiklas, kurios prisideda prie teroristinių organizacijų galimybių veikti ar prie šalių galimybių remti tokias organizacijas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė K. Budrys.


„Ką tai reikštų konkrečiai Rusijos atveju, tai diskusija yra reikalinga ir mes būtent tai turime omenyje. Mes turinio nacionalinio dar nesame sukūrę, įvardiname, kad valstybė yra terorizmą remianti, priskiriame tokiai kategorijai, kokios teisinės pasekmės dėl to iš karto atsiranda? Lietuvoje mes to automatizmo dar neturime, dėl to tikrai turime diskutuoti, ar tai reiškia dar papildomai daugiau, negu vien politinį įvardinimą“, – pridūrė jis.

REKLAMA


Prezidento patarėjas aiškina, kad pavyzdžiui kitose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), valstybės paskelbimas remiančia terorizmą reiškia automatišką bendradarbiavimo nutraukimą ne tik verslo, bet ir kitose srityse.


„JAV yra diskusija, ar Rusija neturėtų būti priskiriama prie valstybių, kurios remia terorizmą, tai atsidurti šalia Irano, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Kubos, tai automatu reiškia pasekmes. Sankcijos automatiškai yra įvedamos krūvai sektorių, yra antrinės sankcijos, tai reiškia, kad verslo įmonės iš viso jokių ryšių negali palaikyti, piliečiai negali vykti į tą valstybę, iš tos valstybės atvykti ir kitose srityse bendradarbiavimas nutraukiamas, tai nėra vien tik apie verslą“, – sakė K. Budrys.


„Jeigu kalbame apie tai, kad jau iš viso turime užkardyti tokios valstybės veiklą, tai turime plačią diskusiją ir dėl kitų sričių, ir verslo šioje vietoje tikrai neišskirčiau“, – pridėjo jis.

REKLAMA


K. Budrys tikino, kad reikia atsižvelgti ir į verslo ryšių turinį, kokio pobūdžio verslo santykiai su Rusija yra vystomi ir tada vertinti, kokias pasekmes tai mums sukuria. Anot jo, jeigu mes kažką pavadiname grėsme, rizikos veiksniu ar kokia kita kategorija, tai turime tam priskirti žalą, kuri iš viso to atsiranda pačiam verslui ar valstybei.


„Neturėtume skubėti viskam iš karto užklijuoti vienos etiketės ir sakyti, kad savaime viskas yra blogai, ir viskas yra grėsmė ar viskas yra leidžiama ir bet kaip gali veikti. Dėl to mes darome tam tikrą gradaciją, ir išskiriame strateginius sektorius nuo ne strateginių sektorių. Viskas kas susiję su mūsų strateginiais sektoriais, pagrindiniais, nuo kurių priklauso valstybės funkcionavimo kokybė ar valstybė veikia kaip tokia, tai mes juos čia esame apsaugoję pakankamai rimtai dar iki karo ir turime sukūrę tam tikrą modelį“, – teigė prezidento patarėjas.


Jis mano, kad kitos sritys turėtų būti vertinamos priklausomai nuo to, kas yra daroma, ar tai yra vien tik prekyba su Rusija, ar jautrūs sektoriai pačioje Rusijoje ir panašiai.


„Tos investicijos, kurios jau yra padarytos iš Lietuvos verslo pusės Rusijoje, jos ir anksčiau buvo taikinys, po karo jos tapo dar didesniu taikiniu. Žinoma, kad yra tam tikra rizika, klausimas, ką mes su tuo turėtume daryti. Turėtume eiti į gylį, apie ką konkrečiai eina kalba ir ką mes norėtume padaryti“, – sakė K. Budrys.



Idėją įstatymu uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata pasiūlė liepos viduryje.


Siūlymo autorius R. Lopata atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.


Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.


Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė.


Jis NSGK posėdžio metu pristatė siūlomas pataisas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui. Jose tvirtinama, kad Seimui pripažinus valstybę teroristine ir remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir joje įsteigtais ar kitaip veikiančiais verslo subjektais neturėtų būti galimi jokie verslo ryšiai.











Daugiau >>