Išmokos sumažėjus pajamoms, bedarbiams ir nukentėjusiems nuo COVID-19: ką reikia žinoti

Išmokos sumažėjus pajamoms, bedarbiams ir nukentėjusiems nuo COVID-19: ką reikia žinoti


Šiandien Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas skaičiuoti palankiau. Minėtos išmokos bus apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galios ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo.


„Pandemijos iššūkiai neišvengiamai palietė dirbančius šalies gyventojus, dalies jų pajamos sumažėjo. Tikimės, kad palankiau skaičiuojamos išmokos tėvams, kurių pajamos per pandemiją sumažėjo, nuo finansinių sunkumų apsaugos šeimas, auginančias vaikus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.


Nuo pirmo karantino pradžios prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 27 dienas. Ministerijos paskaičiavimais, pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį uždirbanti nėščia darbuotoja prastovose praleido 27 dienas, motinystės išmoka jai sumažėtų kiek daugiau nei 4 proc. Darbuotojai prastovose praleidus daugiau laiko, atitinkamai prastovų įtaka išmokoms būtų didesnė.

REKLAMA


Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis paprastai apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito mėnesio prieš teisės gauti šias išmokas atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, įgijus teisę į išmoką 2020 m. birželio 1 d., skaičiuojamos draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.


Tėvams, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova ir prastovos gavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į išmokos apskaičiavimo laikotarpį, išmokos bus skaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki karantino paskelbimo. Jiems motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai būtų apskaičiuojami pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Bendra tvarka apskaičiuotą išmoką palyginus su išmoka, apskaičiuota pagal pajamas, gautas iki karantino, tėvams bus skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį.

REKLAMA


Savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai bus apskaičiuojami pagal nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. gautas pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos „Sodros“ įmokos. Bendra tvarka apskaičiuotą išmoką palyginus su išmoka, apskaičiuota pagal pajamas, gautas iki karantino, tėvams bus skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį.


Asmenys, kuriems jau paskirtos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, turės kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl jų perskaičiavimo nė vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Susidaręs skirtumas į asmens sąskaitą bus pervestas ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d.


Jeigu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams pritars Seimas, teisę į didesnio dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas įgis 5 000 išmokų gavėjų, kuriems jau paskirtos mažesnės išmokos, ir apie 5 000 asmenų, kuriems šios išmokos dar tik bus paskirtos. Pakeitimai įsigaliotų 2021 m. lapkričio 1 d.


Dėl pandemijos sumažėjusios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos bus kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Numatomas lėšų poreikis – apie 8 mln. eurų.


Įstatymo pakeitimams dar turės pritarti šalies parlamentas.


Bedarbiams – papildomos socialinės garantijos


Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą.



„Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi. Tikimės, kad galimybė atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą padės sudėtingose situacijose atsidūrusiems darbo netekusiems asmenims ieškant naujo darbo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.


KAIP YRA DABAR? Įsidarbinus ar pradėjus savarankišką veiklą nutraukiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas. Per 6 mėnesius vėl netekus darbo ir užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas tik vieną kartą.


KAIP SIŪLOMA? Norint paskatinti asmenis drąsiau grįžti į darbo rinką, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos. Nedarbo išmokos mokėjimas būtų atnaujinamas nuo bedarbio statuso suteikimo dienos.


Prognozuojama, kad, jeigu Seimas pritars siūlymams antrą kartą atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, per metus papildomai teisę į šios išmokos atnaujinimą įgys per 6000 bedarbių.


Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.


Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Nuo šių metų pradžios pastovioji nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 149 eurai arba 23,27 proc. 1 MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji siekia 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažėja.

REKLAMA


Per pirmąjį karantiną pradėjęs augti nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, antroje 2020 m. metų pusėje stabilizavosi ir siekė virš 90 tūkst., o 2021 m. kovo mėn. stebimas mažėjimas iki 88 tūkst. bedarbių. Išmokėta suma nedarbo socialinio draudimo išmokoms šių metų kovą siekė 28 mln. eurų, t. y. 42 proc. didesnė nei 2020 m. kovo mėnesį.


Įstatymo pakeitimams dar turės pritarti šalies parlamentas.


COVID-19 užsikrėtusiems darbe – didesnės ligos išmokos be papildomų sąlygų


Vyriausybė pritarė, kad medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti didesnę ligos išmoką, jeigu COVID-19 liga užsikrečia vykdydami savo profesinę veiklą, nesvarbu, ar užsikrėtė nuo kartu su juo dirbančio ar nedirbančio asmens. Iki šiol didesnės ligos išmokos negalėjo gauti užsikrėtę nuo bendradarbio.


Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka būtų mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas.


„Tikimės, kad šie pakeitimai pagerins finansinę medikų, pareigūnų, švietimo darbuotojų būklę, jiems susirgus koronavirusu. Palengvins ir darbdavių situaciją, nes jiems nereikės pateikti papildomų duomenų, įrodančių, kad darbuotojas užsikrėtė ne nuo bendradarbio, kaip buvo iki šiol“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.


Pritarus Seimui, šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d.


Prognozuojama, kad teisę į didesnio dydžio ligos išmokas papildomai įgis 14,4 tūkst. išmokų gavėjų.


2021 metams iš valstybės biudžeto tam reikės apie 900 tūkst. eurų.


Savarankiškai dirbantiems – taiklesnė parama ir teisė gauti darbo paieškos išmoką


Pandemijai tęsiantis, tačiau karantino apribojimams laisvėjant Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo taiklesnę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, o veiklą išregistravusiems – galimybę gauti darbo paieškos išmoką. Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d. Tokiam siūlymui šiandien pritarė ministrų kabinetas.

REKLAMA


„Siūlome pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimą, ją skirti ir veiklos nevykdantiems bei finansinių sunkumų patiriantiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Dirbantiems savarankiškai išmoka būtų skiriama, jeigu pajamos krito 30 proc. ar daugiau”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.


IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais lyginant su 2019 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau.


Į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:


1. Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
2. Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
3. 2019 metais savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 3084 eurų.
4. Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
5. 260 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama iki rugsėjo 30 d., o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.


DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. 212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką siūloma mokėti ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo. Į šią išmoką dirbantys savarankiškai galėtų pretenduoti, kai tik įsigaliotų Užimtumo įstatymo pataisos. Darbo paieškos išmoką siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d.


Iki šiol į darbo paieškos išmoką galėjo pretenduoti asmenys, dirbę pagal darbo sutartį ir darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.


Primename, kad norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.


Darbo paieškos išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.


Išmokoms savarankiškai dirbantiems iki rugsėjo 30 d. turės būti skirti 27 mln. eurų, darbo paieškos išmokai – per 34 mln. eurų.


Siūlomiems Užimtumo įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.