Unikalus kultūrinis reiškinys pirmą kartą Lietuvoje

Unikalus kultūrinis reiškinys pirmą kartą Lietuvoje


Šių metų spalio 15 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks I tarptautinio Šv. Kristoforo kompozitorių konkurso, kurį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, finalininkų koncertas. Šis konkursas – Lietuvos muzikiniame gyvenime unikalus reiškinys, kadangi tai pirmasis kamerinio orkestro organizuojamas konkursas šalyje.


Ieva Kananavičiūtė


Konkurso dalyvių, kurių buvo per 20, geografinė amplitudė išsidriekia nuo vietinių Lietuvos kūrėjų iki kompozitorių iš Lenkijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Japonijos ir netgi Meksikos. Apie konkurso organizavimo aplinkybes, plėtros ambicijas ir kitas detales kalbėjomės su Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Modestu Barkausku.


– Kaip Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui kilo idėja organizuoti tarptautinį kompozitorių konkursą?

– Šv. Kristoforo kamerinis orkestras jau ilgą laiką puoselėja tradiciją atlikti lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos studentais, atlikdamas jų baigiamųjų egzaminų kūrinius.


Tad idėja surengti atskirą kompozitorių konkursą brendo jau kurį laiką, siekiant plėsti bendradarbiavimą su jaunaisiais kūrėjais, norint surasti naujus talentus, užmegzti naujus ryšius ir prisidėti prie jaunųjų kompozitorių kūrybos sklaidos.

REKLAMA


Taip pat svarbiu aspektu tapo ir kamerinio orkestro repertuaro plėtra, dėl to konkursą rengėme tarptautinį, siekiant pritraukti kuo daugiau kūrėjų.


– Šis konkursas – unikalus reiškinys Lietuvoje, pirmą kartą kamerinio orkestro organizuojamas kompozitorių konkursas. Iš ko sėmėtės pavyzdžio?

– Tokio tipo konkursų pavyzdžių nėra daug. Man asmeniškai patiko mūsų kaimynų lenkų pozicija panašaus pobūdžio konkursų atžvilgiu, kadangi jie organziuoja vardinius kompozitorių konkursus, tokius kaip didžiųjų kūrėjų Krzysztofo Pendereckio ar Witoldo Lutosławskio vardo konkursus.


Jie sugeba populiarinti konkursų įgyvendinimo procesus, integruoti jaunųjų kūrėjų darbus į gyvą atlikimą, vietoje to, kad kompozicijos būtų dedamos „į stalčių.“ Tad lenkų tradicija man pasirodė labai artima, o Lietuvoje tokių orkestro organizuojamų konkursų pavyzdžių dar nepavyko atrasti. Tai išties unikalus atvejis.

REKLAMA


Tad labai smagu, kad šią orkestro idėją parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurių dėka šis unikalus konkursas tapo realybe. Taip pat esame dėkingi Vilniaus klubui įsteigusiam konkurso prizus konkurso nugalėtojams.


– Ar egzistuoja panašūs konkursai užsienio kitose šalyse?

– Apie kamerinio orkestro organizuojamą kompozitorių konkursą girdėti dar neteko. Dažniausia praktika – tai užsakomieji kūriniai iš konkrečių kompozitorių.


– Koks yra pagrindinis šio konkurso tikslas?

– Pagrindinis konkurso tikslas – atrasti naujus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, siekiant suteikti galimybę savo muziką išgirsti gyvai bei skleisti ir garsinti jaunųjų kūrėjų vardus. Taip pat siekiama kaupti gerą repertuarą kameriniam orkestrui, nes, vis dėl to, jis yra ribotas. Todėl norime jį plėsti, atliepiant šiuolaikines muzikos tendencijas.


Žinoma, taip pat norime, kad konkursas augtų, dalyvių ratas didėtų. Pagrindinė svajonė yra konkursą išplėsti iki konkurso su kūrybinėmis rezidencijomis Vilniuje, kad kompozitoriai galėtų atvykti, aplankyti miestą, susipažinti su juo, jo tradicijomis, išgirsti orkestrą ir turėtų galimybę reziduojant kurti per tam tikrą laiką (savaitę ar kelias dienas) iki finalinio orkestro koncerto.


– Ar visi konkurso metu sukurti kūriniai yra dedikacija Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui?

– Konkurso taisyklėse nurodyta, jog kūriniai turi būti sukurti kelių metų laikotarpyje, jie galėjo būti atlikti, bet negalėjo būti publikuoti. Publikacijos atveju kūrinio sklaida būna gerokai didesnė ir tai jau nebėra naujiena ar premjera. Tad mes leidome tokią išlygą, kad kūrinys gali būti atliktas, bet neturi būti publikuotas.



– O ar konkurso dalyviai yra pranešę, jog šiemet atvyks į finalinį konkurso koncertą?

– Deja, ne. Kol kas turime tik gražias idėjas ir ambicijas suteikti galimybę kompozitoriams iš užsienio reziduoti Vilniuje. Tikimės, kad tai pavyks įgyvendinti kelerių metų bėgyje. Šiemet su autoriais apsiribosime nuotoliniu bendravimu.


– Kokie yra konkurso nuostatai, vertinimo kriterijai?

– Kūriniai turi būti sukurti būtent styginių orkestrui, styginių sudėčiai be jokių papildomų pučiamųjų ar mušamųjų instrumentų. Yra ribojamas kompozicijų laikas, pageidaujama tarp 6 ir 8 minučių, nors ir matėme, jog daug kompozitorių sukūrė 10 minučių trukmės kūrinius. Taip pat yra ir amžiaus limitas – nuo 18 iki 40 metų. O pagrindiniai vertinimo kriterijai nurodo, jog tai turi būti įdomi, realiai atliekama, ne tik popieriuje sudėtingai užrašyta muzika.


– Kada buvo paskelbtas konkursas?

– Konkursas buvo paskelbtas vasaros pradžioje, aplikacijos buvo teikiamos nuo birželio 30 d. iki rugpjūčio 31 d. Vėliau vyko komisijos darbas, kūrinių atranka.


– Kas sudaro konkurso komisiją?

– Konkurso komisiją sudaro kompozitoriai Raminta Šerkšnytė, Mindaugas Urbaitis ir muzikologė Rasa Murauskaitė bei aš, komisijos pirmininkas, atstovaujantis orkestrą.


– Kokiomis priemonėmis skleidėte informaciją apie konkursą?

– Konkurso sklaida buvo vykdoma labai plačiai, per lietuvių kompozitorius ir jų kontaktus užsienyje. Taip pat buvo kreiptąsi į Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Italijos, Izraelio, Latvijos, Estijos kompozitorių sąjungas. Labai džiaugiamės, kad sulaukėme gan greitos reakcijos ir per 20 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, tokių kaip Lenkijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Japonijos, Meksikos ir, žinoma, iš Lietuvos.

REKLAMA


– Ar jau spėjote perklausyti visų dalyvių kūrinius? Kuo jie išsiskiria?

– Perklausyti spėjome ir, iš tiesų, yra labai daug gerų kūrinių. Ryškiausiai konkurse dominuoja lenkų kompozicijos mokyklos tradicija bei lietuvių kompozitorių kūriniai.


– Ar komisija jau atrinko finalinius kūrinius?

– Finale nuspręsta atlikti šešis kūrinius. Didžiają dalį – 5 jau atrinkome, o dėl 6-ojo dar turime apsispręsti.


– Kada bus žinomi visi konkurso finalininkai?

– Galutinė programa bus sudaryta dvi savaitės prieš konkursą, spalio pradžioje.


– Kokie prizai laukia nugalėtojų?

– Pirmų trijų vietų nugalėtojų laukia piniginiai prizai, įsteigti Vilniaus klubo. Taip pat yra orkestro prizas – tai kūrinys, kurį mes įtrauksime į savo repertuarą ir koncertų sezone atliksime keletą kartų bei parengsime jo įrašą. Taip pat laukia ir kiti du specialūs prizai.


– Ar nugalėtojų kūriniai skambės tik vieną kartą, t. y. spalio 15 d.? Ar planuojate kūrinius įtraukti į Šv. Kristoforo kamerinio orkestro repertuarą?

– Taip, planuojame, nes yra tikrai labai gerų kūrinių, kurie yra verti būti orkestro repertuare.


– Kaip, Jūsų požiūriu, Jums pavyko pritraukti tiek daug aplikantų? Kuo šis konkursas patrauklus?

– Orkestras tikrai gerai žinomas tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje, įvairių kompozitorių premjeros kasmet pristatomos tiek koncertų salėse, tiek ir nuotolinių koncertų metu, kurių sklaida ypač suaktyvėjo praėjusiais metais. Manau, kad galimybė išgirsti savo kūrinį realybėje su profesionaliu orkestru yra tikrai didelis paskatinimas nūdienos autoriams.


– Kokios yra šio konkurso plėtros ambicijos?


– Tikimės, kad konkursas išaugs į tikrą tarptautinį konkursą, kuriame skleistis įvarių mokyklų bei stilių muzika. Taip pat viliamės, kad ateityje kompozitoriai galės reziduoti Vilniuje ir jame kurti, pamilus miestą, bei išgirsti savo kūrinius gyvai atliekant Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui.