Paula Valentaitė: „Stengiuosi neištaškyti savo energijos bet kur“

Paula Valentaitė: „Stengiuosi neištaškyti savo energijos bet kur“


Pasiryžimo ir užsispyrimo įgyvendinti savo svajonę – kurti ir atlikti dainas – vilnietei Paulai Valentaitei nestinga. Pernai eksternu išlaikiusi abitūros egzaminus, mergina pakliuvo į netikėtos jai veiklos sūkurį – soliniai koncertai, du nacionalinės „Eurovizijos“ finalai, pergalė šokių projekte „Šok su žvaigžde“ ir pagrindinis vaidmuo seriale „Bloga mergaitė“.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ


– Dainų atlikėjams, kaip ir visiems kultūros žmonėms, karantinas –nelengvas laikotarpis. Tačiau jaunimas visada yra veiklus ir išradingas. Ką veikiate, ką kuriate karantino metu?


– Kai tik prasidėjo karantinas, buvo sunku kurti, nes buvau sukaustyta baimės ir nežinios, tačiau kūryba man visada padėjo išsivaduoti iš visokių negandų, todėl šiuo laikotarpiu tam skiriu daug laiko. Savo namų garaže turiu įsirengusi studiją, ten daugiausia laiko ir leidžiu. Na, ne šiaip sau leidžiu...


– Gegužę jums sukanka tik 20 metų – tikras gyvenimo pavasaris, didelio kelio pradžia. Tačiau jau esate patyrusi ir šilto, ir šalto, išbandžiusi save keliose kūrybinėse srityse. Kuri iš išbandytų veiklų jums labiausiai patinka?


– Be abejo, esu ištikima muzikai. Tai visuomet buvo ir bus mano pagrindinė veikla, tai, ką darau nuo mažens ir ką daryti visuomet svajojau. Man tiesiog labai pasisekė, kad galėjau save išbandyti ir kitose srityse, bet jose aš esu naujokė, reikėtų skirti daug daugiau laiko, kad suprasčiau ir išmokčiau šokti ar vaidinti kaip profesionalė.

REKLAMA


– Kovo pabaigoje pristatėte dainos „wanted u“ vaizdo klipą, kuriame įsipynė ir šokis su LRT projekto „Šok su žvaigžde“ partneriu Gedvinu Meškausku. Žiūrovai puikiai prisimena aistros kupinus pasirodymus, kurie atnešė jums pergalę. Įdomu, ar šokiai ir toliau lydės kiekvieną jūsų žingsnį scenoje?


– Negaliu sakyti, kad šokiai lydės kiekvieną mano žingsnį, bet kad šokį tikrai įpinsiu į savo pasirodymus ir vaizdo klipus – tikrai taip! Tai darysiu, kai jausiu, kad to noriu. Šokis padeda išreikšti labai daug, o aš pasitelkiu visus išraiškos būdos, kad perteikčiau žmonėms savo žinutę.


– Yra posakis: „Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.“ Kas yra jūsų kūrybinėje komandoje?


– Man labai pasisekė: mane supa nedidelis, bet labai patikimų ir gerų draugų ratas. Džiaugiuosi, kad ne tik esame geri draugai, bet ir dirbame kartu. Man tai besąlygiškai svarbu, nes šalia yra žmonės, kuriais galiu pasitikėti, su kuriais esu savimi, galiu pasidalinti viskuo.


– Seriale „Bloga mergaitė“ (pagal rašytojos Kristinos Gudonytės scenarijų) jums teko susitikti ir dirbti su nemažu būriu žinomų aktorių. Kuris iš jų jums padarė didžiausią įtaką, kas globojo kaip kino debiutantę?


– Iš tiesų visa komanda buvo labai palaikanti ir kantri. Prisimenu, filmuojant pirmąsias scenas, kuriose vaidinau kartu su Larisa Kalpokaite, labai jaudinausi. Ji davė puikių patarimų, kaip atsipalaiduoti, palaikė, globojo ir suteikė pasitikėjimo savimi. Prisimenu, stebėjau, kaip Larisa sugeba taip greitai įsikūnyti į personažą, ir žavėjausi. O keisčiausia buvo girdėti, kaip taip lengvai, be jokių trikdžių, liejasi jos žodžiai. Man tada dar buvo sunku išmokti tiek daug teksto ir pasakyti jį taip, kad skambėtų natūraliai.

REKLAMA


– Ko išmokote iš „Blogos mergaitės“ pagrindinės veikėjos Kotrynos?


– Kadangi prieš tai niekada nesu vaidinusi ir neturėjau jokios patirties kine, visko turėjau mokytis nuo nulio. Sunkiausia buvo atsipalaiduoti prieš kameras ir žmones, kurie buvo už kadro. Vėliau visi susidraugavome, pripratau prie tempo ir žmonių, tad darėsi vis lengviau ir lengviau. Išmokau bendradarbiauti su kitais aktoriais, įsikūnyti ir labiau suprasti personažą, Vaidindama Kotryną turėjau ieškoti savyje pykčio ir sugebėti jį ištraukti būdama normalios būsenos. Buvo tikrai keista, kai turėjau rėkti ant žmonių – jaučiausi nejaukiai, turėjau perlipti per save. Tad filmavimo aikštelėje išmokau tikrai labai daug dalykų ir esu dėkinga gyvenimui už šią patirtį.


Paula Valentaitė: „Stengiuosi neištaškyti savo energijos bet kur“


– Ar po šio filmo ir pergalės šokių projekte sulaukiate netikėto gerbėjų dėmesio gatvėje ar kitur?


– Dėmesio tikrai padaugėjo. Sulaukiu tikrai nemažai motyvuojančių ir gražių žinučių iš visai nepažįstamų žmonių. Kartais žmonės iš kitos gatvės pusės atbėga ir pagiria, pasako ką nors malonaus. Kartą viena mergaitė, pamačiusi mane, net apsiverkė iš džiaugsmo. Tai labai malonu, bet kartu ir keista. Labai vertinu, kad galiu daryti tai, kas man patinka, o mano veikla kelią kai kam susižavėjimą, galbūt netgi įkvepia.

– Ką apskritai manote apie aktorės ar dainininkės profesiją? Gal ketinate stoti į aktorinį, o gal į vokalo studijas?


– Manau, kad aktoriaus darbas yra labai nelengvas, labai gerbiu šios profesijos žmones ir tai, ką jie daro. O dainininkės profesija visuomet buvo mano svajonė, džiaugiuosi, kad jau dabar galiu užsiimti savo mėgstama veikla. Studijuoti norėčiau dainų rašymą, o vokalo mokausi ir iki šiol.


– Kada jus apima didžiausia euforija – vaidinant, dainuojant ar šokant? Kaip sugebate atsipalaiduoti ir tapti savimi?


– Dainuodama... Tuomet jaučiuosi savo vietoje, o būtent scenoje užvaldo toks jausmas, kad nieko kito ir nenorėčiau daryti. Mėgaujuosi kiekviena akimirka.

– Iš pažiūros atrodo, kad esate neramaus būdo. O juk muzikantas, kūrėjas ir atlikėjas kitoks ir negali būti? Ar ne taip?


– Esu labai emocionali, bet mokausi būti ramesnė, neištaškyti savo energijos bet kur, o ją koncentruotai ir tinkamai nukreipti.


– Jūsų kelias į populiarumo viršukalnę dar tik prasideda, bet jau matyti, kad esate ryžtinga ir atkakli, pasirengusi ten įkopti. Kokie bruožai reikalingi žmogui, kuris pasiryžęs tapti, tarkim, popmuzikos žvaigžde?



– Man atrodo, svarbiausia yra darbas ir kantrybė. Jeigu esi pasiruošęs daug dirbti, mokytis ir stengtis, tikslus tikrai įmanoma pasiekti. Žinoma, visi žmonės skirtingi, vieniems sėkmė ateina greičiau, kitiems tenka laukti ilgiau. Svarbu nepasiduoti, kai nepavyksta, ieškoti naujų sprendimo būdų, bet svarbiausia judėti pirmyn ir nesustoti, stengtis ir atiduoti savęs net daugiau, negu tuo metu gali.


– Ką apie jūsų siekius sako artimiausi draugai?


– Mano draugai yra žmonės, su kuriais aš ir dirbu. Jie yra palaikantys ir pasiryžę siekti visų svajonių kartu.

– O gal pasikliaujate jo didenybe Likimu?


– Aš manau, kad daug kas priklauso nuo mūsų veiksmų ir priimamų sprendimų. Faktas, kad kai kurių įvykių mes negalim nuspėti ar sužinoti, bet manau, jei širdis atvira ir esi teisingame kelyje, viskas yra tavo paties rankose.

– Ar negąsdina kitų lūkesčiai, kad scenos žmogus būtinai turi būti geros nuotaikos, nepavargti, būti tobulas šeimoje ir visuomenėje, nekrėsti akibrokštų ir panašiai?


– Man atrodo, seniai niekas nebereikalauja, kad scenos žmogus būtų tobulas. Mes visi esame žmonės ir tikrai nesame tobuli, turime ir gerų savybių, ir trūkumų. Netobulumo rodymas, pasipasakojimas apie nesėkmes ar pasidalinimas, kad jautiesi blogai ir esi prastos nuotaikos, tik dar labiau žmonėms padeda suartėti. Ypač kai dabar daugybė dalykų vyksta per socialinius tinklus. Tikrumas ir nuoširdumas yra tai, ką aš noriu rodyti ir skleisti.


Paula Valentaitė: „Stengiuosi neištaškyti savo energijos bet kur“


– Esate gimusi po Dvynių Zodiako ženklu. Astrologų teigimu, tai žmonės, kuriems sunku pasirinkti kurią nors vieną veiklą, nes jie gyvenime nori išbandyti viską, juos vilioja naujos pažintys, kelionės ir pan. Pastovumas jiems – pati blogiausia būsena. Ar pačiai tinka šie bruožai?


– Tiesą sakant, niekada neskaitau horoskopų, bet man patinka ieškoti ir atrasti naujas sritis, kurios mane traukia. Tačiau man pačiai atrodo, kad esu gana pastovi.


– Ar tikite prietarais ir likimo ženklais?


– Nelabai. Manau, kad daug kas priklauso nuo pačių mūsų.


– Kokioje šeimoje esate gimusi? Ar tėveliai – labai griežti? Ko iš jų išmokote?


– Mano šeima yra nemaža. Turiu dar du brolius. Šeimoje esame labai artimi. Tėvai turi darželį, tad nuo pat pirmų žingsnių kūrėme jį visi kartu. Kuo kas galėjo, tuo ir prisidėjo. Mano tėvai yra mano draugai. Negaliu sakyti, kad jie – labai griežti. Kaip tik labai palaikantys, tikintys ir padedantys visais įmanomais būdais. Iš savo tėvų išmokau stipriai mylėti pasaulį ir žmones. Jie išmokė ir darbštumo – visuomet mačiau, kiek daug darbo tėvai įdeda į viską, ką pradeda. Jie nieko nedaro atmestinai ir toks pavyzdys mane įkvepia.

REKLAMA


– Kas pastebėjo jūsų muzikinius gebėjimus, paakino dainuoti ir kurti dainas?


– Man buvo šešeri metai. Su tėvais gyvenau Anglijoje, kai pirmą kartą užsirašiau dainos žodžius iš Volto Disnėjaus filmuko ir atlikau ją tėvams. Susidomėjimas nedingo, puoliau daugiau dainuoti, mano mėgstamiausios atlikėjos buvo Meraija Keri ir Vitni Hiuston. Kai grįžome į Lietuvą, pradėjau mokytis dainuoti pas Rositą Čivilytę. O pati kurti pradėjau būdama penkiolikos: tiesiog grojau gitara ir pianinu, rašiau ir rašiau dainas, o būdama šešiolikos metų sutikau muzikos prodiuserį Gytį Valicką–Echoes, nuo to laiko dirbame ir kuriame kartu.


– Kaip gimsta jūsų dainos? Ar ilgai jas nešiojate savyje ir laukiate atitinkamos nuotaikos įrašyti?


– Kuriu beveik kasdien, kartais rašau tik melodijas, kartais – tik žodžius, kartais tiesiog surandu gražių akordų. Kūryba man – labai natūralus dalykas. Vienos dainos gimsta labai greitai, kitų taip ir neužbaigiu, trečios randa savo vietą pas kitus atlikėjus. Kūryba yra toks nenuspėjamas dalykas.

– Ar namuose pavyksta pailsėti nuo muzikos?


– Kaip jau minėjau, namų garaže turiu studiją, ten praleidžiu tikrai labai daug laiko. O nuo muzikos pailsiu, kai pajuntu, kad to reikia.

– Kokie užsiėmimai dar patinka? Gal esate pasidavusi dabar madingam kulinarijos virusui?


– Turiu pripažinti, kad anksčiau niekada negaminau, tačiau dabar vis dažniau išbandau naujus patiekalus ir tikrai atrandu malonumą gaminti. Juk tai – taip pat savotiška kūryba. Valgio gaminimas mane savotiškai ramina.


– Ar turite laiko susikaupimui, meditacijai? O gal, jūsų nuomone, tai nereikalingi dalykai?


– Meditacija man atrodo labai svarbus ir reikalingas dalykas. Man tai labai tinkamas ir geras būdas nurimti, atsipalaiduoti. Medituoju namuose taip, kaip suprantu ir sugebu. Norėčiau dar labiau gilintis į tai, nes rezultatai visuomet labai veiksmingi.

– Paula, neseniai išleistame mini albume „Body Talk“ jaučiame laisvos, savęs nevaržančios kūrėjos ir atlikėjos dvasią. Nevengiate tarsi nejučiom pasigirstančių angliškų keiksmažodžių, bet tai – tikra emocija. Ką jums reiškia kūrybos laisvė?


– Laisvė man visada buvo labai svarbi. Žinoma, reikia mokėti tinkamai ja pasinaudoti, tačiau negaliu būti suvaržyta, man sunku nesakyti to, ką galvoju, nemoku meluoti. Supratau, kad kurdama negaliu pasislėpti už nieko, net už pačios savęs, nes viskas, kas išeina per mano muziką –melodiją ar žodžius, yra tikra ir nesuvaidinta. Dėl to man kūryba yra pats geriausias išsipasakojimas ar net išsivadavimas, dėl to tai veikia ir taip stipriai padeda.

– Ar jūsų gyvenime šiuo metu yra žmogus, kuris galėtų sulaikyti nuo skubotų sprendimų?

REKLAMA


– Taip, yra ir ne vienas – ir mano šeima, ir mano draugai yra puikūs patarėjai. Bet patarimų kartais reikia ir nepaklausyti, suklysti ir iš klaidų pasimokyti. Tai ir yra gyvenimas.

– Daug kas mano, kad šokis ir kūno kalba suartina žmones. Ar jūsų širdelė tuksi tuo pačiu ritmu kaip ir šokių partnerio Gedvino?


– Mes esame labai geri draugai, mums kartu lengva dirbti. Džiaugiuosi, kad mūsų požiūriai į daugybę dalykų sutampa. Gal todėl per visą šokių projektą nebuvome susipykę ar dėl ko nors nesutarę.


– Visi muzikos atlikėjai laukia, kada vėl atsivers koncertinės erdvės. Tikėkimės, kad tai bus vasarą. Ką planuojate šiai vasarai?


– Labai pasiilgau koncertų. Laukiu nesulaukiu, kada vėl galėsiu pamatyti visus savo gerbėjus, groti ir dainuoti. Dabar dar labiau vertinsiu kiekvieną akimirką.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.