Viena iš pirmūnių gražiausios Lietuvoje kalėdinės eglės rinkimuose šiais metais – Utenos kalėdinė eglutė. Net keliuose rinkimuose ji pateko į pirmąjį penketuką.

Partnerių turinys

„2023-ieji – Aukštaitijos metai. Juos minėjome ištisus metus – surengėme daugiau nei šimtą įvairiausių renginių. O palydėdami metus norėjome tai dar kartą įprasminti. Mūsų eglutė – vienintelė visoje šalyje, papuošta tautiniais motyvais, kurie simbolizuoja tradicijų ir papročių puoselėjimą, atsigręžimą į savo šaknis, protėvių palikimą“, – sakė Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė.

Utenos kultūros centro kieme stovinčios eglės aukštis – daugiau nei 16 m, o pagrindinis puošybos elementas – verpstė. Medžio viršūnėje puikuojasi tulpės žiedas, o nuo jos žemyn driekiasi dvigubas girliandų šydas. Aplink eglutę išdėstytos mažesnės šviesos instaliacijos – taip pat verpsčių formos. Eglutė susilaukia daug komplimentų tiek dėl skoningo, neperkrauto stiliaus, tiek dėl pasirinktos simbolikos.

Nei savivaldybės, nei kultūros centro darbuotojai, rūpinęsi erdvės įrengimu ir eglutės įžiebimo švente, tokios sėkmės nesitikėjo. „Labai malonu, kad esame taip aukštai vertinami, kad žmonės mūsų eglute grožisi, tuo labiau, kad šiemet jai tikrai neišlaidavome: apsiėjome su tuo, ką turėjome, kai ką nuomojomės, kai ką už dyką gavome... Norėjome gražios šventės, tačiau apie jokius konkursus tikrai negalvojome“, – atviravo vicemerė.

Eglutė sukurta iš gyvų eglės šakų, jai panaudoti savivaldybės jau seniau turėtas karkasas, girliandos, žaislai ir kai kurios dekoracijos. Specialiai buvo gaminami tik kai kurie šviesos elementai.

Beje, pasak D. Pečionės, didelio susižavėjimo šiemet sulaukia ne tik pagrindinė miesto eglė, bet ir po dešimties metų į Uteną sugrįžusi kalėdinių eglučių alėja. Dauniškio ežero pakrantėje išsirikiavusias eglutes pastatė ir papuošė įvairios mieste veikiančios įmonės, organizacijos, bendruomenės.

Savivaldybė buvo paruošusi vietos maždaug pusšimčiui eglučių, tačiau norinčių pasirodyti buvo tiek daug, kad teko skubiai ieškoti papildomo ploto. Iš viso alėjoje – net 60 gyvų ir iš įvairių medžiagų pagamintų įspūdingai papuoštų eglučių. „Dalyvavau šios alėjos atidaryme, paskui keliskart vaikštinėjau su šeima, tikrai stebina ir eglučių autorių estetinis skonis, ir išradingumas, ir humoro jausmas...“, – gyrė uteniškius pašnekovė, įsitikinusi, kad alėja nuo šiol taps kasmetine miesto tradicija.

Norintys aplankyti pagrindinę Utenos kalėdinę eglutę ir nuo jos vos per kelias minutes pėstute pasiekiamą kalėdinių eglučių alėją, tai gali padaryti iki Trijų karalių – sausio 6 d. „Labai kviečiame apsilankyti – ir pasigrožėti mūsų kraštu, ir pajusti mūsų žmonių svetingumą“, – kalbėjo vicemerė.

Jai antrino ir Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė, anot kurios Utenoje smagu apsilankyti ir vasarą, ir žiemą, šis kraštas gali pasiūlyti pramogų ir suaugusiems, ir vaikams visais metų laikais.

O aplankyti Uteną šiuo metu – ypač gera proga dar ir todėl, kad visą šią ir ateinančią savaitę mieste vyks gausybė artėjančioms šventėms skirtų kultūrinių renginių.

„Utenoje veikia net trys visą parą veikiančios lauko galerijos – kaip ir eglutes, jas galima aplankyti nors ir vidurnaktį. Taigi, meno mylėtojus kviečiame pasižvalgyti po jas“, – smalsumą žadino R. Jasinevičienė. Šiuo metu galerijose eksponuojami skirtingų meno šakų atstovų darbai: Utenos kultūros centro langų galerijoje – Rasos Slesoriūnienės karpinių paroda „Kalėdų šviesa“, Utenos kultūros centro stiklo galerijoje – Editos Kušleikienės autorinių lėlių paroda „Pasaka tikiu“, Utenio aikštės stiklo galerijoje – Valdos Verikaitės stiklo objektų paroda „Iš šerdies“. Pirmosios dvi autorės – uteniškės, o trečioji – kaunietė.

Besidomintiems istorija pašnekovė rekomenduoja aplankyti Utenos kraštotyros muziejų, kuriame – ypač turtingos archeologijos, etnografijos, numizmatikos kolekcijos. Be to, iki Naujųjų metų rezervavus vietas iš anksto, galima sudalyvauti ir muziejuje rengiamose edukacijose apie Kūčių ir šv. Kalėdų papročius: „Žiemos pasaka ir Kalėdų šviesa“ (pradinių klasių mokiniams), „Advento papročiai, žaidimai ir dainos“, „Žvakių liejimas“, „Žvaigždė Vakarė danguje sustojo“ arba Kūčios Lietuvos pokario kaime“.

Teatro gerbėjų laukia Utenos kamerinis teatras ir Utenos kultūros centras, kurių repertuarą galima peržiūrėti internete. Juose rodomi ne tik spektakliai, bet ir rengiami muzikiniai koncertai.

Norintys ekstremalesnių pramogų, gali apsilankyti žirginio sporto klube „Utenos žirgynas“, kuriame galima pajodinėti, o šiuo metu – ir pasivažinėti žirgų traukiamomis rogėmis.

Miesto centre veikia nemokama čiuožykla – įdomu, kad ją įrengė ir prižiūri patys miestelėnai.

Vaikštinėjant po miestą būtina stabtelėti prie skulptūros „Amžinasis turistas“, vos prieš trejetą mėnesių iškilusios šalia Utenos turizmo informacijos centro. Jos autorius – kaunietis Lukas Šiupšinskas, garsėjantis unikaliomis ir itin nuotaikingomis skulptūromis. Sklando legenda, kad sugalvojus šalį, kurią norisi aplankyti, ir patrynus skulptūros žiūrono akį, į tą šalį pavyks nuvykti jau per artimiausius metus. Prie šios skulptūros nuolat būriuojasi ne tik ištroškę keliauti, bet ir „selfių“ mėgėjai – pasak R. Jasinevičienės, šiuo metu tai – labiausiai fotografuojama vieta mieste.

Norint sušilti, išgerti kavos ar arbatos, paskanauti desertų, tai galima padaryti kavinėse „Vanilinis dangus“ bei „Aikštės kepyklėlė“. Šioje, kaip teigė centro direktorė, – ypač skanios bandelės su kardamonu – dėl jų saldumynų mylėtojai atvažiuoja net iš kitų miestų ir miestelių. Beje, „Aikštės kepyklėlė“ neseniai išgarsėjo labai gražia akcija – kasdien nepasiturintiems uteniškiams nemokamai išdalina kelias dešimtis bandelių ir kitokių skanėstų.

Norintys užkąsti stipriau laukiami gastrobare „Food Lab“, vyninėje-restorane „Burgundija“ bei užkandinėje „Liūtas ir avelė“ – ši siūlo patiekalų ir visavalgiams, ir vegetarams bei veganams, be to pastarųjų tarpe turi itin gerą reputaciją. Mieste taip pat veikia net kelios kelios picerijos, kitos greitą maistą siūlančios viešojo maitinimo įstaigos.