Finansų ministras vardija būdus, kaip padidinti biudžetą. Padidinus brangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestį valstybė papildomai gautų 1,6 mln. eurų, „susiaurinus“ dyzelino akcizo lengvatą žemdirbiams – dar 9 mln. eurų. Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams, valstybės biudžetas kitais metais pagausėtų 14 mln. eurų. Tiek pat biudžetas papilnėtų padidinus dyzelino akcizą.

Taip, pripildyti biudžetą – kiekvieno finansų ministro pareiga. Tačiau tikri politikai žvelgia toliau, nei siekia finansiniai metai. Dėl ko visa tai daroma, t. y. įvedami nauji ar didinami esami mokesčiai? Į kokius visuomenės sluoksnius orientuojamasi? Štai jau buvo skelbta, kad po gana chaotiškų mokesčių reformų (rimti ekonomistai jų net nevadina reformomis) labiausiai bus pamaloninti mažiausiai uždirbantys ir pašalpas gaunantys gyventojai.

O kokių lengvatų sulaukė vidurinė klasė, mūsų šalyje ir taip nustekenta? Arba gal planuojama apmokestinti visą prabangų NT ar apskritai įvesti prabangos mokestį, koks yra daugumoje Vakarų šalių? Ne, dabar valdžioje atsidūrę žmonės tokio poreikio nemato. Taip, mažiausiai uždirbantiesiems bus šiek tiek lengviau. Tačiau mūsų vidurinė klasė – demokratijos šerdis civilizuotose šalyse – ir toliau lieka podukra. Nes ir šio Seimo, ir šios Vyriausybės nariai visuomenę vertina vien buhalteriniu požiūriu: nauji mokesčiai svarbiau už jų duodamą (ar neduodamą) rezultatą.

Reikia orientuotis į augimą, o ne į naujus mokesčius

Vaiva ŠEČKUTĖ, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė:

– Vadinamieji biudžeto taisymai turint tikslą jį papildyti pateisinami, tik svarbu, kokios priemonės tam pasirenkamos. Didinti biudžetą – būtina: Lietuvos biudžeto pajamos, kaip bendrojo vidaus produkto dalis, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau taip yra ne dėl mažiausių mokesčių, o dėl šešėlinės ekonomikos ir ne visada pagrįstų mokesčių išimčių ar lengvatų.

Tad siekis apmokestinti veiklą ne pagal pobūdį, o pagal apimtį – sveikintinas, ta linkme reikėtų judėti ir toliau.
Mažinti darbo pajamų mokesčius taip pat reikia, ir ne tik uždirbantiesiems MMA. Kad būtų galima labiau sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, reikia galvoti ne tik apie naujus mokesčius ar didesnius tarifus. Svarbi ne tik valstybės pajamų struktūra, t. y. ką ir kiek apmokestiname, bet ir valstybės išlaidų struktūra. Svarbu ją formuoti tokią, kad ji lemtų kuo didesnį augimą. Kuo sparčiau augs ekonomika, tuo sparčiau didės ir valstybės pajamos be būtinybės didinti mokesčius.

Pamirštama, kam priklauso biudžetas

Rasa BUDBERGYTĖ, Seimo narė, socialdemokratė:

– Didžioji dalis valstybės biudžeto formuojama iš surenkamų mokesčių. Mokesčių mokėtojai pagrįstai tikisi, kad iš biudžeto bus finansuojamas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba, infrastruktūra ir kiti gyvybiškai svarbūs poreikiai. Deja, ir politikai, ir biurokratai mėgsta „pasisavinti“ biudžetą – pamiršta, kad jis yra visų mokesčių mokėtojų nuosavybė.

Neatleistina, kad, priimdami įstatymus, taip pat ir susijusius su mokesčiais, politikai pirmiausia žiūri, kiek neteks biudžetas. Daug svarbiau yra tai, ar bus teisingiau gyventojų reikmėms paskirstomas biudžetas, koks bus lėšų poveikis Lietuvoje esančiai didžiulei pajamų nelygybei, socialinei atskirčiai, ar pagerės žmonių gyvenimas dėl to, kad vienaip ar kitaip pertvarkysime mokesčių sistemą. Juk jeigu atsisakoma NPD už vaikus, ne biudžetas sutaupo 75 mln. eurų, o vaikus auginantys tėvai netenka tokios sumos. O jeigu didiname vaiko pinigus, nėra svarbu, kad biudžetas neteks 178 mln. eurų, – svarbu tai, kad bus skiriama būtent tiek paramos šeimoms, mokant išmokas už vaikus.

Ugdoma pašalpų gavėjų visuomenė

Andrius KUBILIUS, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:

– Vyriausybė atsisakė mokesčių sistemos pertvarkos, konsoliduojant visus pajamų mokesčius. Be to, įvesdama „Sodros“ įmokų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), Vyriausybė gundys darbdavius kurti menkai apmokamas darbo vietas.

Taigi valdantieji atsisakė rinkimų pažado supaprastinti mokesčių sistemą nustatant du mokesčius – gyventojų pajamų ir pensijų draudimo. Nebeliko ir pažado nebeskirstyti mokesčių į darbdavio ir darbuotojo. Tai supaprastintų mokesčių sistemą, reikšmingai sumažintų erdvę šešėliui ir įdiegtų žymiai didesnį mokesčių progresyvumą, nes tie, kurie uždirba minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar mažai uždirba dėl bendro NPD, mažėjančio priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, mokėtų mažus mokesčius valstybei, o dideles pajamas gaunantys asmenys mokėtų didesnius mokesčius. Be to, planuodama įvesti 100 eurų „Sodros“ įmokų NPD mažai uždirbantiems asmenims, Vyriausybė tarsi duoda darbdaviams 30 eurų premiją, kad šie kurtų tik MMA vertas darbo vietas.

Vyriausybė taip pat didins pašalpas gaunančių asmenų skaičių. Mat vaiko pinigai bus mokami visoms vaikus auginančioms šeimoms, panaikinus mokesčių lengvatą dirbančioms šeimoms: atsisakoma dabar taikomo 200 eurų papildomo NPD už kiekvieną vaiką – jis keičiamas tiesioginėmis išmokomis. Taip „valstiečiai“ skatins gyventojus ne dirbti, o gauti pašalpas.

Geresnis perskirstymas biudžeto nedidina

Žygimantas MAURICAS, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.

– Lietuvos biudžetas labai ribotai mažina pajamų nelygybę, nes didžiausia mokesčių našta gula ant vidutines ir mažas pajamas gaunančių ir mokesčius sąžiningai mokančių darbuotojų pečių; turtingiausieji moka itin mažus mokesčius. Tad darbuotojai, mokėdami neadekvačiai dideles socialinio draudimo įmokas, išlaiko visą šalies socialinės apsaugos sistemą ir tuos, kurie vengia mokėti mokesčius ar naudojasi įvairiomis mokesčių išimtimis. Tai skatina emigraciją ir darbo rinkos šešėlį, o lėšų mokėti pensijoms ir kitoms draudimo išmokoms vis tiek trūksta.

Lietuvos biudžetas neatlieka ir stabilizuojamojo vaidmens. Ypač tai buvo matyti per ekonomikos krizę. 2009 m., priešingai nei turėtų būti, buvo padidinti mokesčiai ir sumažintos pensijos, nedarbo draudimo, nedarbingumo ir kitos išmokos. Tai sugriovė gyventojų pasitikėjimą šalies socialinės apsaugos sistema ir paskatino emigraciją bei šešėlio augimą. Dabar politikai vėl lipa ant to paties grėblio: visos Lietuvos biudžeto bėdos bus sprendžiamos kitaip perskirstant biudžetą.