Baltijos jūros aukos – prie Lietuvos krantų sudužę laivai

Baltijos jūros aukos – prie Lietuvos krantų sudužę laivai


Baltijos jūra per daugelį amžių pasiglemžė daugybę laivų ir tūkstančius jūrininkų. Ties Lietuvos krantais jūros dugne ilsisi keliolikos laivų likučiai. Jų retkarčiais išplauna jūros bangos ar dugne pavyksta aptikti povandeninės archeologijos specialistams. Tačiau ne visi laivai amžinojo poilsio liko jūroje. Kai kuriuos stichijos pasiglemžtus laivus pavyko nutempti nuo smėlio seklumų, iškelti į vandens paviršių.


Manvydas VITKŪNAS


Nuo viduramžių iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žlugimo mūsų šaliai priklausė labai mažas Baltijos jūros pakrantės ruožas – nuo Palangos iki Šventosios. Klaipėdos kraštą tuo metu valdė Vokiečių ordinas, vėliau – Prūsija, Vokietija. Į šiaurę nuo Šventosios buvo Livonijos (vėliau – Kuršo kunigaikštystės) valdos. Palangos–Būtingės ruožas Lietuvos dalimi tapo 1921 m., o 1923-iaisiais prisijungusi Klaipėdos kraštą ir pradėjusi kurti savo laivyną Lietuva pagaliau tapo visaverte jūrų valstybe.

REKLAMA


Apiplėšė nelaimėlius


Jūroje atsitikus nelaimei, beveik visada buvo stengiamasi gelbėti skęstantį laivą ir jo krovinį. Apie vieną seniausių tokių įvykių byloja 1431 m. įgaliojimas paimti iš laivo, sudužusio ties Šventąja, savininkų pinigus už krovinio gelbėjimą.


1446 m. Liubeko (Vokietijoje) kapitono Hermano Hoperio laivas per štormą nesėkmingai įplaukė į Klaipėdos uostą ir buvo labai apgadintas. Savininkas burlaivį su visu kroviniu pardavė vienam Karaliaučiaus pirkliui. Tai – viena iš sėkmingai pasibaigusių istorijų. Kur kas dažniau į krantą išmestą laivą sudaužydavo bangos, o jūrininkus apiplėšdavo ir netgi nužudydavo pakrantės gyventojai, kuriems laivo katastrofa buvo proga pasipelnyti. 1695-aisiais buvo nusiaubtas anglų pirklių bendrovei priklausęs laivas, įstrigęs seklumoje ties Palanga. Antra vertus, pakrančių gyventojai dažnai dalyvaudavo ir laivų gelbėjimo operacijose.


1635 m. buvo nusavintas prie Palangos sudužęs švedų karo laivas. Iš jo paimtos penkios patrankos atiteko Palangos seniūnui. Po 20 metų Kuršių nerijoje audra užplukdė ant seklumos du laivus – Švedijos karo fregatą ir nedidelį Liubeko laivą. Abu laivus Prūsijos valdžios atstovams pavyko nutempti atgal į jūrą. O štai 1518 m. jūros ruože nuo Piliavos (dab. Baltijsko Karaliaučiaus srityje) iki Klaipėdos didelės audros metu per dvi dienas nuskendo ar buvo išmesti į krantą net 18 laivų.

REKLAMA


1863-iųjų rugpjūtį per štormą prie Karklės buvo išmesti į krantą net penki laivai. Tąsyk viskas baigėsi palyginti laimingai: žuvo tik vienas jūrininkas, o didžiąją dalį krovinių pavyko valtimis atplukdyti į krantą.

Pasiglemžė 53 gyvybes


XVIII–XIX a. iš Klaipėdos į Vakarų Europą burlaiviais buvo išplukdoma daug lietuviškos medienos. Jos pasiimti atvykę laivai ne kartą įstrigo jūros pakrantėje ties Klaipėda. Nelaiminga buvo 1829 m. gegužės 1 d., kai stiprus vėjas užplukdė ant seklumos keturis vokiečių ir anglų burlaivius. Žuvo bent dešimt jūrininkų.


Dokumentuose aptinkama liudijimų apie nelaimes mūsų pakrantėse patyrusius danų, švedų, rusų, lenkų, vokiečių bei kitų kraštų laivus. Geografo Eduardo Červinsko žiniomis, bene didžiausia nelaimė Lietuvos pakrantėje įvyko 1803 m. viduržiemį. Ties Klaipėda ant seklumos užplaukė tristiebis burlaivis „Guardian“. Nelaimės ištiktą laivą nusipirko du klaipėdiškiai pirkliai, nusprendę, kad laivą galima išgelbėti ir pargabenti į krantą. Pasamdyti žmonės pradėjo pumpuoti iš triumų vandenį. Laivą pavyko pakelti nuo dugno, tačiau staiga kilęs štormas vėl užbloškė jį ant gretimos seklumos. Lūžtantys stiebai įlaužė laivo denį. Audra apvertė dvi iš trijų valčių, kuriomis buvo atplaukę gelbėtojai. Jūra pasiglemžė net 53 gyvybes.


1862 m. balandžio 10 d. ledo lytys sulaužė burlaivį „Jason“, ir jis nuskendo pačiame Klaipėdos uoste. Po trijų dienų nelaimė ištiko olandų burlaivį „Johanan Margaretha“. Kapitonas nepaisė draudimo įplaukti į uostą (per jį iš Kuršių marių į jūrą stipria srove plaukė ledo lytys).



„Neringa“ nuskendo ties nerija


XIX a. pradžioje burlaivius palaipsniui ėmė keisti garlaiviai. 1824 m. pirmas garlaivis buvo įregistruotas ir Klaipėdoje. Garlaiviams buvo lengviau nei burlaiviams manevruoti, ypač uostuose. Nepaisant to, šių laivų taip pat tykojo audringos Baltijos bangos.


Garlaivis „Von der Heydtׅ“ su dviem garo mašinomis varomais sukamaisiais ratais buvo tikras Klaipėdos uosto pasididžiavimas. Tai buvo galingiausias ir didžiausias uosto vilkikas, ištisus metus darbuodavęsis kone bet kokiu oru, padėjęs daugybei kitų laivų išsivaduoti iš seklumų, štormo metu nuplaukti toliau nuo kranto. Laivas buvo naudojamas ir kaip uosto ledlaužis. 1875 m. sausio 10 d. popietę laivas išplaukė pro uosto vartus į jūrą atlikti įprastos užduoties – partempti išoriniame reide sustojusį danų burlaivį. Išplaukiant oras buvo geras, tačiau pasukus atgal uostą ir jo prieigas staiga užgulė labai tirštas rūkas. Orientyrų nebuvo matyti, o laivo kompasas veikė netiksliai. Garlaivis nepataikė į uosto vartus ir užplaukė ant šiaurinio molo. Korpusas kaipmat prakiuro, į vidų veržėsi vanduo. Garlaivio vilktą burlaivį jūra išmetė ant seklumos. Įgulos buvo išgelbėtos, bet bangos abu laivus greitai sudaužė.


XX a. taip pat nepašykštėjo nelaimių. 1924 m. gegužės 17 d. į Klaipėdos uostą, tuo metu jau tapusį Lietuvos valstybės jūros vartais, sėkmingai įplaukti nepavyko motoriniam vokiečių burlaiviui „Grisslan“, registruotam Hamburge. Laivas plukdė į statinaites supilto cemento krovinį, bet nuskendo ties uosto vartais.


Ne vieną auką jūra pasiglemžė ir iš jauno Lietuvos prekybinio laivyno. Klaipėdos taip ir nepasiekė bendrovės „Sandėlis“ įsigytas garlaivis „Neringa“. Iš Belgijos Antverpeno uosto į naujus namus – Klaipėdos uostą – laivas su druskos kroviniu išplaukė 1938 m. vasarį. Artėjant prie Lietuvos, jūroje vis stiprėjo audra. Laivo kapitonas prastai orientavosi jūroje ir galiausiai visai pasimetė, ieškodamas Klaipėdos uosto žiburių. Galiausiai garlaivis užplaukė ant seklumos ties Juodkrante. Nutraukti į jūrą laivo nepavyko – kiekviena srovių atnešama smiltelė jį vis labiau skandino smėlyje. Netrukus virš vandens teliko kyšoti kaminas ir vairinė.

REKLAMA


Baltijoje ties Nemirseta, daugiau nei kilometras nuo kranto, 19 m gylyje iki šiol ilsisi Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių transportinis motorlaivis „Füsilier“. 1944 m. lapkričio 20 d. laivą nuo kranto pastebėjo į Nemirsetos apylinkes tuo metu jau prasiveržę sovietų kariai. Netoli kranto plaukęs laivas buvo apšaudytas, jame kilo gaisras, užsiliepsnojo amunicija. Atskridę sovietų bombonešiai subombardavo laivą, ir šis nuskendo. „Füsilier“ plaukė 60 įgulos narių, apie 250 kitų karių ir civilių. Kiek žinoma, gelbėjimosi valtimi tik trylika žmonių pasiekė Liepoją, kiti žuvo per apšaudymą arba nuskendo.


„Globe Asimi“ katastrofa


1969 m. lapkričio 3 d. prie Lietuvos krantų paskutinį savo reisą baigė tuomet seniausias jūroje plaukiojęs Vokietijos Federacinės Respublikos garlaivis „Hans Bernstein“, tąsyk plaukęs iš Sen Malo (Prancūzijoje) į Klaipėdą. Lemtingąjį vakarą jis stovėjo išoriniame Klaipėdos uosto reide. Audra jūroje vis stiprėjo, vieno iš dviejų laivo inkarų grandinė neatlaikė ir nutrūko. Kitas inkaras nepajėgė išlaikyti bangų talžomo laivo, ir jis įsirausė į smėlį paplūdimyje ties Smiltyne. Visi bandymai nutraukti garlaivį nuo seklumos buvo nesėkmingi.


1981 m. sausio 8 d., plaukdamas iš Danės žiočių į Kuršių neriją, keleivinis keltas „Nida“ susidūrė su iš jūros grįžtančiu žvejybiniu laivu. Nelaimės metu abu laivai buvo stipriai apgadinti. Žuvo dvi kelto keleivės – 18 ir 19 metų merginos. Teismas kaltais pripažino ir kelto, ir žvejybinio laivo kapitonus. Pirmasis nuteistas 5, antrasis – 4 metams nelaisvės.


Graikų kompanijai priklausęs, su Gibraltaro vėliava plaukiojęs tanklaivis „Globe Asimi“, sudužęs ties Klaipėdos uosto prieigomis 1981 m. lapkričio 21 d., sukėlė didžiulę ekologinę nelaimę. 170 m ilgio tanklaivis atsitrenkė į uosto molą ir perlūžo. Išsiliejo daugiau nei 16 tūkst. tonų mazuto, išsisklaidė uoste, jūroje ir pakrantėje. Apie pusę mazuto buvo surinkta ir perdirbta, kitas liko vandenyje, susigėrė į smėlį. Paplūdimiuose buvo iškasta ir išvežta į sąvartynus per pusę milijono tonų smėlio.

REKLAMA


Buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos motorlaivis „Rudolf Breitscheid“ neretai buvo vadinamas laivu gelbėtoju. Jo įgula įvairiuose pasaulio kampeliuose išgelbėjo dešimtis į nelaimę patekusių žmonių: 1971 m. – 51 asmenį iš prie Afrikos krantų sudužusio Singapūro laivo, 1972 m. – Pietų Kinijos jūroje sprogimo suniokoto Panamos laivo jūrininkus, o 1983 m. – prie Vietnamo krantų į jūrą nuneštoje valtyje buvusius vaikus. Tačiau paties „Rudolf Breitscheid“ liūdnas likimas laukė prie Lietuvos krantų. 1988 m. rugsėjo 24 d. audros metu laivas užplaukė ant seklumos prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir lūžo pusiau. Laivo įgula buvo išgelbėta, o laivo likučiai vėliau buvo pjaustomi metalo laužui. Paskutinės šio laivo, kaip ir „Globe Asimi“, dalys iškeltos tik 2006-aisiais.


Apdaužė Palangos tiltą


1997 m. lapkričio 1 d. vakare švedų motorlaivis „Debora“ išplaukė iš Klaipėdos, bet netoli tenuplaukė. Sugedus varikliui, vėjas ir bangos ėmė nešti laivą į krantą ties Melnrage. Įgula nuleido inkarus ir paprašė uosto tarnybų pagalbos. Visgi inkarai laivo neišlaikė, ir jis užplaukė ant seklumos. Atskubėjęs gelbėjimo vilkikas nesugebėjo nelaimėlio nutempti ir pats įstrigo. „Debora“ atsidūrė prie pat kranto, ir jūreiviai, aprimus audrai, sausumą pasiekė pėsčiomis. Po kelių savaičių keturi galingi vilkikai laivą pagaliau išjudino ir nutempė į jūrą.


Ties Palanga ant seklumos taip pat yra užplaukęs ne vienas laivas. 1999-ųjų pabaigoje Lietuvą ir gretimas šalis nusiaubęs uraganas Anatolijus atviroje jūroje užklupo norvegų laivą „Seines“. Jis, kaip tyčia, sugedo ir pradėjo dreifuoti kranto link. Laivas kelis kartus trenkėsi į Palangos tiltą ir jį smarkiai apgadino, o paskui užplaukė ant seklumos. Vėliau laivą pavyko nutraukti ir nuplukdyti į Klaipėdą.


Po kelių mėnesių nuo „Seines“ avarijos Palangos paplūdimyje įstrigo dar vienas norvegų laivas. Tanklaivis „Star Trader“ 2000 m. kovą plaukė iš Kanarų salų į Klaipėdą, kur turėjo būti remontuojamas. Tačiau pasikartojo „Seines“ istorija: sugedus varikliui, nevaldomas laivas ėmė dreifuoti audringoje jūroje ir užplaukė ant seklumos ties Birutės kalnu. Po keleto mėnesių apdaužytas tanklaivis pagaliau buvo išvaduotas iš smėlio gniaužtų ir pasiekė Klaipėdą.
2017 m. Kūčių naktį 190 m ilgio sausakrūvis laivas „Ocean Crown“ su 20 žmonių įgula, plaukiojęs su Kipro vėliava, sugedus varikliui, užplaukė ant seklumos ties Melnrage. Didesnių pažeidimų nepatyrusį laivą pavyko išgelbėti.


Ties Lietuvos krantais būta ir daugybės kitų didesnių bei mažesnių laivų incidentų. Baltija kone kasmet ties mūsų krantais prikrečia įvairių eibių – jūra niekada nenuspėjama.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)