Žirgai ir raiteliai Lietuvos herbuose

Žirgai ir raiteliai Lietuvos herbuose


Joti skirtas žirgas ar darbinis arklys lietuviams nuo seno buvo labai svarbus. Gražiausių tekstų apie žirgą gausu lietuviškose dainose. Mediniais žirgeliais dažnai būdavo puošiami pastatų kraigai, o rasta arklio pamesta pasaga buvo laikoma laimės ženklu. Mūsų protėviai iki krikšto dažnai ir į amžinybę keliaudavo su kartu laidojamais žirgais, jų dalimis ar raitelio ir žirgo aprangos elementais. Todėl nenuostabu, kad lietuviškuose herbuose arklį ar žirgą galima išvysti itin dažnai.


Manvydas VITKŪNAS


Šiuolaikinės Lietuvos heraldikos ištakos siekia viduramžius. Vytis – raudoname skydo lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją, – yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Manoma, kad jis simbolizuoja tvirtą, subrendusį valdovą, galintį apginti Tėvynę, o bene pirmasis iš Lietuvos valdovų galėjo būti taip vaizduojamas didysis kunigaikštis Algirdas. Bėgant amžiams, Vyčio vaizdavimas kito. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Vyčio motyvas buvo naudojamas Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos heraldikoje. 1918 m. vasario 16 d. atkūrus valstybę, Vytis tapo Lietuvos Respublikos herbu. Sovietų okupacijos metais draustas, nepriklausomos Lietuvos herbu Vytis vėl tapo 1990 m. kovo 11 d.


Apskričių simboliai


Vytį galima pamatyti ir regioninės Lietuvos heraldikos simboliuose. Aukštaitijos regiono herbe du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinės juostos su raudonos spalvos užrašu „Patriam tuam mundum existima“ („Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“), laiko herbo skydą, kuriame pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju. Panevėžio apskrities herbe matome kalaviju ginkluotą juodą šarvuotą raitelį su šalmu, papuoštu plunksna. Herbo skydą juosia mėlynas apvadas su 10 dvigubų auksinių kryžių. Šio herbo ištakos – XVI a. įkurto Upytės pavieto simbolika.

REKLAMA


Lietuvos heraldikoje taip pat atsirado į Vytį panašus šarvuotas raitelis, tik ginkluotas ne kalaviju, o ietimi. Jo atvaizdas, aptinkamas jau XV a. herbynuose, buvo Vilniaus žemės simbolis. Dabar šarvuotas raitelis su ietimi vaizduojamas Vilniaus apskrities ir Vilniaus rajono herbuose. Jų skirtumas tik tas, kad apskrities herbo skydą juosia apvadas su 10 dvigubų auksinių kryžių, o rajono herbe tokio apvado nėra. Vyčio simbolį (greta teisingumo simbolio – Justicijos) matome ir Liudvinavo (Marijampolės sav.) herbe, menančiame XVIII a.
Utenos apskrities herbe žirgas pavaizduotas be raitelio.


1994 m. atkūrus Utenos apskritį buvo atkreiptas dėmesys į šiame regione gyvas žirgininkystės ir ristūnų lenktynių (ypač Utenos Rašės hipodrome ir ant Sartų ežero ledo) tradicijas. Be to, herbą papildė žvaigždė – žiežirba, paimta iš anksčiau sukurto Utenos herbo (jame pavaizduota pasaga ir žiežirba). Beje, pasagą galima išvysti ir kitų Lietuvos vietovių – Kėdainių, Baisogalos (Radviliškio r.), Dieveniškių (Šalčininkų r.), Gardamo (Šilutės r.), Ringaudų (Kauno r.) – herbuose. O štai Ilgiakiemio (Kauno r.) herbe pavaizduotas liaudies architektūrai būdingas simbolis – dekoratyviniai stogo žirgeliai.


Demonstravo ryžtą


Ginkluotų raitelių atvaizdų galima išvysti įvairių Lietuvos gyvenviečių herbuose. XVIII a. pabaigoje, kai Abiejų Tautų Respublika visiškai priartėjo prie žlugimo, kaip iš gausybės rago pasipylė karingi herbai (su patrankų, pėsčių bei raitų karių ar netgi liūtų, ginkluotų pistoletais, atvaizdais), suteikti įvairioms Lietuvos vietovėms paskutinio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegijomis. Jie tarsi demonstravo ryžtą ginti jau ant prarajos slenksčio buvusią valstybę. Iš tų laikų atėjo ir Veiviržėnų (Klaipėdos r.) herbas, kuriame pavaizduotas raitelis su kardu, o devizas skelbė: „Tėvynei mūsų turtas, kraujas ir gyvybė.“ Kėdainių rajone esantiems Josvainiams 1792 m. suteiktoje privilegijoje buvo parašyta, kad „šarvuotas riteris ant žirgo, laikantis kalaviją, suteikiamas Josvainių miesto pasididžiavimui“.

REKLAMA


Išties įspūdingas – Vadoklių (Panevėžio r.) herbas, sukurtas pagal 2006 m. miestelyje atidengto paminklo Vyčio apygardos partizanų atminimui motyvą. Raitelis, iškėlęs kalaviją ir šuoliuojantis virš ant žemės besirangančio šliužo, simbolizuoja meilę Tėvynei, budrumą, drąsą bei pasiaukojimą kovoje su blogiu.


Su kovų istorijos atminimu susijęs ir labai įdomus Laukuvos (Šilalės r.) herbas – jame pavaizduotas žirgas su raudona kauke, raudona gūnia, auksine antkakle ir skambalais. Pasakojama legenda, esą kartą gausiems priešams apsupus pilį gynėjai naktį išleido pro vartus taip keistai ir baugiai aptaisytą žirgą, ir išsigandę priešai pabėgo...


Mena kovą už lietuvybę


Visiškai kitai, hagiografinių (religinių), herbų grupei priklauso šventųjų atvaizdai. Vienas iš tikėjimo gynėjų ir gėrio kovos su blogiu simbolių – šv. Jurgis, pavaizduotas Marijampolės, Prienų, Varnių (Telšių r.) ir Kurklių (Anykščių r.) herbuose. Jis vaizduojamas kaip raitas karys, ietimi nusmeigiantis drakoną.


Neginkluotus raitelius galime išvysti dviejų Aukštaitijos miestelių herbuose. Pačiame pasienyje su Baltarusija esančio Adutiškio (Švenčionių r.) herbe pavaizduotas tradicinius drabužius vilkintis ir ant arklio jojantis vyras, laikantis Lietuvos trispalvės spalvų vimpelą (gairelę) ant ilgo koto. Taip įamžinti tarpukario, kai Adutiškis buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis, įvykiai. 1930 m. į Adutiškį atvykusį Vilniaus vyskupą pasitiko apie šimtą lietuvių raitelių, pasipuošusių tautinėmis trispalvėmis. Lenkų policija lietuvius baudė, bet panašios akcijos (pavyzdžiui, vykstant į atlaidus) kartojosi ir vėliau. Utenos rajone esančių Daugailių herbe pavaizduotas raitelis – paštininkas su korespondencijos krepšiu, pučiantis ragą. Tai užuomina, kad labai svarbus buvo palei miestelį XIX a. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos pašto traktas, kurio viena iš stočių įsikūrė Daugailiuose.



Dusetų miesto (Zarasų r.) herbe pavaizduoti trys raudoni žirgai, lekiantys sidabriniu skydu. Tai tradicinių žirgų lenktynių, jau daugiau nei du šimtmečius rengiamų ant Sartų ežero ledo, simbolis. Viršutiniame Priekulės miesto (Klaipėdos r.) herbo lauke pavaizduotas konkūrų raitelis, simbolizuojantis šiame krašte nuo seno puoselėjamas jojimo tradicijas, o apatiniame lauke matome raudoną lašišą.


Juodame Kaišiadorių herbo lauke pavaizduoti keturi skirtingomis kryptimis lekiantys sidabriniai stilizuoti žirgai, pabrėžiantys Kaišiadorių, kaip XIX a. susiformavusio geležinkelio mazgo, reikšmę. Geležinkelio tema akivaizdi ir Turmanto (Zarasų r.) herbe – čia pavaizduoti du stilizuoti plieno žirgai. O vieno svarbiausių Lietuvos geležinkelio mazgų – Radviliškio – herbe matomas kylantis žirgas – augančio miesto, transporto, jėgos, vikrumo ir vyriškumo simbolis.


Šyvio šokdinimas


Juknaičių (Šilutės r.) herbe pavaizduoti žirgą, ant kurio nugaros tupi sakalas, įkvėpė gyvenvietėje stovinti skulptūra. Šiaulių rajone esančių Kužių herbe matome tris žirgų galvas. Jos simbolizuoja miestelio pavadinimą. Žodis „kužis“ reiškia „arklys“, „kumelys“, „kumeliukas“. Sartininkų (Tauragės r.) herbe – dvi raudonos žirgų galvos ir tarp jų vilnijanti tokios pat spalvos juosta. Sartininkai, nuo seno garsėję arklių turgumis, gavo Sartės upelio pavadinimą, o šis upelis taip buvo pavadintas, spėjama, dėl rusvo (kitaip – sarto) vandens. Tokios spalvos arkliai vadinami sarčiais.


Klovainių (Pakruojo r.) herbe pavaizduotas kylantis mėlynas žirgas atspindi vadinamąjį „kloniojimąsi“. Iš čia esą ir kilo miestelio pavadinimas. Kirkilų (Biržų r.) herbo žirgas taip pat liudija vietovės vardą: „kirkilas“ yra vienas iš labai retų eržilo įvardijimų. Dažnai žirgai, pavaizduoti herbuose, simbolizuoja senas žirgininkystės, žemės ūkio tradicijas. Tokius herbus turi Stoniškiai (Pagėgių sav.), Debeikiai (Anykščių r.), Krokialaukis (Alytaus r.). Beje, su Krokialaukio herbu siejama ir miestelio pavadinimo kilmės legenda. Esą šias apylinkes prekėmis aprūpindavęs žydas turėjo seną arklį. Išgirdę arklio kriokimą, žmonės sakydavo: „Kriokia laukis“ (suprask – „prekes atveža“). Taip ir atsirado Krokialaukio pavadinimas. Įdomus yra Želvos (Ukmergės r.) herbas – jame pavaizduotas ir arklys (užpakalinė dalis), ir žirgas (priekinė dalis).

REKLAMA


Dažniausiai įspūdingai atrodo herbuose vaizduojamos fantastinės, mitologinės būtybės. Viešvilės (Jurbarko r.) herbe matome fantastinę būtybę, kurios priekinė dalis – kaip žirgo, o uodega – kaip žuvies. Merkinės (Varėnos r.) ir Vištyčio (Vilkaviškio r.) herbuose pavaizduoti vienaragiai. Abu herbai mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Siesikų (Ukmergės r.) herbe puikuojasi hipokentauro (žmogaus-žirgo) atvaizdas, paimtas iš vietovę kadaise valdžiusių didikų heraldikos. Užvenčio (Kelmės r.) herbe pavaizduotas auksinis sparnuotas žirgas – Pegasas, kūrėjų įkvėpimo simbolis: Užventyje ir jo apylinkėse gyveno ir dirbo daug Lietuvos šviesuolių.


Vienas įdomiausių visoje Lietuvos miestų ir miestelių heraldikoje yra Gražiškių (Vilkaviškio r.) herbas. Jame – žirgą vaizduojantis persirengėlis. Taip herbe įamžinta šiame krašte nuo seno tarp Kalėdų ir Trijų Karalių rengiama Šyvio šokdinimo šventė. Ji laikoma viena iš Užgavėnių ciklo švenčių. Gausus būrys persirengėlių (svarbiausi – šyvis ir vadas, taip pat kareiviai, čigonai, gandras, velnias ir kt.) keliauja per sodybas. Šyvas žirgas (tiksliau – žmogus, persirengęs žirgu) simbolizuoja jėgas, griaunančias tai, kas sena, ir žadinančias tai, kas nauja.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnaluose „Savaitė“ ir „Ar Žinai, Kad?“, o patogesniam skaitymui kviečiame užsisakyti prenumeratą.