Visi alpsta dėl stintų. O ką apie jas žinot?

Visi alpsta dėl stintų. O ką apie jas žinot?

Sunku patikėti, kad nedidukės stintos yra mėsėdės.


Iškart po Naujųjų žvejai lyg apkerėti lekia lietuviško ar latviško pajūrio link, šaltyje ir vėjyje atgrubusiais pirštais mauna masalą ant kabliukų ir lūkuriuoja, kada eis stintos...


Jonas KATKAUSKAS


Gražuolės didelėmis akimis


Stinta – graži, nedidukė verpstės formos žuvis plokščiais šonais. Stintos nugara – žalsvai rusva, šonai – sidabriški su melsvu atspalviu, pilvas – baltas. Žvynai – maži, ploni, matiniai. Akys – šviesios, didelės. Galva – ilga, apatinė žiomenų dalis – atsikišusi. Skiriamos sėslios ir migruojančios stintos. Šios žuvys išsiskiria specifiniu agurkus primenančiu kvapu – visos šeimininkės žino, kad bet kokia patalpa, į kurią įneši šių žuvyčių, tuoj pakvips agurkais. Stintos pavadinimą mes pasiskolinome iš vokiečių.


Sėslios stintos, vadinamos stintelėmis, plaukioja Baluoše, Asvejoje, Luokesos, Lūšių ir kituose mūsų bei kaimyninių šalių giliuose ir šaltuose ežeruose. Jos – smulkutės, sveria vos kelis gramus, subręsta antraisiais ir gyvena kelerius metus, o neršia tik kartą. Stintelėms tiktų daug Lietuvos ežerų, tik nėra, kas jas veisia.

REKLAMA


Migruojančias stintas vadiname didstintėmis. Jos būriuojasi Baltijos, Šiaurės ir kitose šiauriau esančiose jūrose. Šios žuvys užauga iki 15–18, kartais net iki 30 cm ilgio, sveria iki 80 g (dažniausiai – 25–30 g). Baltijos jūros stintos gyvena iki 9 metų, subręsta antraisiais ar trečiaisiais metais.


Didstinčių žiomenyse – daugybė aštrių dantų: jos yra mėsėdės. Stintos mėgsta gilias vietas, laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose, bet ne arti paviršiaus, nuo gamtos kaprizų slepiasi gelmėje ar netoli pakrančių.


Neršto metu didstintės plaukioja itin dideliais būriais. Neršia kovą ar balandį, jeigu žiema į žiemą nepanaši – vasario pabaigoje. Ikrus šios žuvys leidžia ant vandens augalų šaknų, žvirgždėto, smėlėto dugno ir neršia be perstojo, kol vandens temperatūra nuo 4 laipsnių sušyla iki 6–9 laipsnių.


Stintos minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, lašišų ar menkių ir netgi savo, kai nėra kito maisto, mailiumi. Šios žuvys turi daug priešų – jas ypač mėgsta starkiai, ešeriai, lydekos, vandens paukščiai ir net varnos.

REKLAMA


Kartais nutinka keistas dalykas – stintos atsiduria toli ant jūros kranto ir nebegali grįžti. Tada jos tampa lengvu lapių ar žuvėdrų grobiu. Smėliuotas stintas nuo kranto kartais surenka netgi žmonės. Šias žuvis vandens srovė nusviedžia gana toli ant kranto, kai stintų būrį pagauna srovė, statmena krantui. Kita banga jas nusviedžia dar toliau, trečia – dar, ir žuvys – jau žuvusios.


Visi alpsta dėl stintų. O ką apie jas žinot?

Skaniausios – smulkios ir vidutinio dydžio stintos.


Rimti karai


Stintos – verslinės žuvys, gebančios greitai atkurti savo išteklius, todėl žvejojamos ir pramoniniu būdu. Baltijos jūros žvejai priekrantėje ir Kuršių mariose stintas gaudo gruodį ir sausį. Jie stintų sugauna dešimtimis tonų. Be to, jas jau gaudo latviai ir Rusijos žvejai, anksčiau į šias žuvytes nekreipę dėmesio. Daug bėdų žvejams pridaro ruoniai: jie drasko tinklus ir nutraukia žuvis.


Na, o verslininkams kliūva už tai, kad jie esą beatodairiškai išgaudo visas stintas. Tačiau verslininkai mojuoja statistika, lyg ir teigiančia, kad žvejai mėgėjai kasmet sugauna daugiau stintų nei verslo atstovai, ir dar priduria, jog mėgėjai ant ledo palieka maisto liekanų, atsineštų butelių, o pavasarį, kai nebelieka ledo, prie krantų priplaktas šiukšles iš vandens traukia ne jie, o žvejai verslininkai.


Šeimininkių džiaugsmas


Stintose yra daug mineralų – geležies, kalio, kalcio, natrio, fosforo, – vitaminų A ir D, taip pat B grupės vitaminų. Tad skanaukite šių žuvyčių kiekviena proga, juolab kad stintas nesunku išvalyti ir pagaminti. Pirkite vidutinio dydžio stintas. Pardavėjai jums siūlys pačias didžiausias, įtikinėdami, jog tai pačios geriausios (ir, žinoma, brangiausios) žuvys. Didžiausias tik valyti ir kepti patogu, o skaniausios – smulkios ir vidutinio dydžio stintos.


Stintų galite nusipirkti parduotuvėse, turguose, iš žvejų. Sezonu visur stintos – beveik vienodos, o jų kokybę galima nuspėti iš kvapo – šios žuvys turi kvepėti šviežumu ir agurkais. Beje, niekada neatspėsite, ar stintos buvo šaldytos – joms šaltis nė kiek nekenkia. Tačiau yra viena sąlyga – šaldyti stintas reikia nevalytas, antraip žuvytės neteks nei savo specifinio aromato, nei skonio.



Nors stintos dažniausiai valgomos keptos, galima paskanauti ir rūkytų bei vytinų žuvelių. Na, o pamario žvejai labai vertina ir marinuotas stintas – nedidukės su miltais apkeptos žuvytės užpilamos marinatu, paruoštu su svogūnais, morkomis, gvazdikėliais. Iš stintų taip pat verdama žuvienė.


Visi alpsta dėl stintų. O ką apie jas žinot?

Meškerioti stintų į pajūrį traukia daugelis žvejų. Eltos nuotr.


Apie žvejybą


* Smagiausia stintas žvejoti ant Kuršių marių ledo. Tačiau ledas ne visada būna, todėl vis daugiau žvejų kasmet stintas gaudo nuo kranto.
* Geriausias stintų masalas – žuvienos juostelės ar kubeliai.
* Stintas labiausiai vilioja kuojų ir stintų mėsa.
* Stintos viliojamos ir šviesa – prožektoriai nukreipiami į vandens paviršių.
* Švytintys objektai padės kiekvienam žvejui – spalvotų plastikinių avižėlių mirgėjimas ypač masina stintas.
* Žvejodami dieną išbandykite baltoms žuvims skirtus kabliukus su nedideliais metaliniais veidrodėliais.
* Stintos kimba ne nuolat, o periodiškai, nesvarbu, diena ar naktis.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)