Osamos bin Ladeno medžioklė

Osamos bin Ladeno medžioklė


Po „al Kaidos“ surengtų 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kai žuvo 2 977 žmonės ir apie 6 tūkst. buvo sužeista, ši teroristinė organizacija tapo pagrindiniu JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) taikiniu, o teroristinės grupuotės lyderis Osama bin Ladenas – ieškomiausiu žmogumi pasaulyje.


Manvydas VITKŪNAS


CŽV pareigūnai bei kitų JAV nacionalinių saugumo ir gynybos pajėgų atstovai, iškart po rugsėjo 11-osios išpuolių pradėję visame pasaulyje sekti ir gaudyti teroristus, jų bendrininkus bei talkininkus, sugebėjo sučiupti ne vieną tūkstantį įtariamųjų. Nemažai jų buvo laikoma slaptuose CŽV kalėjimuose įvairiose šalyse ir garsiojoje Gvantanamo karinėje bazėje, esančioje Kubos teritorijoje.


Iš pradžių atrodė, kad O. bin Ladenas – kone nesugaunamas. Jis puikiai mokėjo slapstytis, daug metų nesinaudojo telefonu, su savo parankiniais bendravo per vos kelis kurjerius. Visgi amerikiečiams pavyko susekti vieno iš kurjerių Abu Ahmedo al Kuveičio pėdsakus. Po labai kruopštaus ir sudėtingo tyrimo paaiškėjo, kad labiausiai tikėtina O. bin Ladeno slapstymosi vieta – Pakistanas.

REKLAMA


Paslaptingas pastatas


Tęsiant tyrimą, Pakistano Abotabado mieste (netoli sostinės Islamabado ir už 160 km nuo sienos su Afganistanu) buvo aptiktas pastatas, kur, tikėtina, slėpėsi didysis teroristas. Palydovinės, taip pat nuo žemės darytos nuotraukos rodė, kad tai tikra tvirtovė, greičiausiai pastatyta kokiam nors itin kruopščiai besislapsčiusiam žmogui.


2004 m. iškilęs pastatas buvo vos už 1 300 m nuo Pakistano karo akademijos. Įspūdingas namas, daugmaž aštuoniskart didesnis nei aplinkiniai namai, buvo apjuostas aukštomis (3,7–5,5 m) aklinomis mūrinėmis sienomis su viršuje išraizgytomis spygliuotomis vielomis, tvirtais metaliniais vartais. Pagrindinis pastatas buvo trijų aukštų. Kieme buvo įrengta itin tankiais visžaliais vijokliais apaugusi pavėsinė – joje esančių žmonių nebuvo įmanoma nufotografuoti naudojant palydovines sistemas ar bepilotes skraidykles.

REKLAMA


Namo gyventojai gyveno itin uždarai. Vos pora jų periodiškai išvažiuodavo automobiliu, kad parūpintų maisto produktų ir kitų būtinų prekių. Name nebuvo interneto, laidinio telefono, o šiukšles gyventojai degino vietoje, todėl nebuvo galimybės paimti plaukų, dantų šepetėlių ar dar ko nors, kas padėtų atlikti DNR tyrimą.
Stebint pastatą pavyko nustatyti, kad vienas iš jo gyventojų, periodiškai besilankiusių mieste, buvo O. bin Ladeno kurjeris.


Galiausiai kruopšti žvalgybos duomenų analizė leido teigti, kad yra itin didelė tikimybė, jog pastate slepiasi pats O. bin Ladenas. JAV karinė vadovybė kaip vieną iš galimų variantų pasiūlė subombarduoti pastatą, bet ši idėja buvo atmesta, nes galėjo žūti daug niekuo dėtų žmonių, taip pat nebūtų buvę įrodymų, kad ten iš tiesų gyveno ieškomiausias teroristas. Tada nuspręsta surengti specialiųjų pajėgų operaciją.


Operacija „Neptūno ietis“


Prezidentui Barakui Obamai leidus vykdyti O. bin Ladeno likvidavimo operaciją, CŽV direktorius Leonas Paneta įsakė ją pradėti. Išskirtinė užduotis buvo patikėta karinių jūrų pajėgų specialiųjų operacijų daliniui DEVGRU, dar žinomam kaip SEALs („ruonių“) 6-ajam junginiui. SEALs pajėgos, priklausančios laivynui, kartu su „Delta“, sausumos pajėgų dalimi, yra svarbiausi JAV elitiniai ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų daliniai.



Kariai užduočiai atlikti pasiėmė ir šunį. Operacija buvo pavadinta „Neptūno ietis“ (pagal vieną iš SEALs simbolių – tridantį). Operacijoje taip pat dalyvavo 160-asis atskirasis desantinis specialiosios paskirties aviacijos pulkas. Buvo panaudoti du smarkiai modifikuoti sraigtasparniai „UH-60 Black Hawk“, trys sunkieji transporto sraigtasparniai „CH-47 Chinook“, bepiločiai orlaiviai.


Operacija buvo slapta, į Pakistano oro erdvę reikėjo įskristi nesuderinus su šios šalies vyriausybe. Amerikiečiai pagrįstai nepasitikėjo pakistaniečiais, nes iki tol buvo daug atvejų, kai informacija apie rengiamas operacijas ir kitus specialiųjų tarnybų veiksmus nutekėdavo teroristams. Tad šįkart JAV nusprendė veikti savarankiškai, nors ir pažeisdamos Pakistano suverenitetą (vėliau pakistaniečiai piktinosi, kad amerikiečiai jų neįspėjo, pažeidė šalies oro erdvę, bet galiausiai patys pripažino, kad jų specialiosios tarnybos ilgus metus nesugebėjo nustatyti, kad jų šalyje slapstosi O. bin Ladenas, ir viskas nurimo).


Skrydžiui buvo pasirinkta naktis, kai mėnulis šviečia silpniau, kad būtų kuo mažesnė tikimybė, jog sraigtasparniai bus pastebėti. Didžiąją dalį laiko orlaiviai, pakilę iš aviacijos bazės Džalalabade (Afganistane), skrido mažame aukštyje, kad juos būtų sunkiau aptikti Pakistano kariuomenės radarams. Tiesa, pakistaniečiai visgi sureagavo (tada, kai amerikiečiai jau buvo pasiekę O. bin Ladeno slėptuvę), pakėlė į orą naikintuvus, bet tolesnių veiksmų nesiėmė.


Du šūviai į teroristą


2011 m. gegužės 2 d., kiek po vidurnakčio pasiekę Abotabadą, sraigtasparniai nusileido šalia O. bin Ladeno slėptuvės. Tiesa, tuo metu įvyko nenumatytas dalykas – vienas iš sraigtasparnių „UH-60 Black Hawk“ leisdamasis kiek kryptelėjo į šoną ir rotoriumi kliudė pastato sieną bei nuvirto ant šono. Viduje buvę kariai nenukentėjo. Vėliau atsitraukdami SEALs kovotojai šį orlaivį susprogdino.

REKLAMA


Prasidėjo ataka. Siekdami padaryti skylę sienoje ir išversti duris, kariai naudojo sprogmenis. Tada imti tikrinti visi kambariai. Kaip paaiškėjo, pastate buvo daugiau nei dvidešimt žmonių. Operacijos metu buvo nukauti O. bin Ladeno kurjeris Abu Ahmedas al Kuveitis (jis ėmė šaudyti į „ruonius“ automatu „Kalašnikov“), jo brolis Abraras (bandė paimti ginklą) ir brolio žmona Bušra (teigiama, kad ji dengė savo vyrą ir galbūt siekė paimti ginklą), taip pat 22-ejų O. bin Ladeno sūnus Hamza.


Galiausiai specialiųjų pajėgų kariai įsiveržė į O. bin Ladeno miegamąjį. Čia buvo ieškomiausias teroristas, vilkėjęs plačius tradicinius marškinius, vadinamus kurta (juose vėliau buvo rasti įsiūti 500 eurų ir du telefono numeriai), ir dvi jo žmonos. Viena iš jų sušuko ir metėsi amerikiečių link, bet buvo sužeista į koją. Kariai abi moteris patraukė į šalį, o pats O. bin Ladenas buvo nukautas dviem šūviais į krūtinę ir galvą.


Teroristo kambaryje buvo rastas automatas „Kalašnikov“ ir pistoletas „Makarov“. Kiti pastate buvę žmonės (keturios moterys, penki O. bin Ladeno vaikai ir keturi anūkai bei keturi kitų žmonių vaikai) liko gyvi. Per operaciją skeveldra į pėdą buvo sužeista dvylikametė O. bin Ladeno duktė.


Amerikiečiai pastate rado daugybę dokumentų ir kompiuterinės technikos. Buvo paimti standieji diskai ir kartu su dokumentų pilnais maišais pernešti į sraigtasparnius. Visa operacija pastate užtruko pusvalandį.


Kaip atpažino kūną?


Nukovę teroristą, amerikiečių kariai iškart atliko kelis identifikavimo veiksmus. Pirmiausia jie skubiai persiuntė veido nuotrauką į CŽV centrinę būstinę Langlyje (JAV Virdžinijos valstijoje). Buvo gautas atsakymas, kad nuotraukoje pavaizduotas veidas 95 proc. sutampa su kitais turimais O. bin Ladeno atvaizdais. Taip pat reikėjo išmatuoti žuvusiojo kūną.

REKLAMA


Netikėtai paaiškėjo, jog, kad ir kaip kruopščiai planuotum kovinę operaciją, vis tiek ką nors gali pamiršti: kariai neturėjo matavimo ruletės. Tada vienas iš SEALs karių (jo ūgis buvo beveik identiškas žinomam O. bin Ladeno ūgiui (193 cm)) atsigulė šalia – ir vėl viskas atitiko. Dar svarbiau, kad name buvusios ir likusios gyvos moterys, tarp jų – viena iš teroristo žmonų, patvirtino, kad nukautas vyras yra O. bin Ladenas.


O. bin Ladeno kūnas buvo įdėtas į lavonmaišį ir sraigtasparniu nuskraidintas į bazę Afganistane (kitus kūnus amerikiečiai paliko pastate, jais vėliau pasirūpino Pakistano pareigūnai). Bazėje Bagrame buvo atlikta papildoma identifikacija, paimti mėginiai DNR tyrimams. Gauti duomenys buvo palyginti su kelių kitų O. bin Ladeno giminės atstovų DNR duomenimis. Jie sutapo.


Jau tą pačią dieną (tokią skubą amerikiečiai aiškino siekiu palaidoti velionį islamo papročių diktuojamu laiku) kūnas lėktuvu „V-22 Osprey“, lydimu dviejų naikintuvų, buvo nuskraidintas į Arabijos jūroje (šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje) buvusį lėktuvnešį „USS Carl Vinson“. Jis buvo pagal musulmonų tradicijas nuplautas ir apklotas balta drobule. Buvo perskaitytos maldos arabų kalba, tada kūnas įdėtas į juodą maišą (jame taip pat buvo 140 kg sverianti geležinė grandinė, siekiant užtikrinti, kad kūnas nuskęstų ir niekada neiškiltų), ir maišas nuo specialaus stalo numestas į jūrą.


Laidojimas jūroje buvo pasirinktas sąmoningai. Jei būtų reikėję užkasti kūną žemėje, kiltų klausimas – kurioje šalyje. Be to, tokia vieta, jei būtų nutekėjusi informacija, neabejotinai būtų tapusi radikaliųjų islamistų piligrimystės vieta.


Džiugesys ir garsinimai atkeršyti


Netrukus po operacijos buvo išplatinta informacija apie garsiojo teroristo mirtį. Kreipdamasis į šalies piliečius ir pasaulio visuomenę per televiziją, tuometis JAV prezidentas B. Obama sakė: „Galiu pranešti Amerikos žmonėms ir pasauliui, kad JAV įvykdė operaciją, per kurią buvo nužudytas O. bin Ladenas. „al Kaidos“ lyderis ir teroristas atsakingas už tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų žūtį.


Daugiau nei du dešimtmečius O. bin Ladenas buvo „al Kaidos“ lyderis ir simbolis bei nuolat planavo išpuolius prieš mūsų šalį ir mūsų draugus bei sąjungininkus. O. bin Ladeno mirtis yra iki šiol didžiausias mūsų tautos pasiekimas kovoje su „al Kaida“.


Vis dėlto tai nereiškia, kad kova baigėsi. „al Kaida“ neabejotinai ir toliau rengs išpuolius prieš mus. Mes privalome išlikti ir išliksime budrūs namie ir užsienyje. Būdami budrūs taip pat turime dar kartą patvirtinti, kad JAV nekariauja ir niekada nekariavo su islamu.“


Netrukus viešai pareiškė nuomonę ir daugybė kitų žinomų žmonių. Buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis teigė: „Šis reikšmingas pasiekimas žymi Amerikos, žmonių, kurie siekia taikos pasaulyje, ir tų, kurie neteko savo artimųjų 2001 m. rugsėjo 11-ąją, pergalę.“


Tuometis Niujorko meras Maiklas Blumbergas išreiškė viltį, kad „al Kaidos“ lyderio žūtis suteiks užbaigtumo pojūtį ir paguodą 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų aukų šeimoms.


„O. bin Ladeno nužudymas nesumažina kančių, kurias niujorkiečiai ir kiti amerikiečiai patyrė dėl jo darbų. Tačiau tai yra kritiškai svarbi mūsų šalies pergalė ir dovana ginkluotosiose pajėgose bei kitur tarnaujantiems milijonams vyrų ir moterų, kurie taip sunkiai kovojo už mūsų šalį“, – pabrėžė jis.


Žinia, kad teroristų lyderis – nukautas, sukėlė žaibišką emocijų pliūpsnį ir sulaukė reakcijos kone visame pasaulyje. Jungtinių Tautų, NATO, Europos Sąjungos, daugybės šalių lyderiai sveikino JAV ir teigė, kad amerikiečiai žengė teisingą žingsnį – sunaikino daug žmonių pražudžiusios „al Kaidos“ lyderį.


Kuba pasmerkė JAV veiksmus, o radikali palestiniečių organizacija „Hamas“ paskelbė, kad O. bin Ladenas žuvo kaip šventasis kankinys. „al Kaida“ ir Afganistane bei Pakistane veikiantis „Talibanas“ pažadėjo atkeršyti JAV ir Pakistanui.


JAV visuomenė taip pat labai džiaugsmingai sutiko šią žinią. Vašingtone prie Baltųjų rūmų, Niujorke Taimso aikštėje ir toje vietoje, kur stovėjo rugsėjo 11-osios išpuolių metu sunaikinti dangoraižiai, bei daugelyje kitų vietų žaibiškai susirinko minios žmonių. Jie džiūgavo, mojavo vėliavomis, giedojo JAV himną ir prisiminė žuvusiuosius 2001 m. rugsėjo 11-ąją.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.