Kretinga – penkių vienuolynų miestas Žemaitijos pakrašty

Kretinga – penkių vienuolynų miestas Žemaitijos pakrašty


Vakarų Lietuvos miestelis Kretinga pagrįstai didžiuojasi net penkiais vienuolynais ir todėl visai pelnytai vadinamas lietuviškuoju Vatikanu. Pasižvalgykite po Kretingą ir jos apylinkes su gide Diana Jomantaite-Jonaitiene, ir apie šį kraštą sužinosite dar daugiau įdomybių.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Pirmajam vienuolynui Kretingoje pradžią davė karvedys Jonas Karolis Chodkevičius. Tai jis nusprendė į Kretingą pasikviesti pranciškonus ir ištesėjo Dievui duotą pažadą – jei pavyks įveikti švedus Salaspilio mūšyje, šiame krašte pastatys vienuolyną ir bažnyčią. Praėjus 5 metams po pergalės, 1610 metais, savo veiklą pradėjo pranciškonų vienuolynas, o šiek tiek vėliau, 1617 metais, buvo pašventinta ir Kretingos bažnyčia.


Pranciškoniška dvasia Kretingoje nuo seno labai stipri, tad paruošė dirvą ir kitiems vienuolynams. Jei vyrų pranciškonų vienuolynas skaičiuoja jau daugiau negu 400 metų, moterų vienuolynai – jaunesni. Seniausias iš jų – Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija, Kretingoje veikianti nuo 1936 metų. Tarpukariu jos tarnavo bažnyčiai skalbdamos, puošdamos maldos namus, lankydamos ligonius. Kaip sako pačios seserys, vien jų pavadinimas išduoda vienuolyno misiją – padėti ten, kur reikia. Tad seserys ruošia vaikus Pirmajai komunijai, gelbsti tvarkant bažnyčios reikalus, lanko ligonius, rengia rekolekcijas, pas jas gali apsistoti dvasinės ramybės ieškančios moterys.

REKLAMA


Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kretingoje, sename pastate, kuriame kažkada veikė tuberkuliozės dispanseris, įsikūrė Dievo Meilės Misionierės. Jas kretingiškiai švelniai vadina teresietėmis. Tokių namų visame pasaulyje įkūrėja yra Motina Teresė. Vienuolės gyvena pagal griežtą regulą ir jų darbas išties nelengvas – seserys rūpinasi benamiais, likimo nuskriaustais žmonėmis, lanko asocialias šeimas ir panašiai.


Praėjus trejiems metams nuo teresiečių įsikūrimo, į Kretingą atvyko pranciškonės misionierės. Jų vienuolynas vadinasi Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių misionierių kongregacija. Visada besišypsančios ir optimizmą spinduliuojančios sesutės dirba Pranciškonų gimnazijoje, savo namuose priima vaikus, kuriuos moko tikėjimo dalykų, padeda ruošti pamokas, prasmingai praleisti laiką.


Pats jauniausias moterų vienuolynas Kretingoje – Šv. Klaros seserų vienuolynas. Jei kitų vienuolynų seserys ir broliai yra nuolat matomi, eina į žmones, šių seserų pagrindinė misija yra už visus melstis. Gyvena jos uždarą gyvenimą, tačiau susitarus priima lankytojus, jų koplyčioje kasdien aukojamos Mišios. Seserys turi didžiulį sodą, siuvinėja, veria rožančius, kepa Kūčių paplotėlius, ostijas.


Šiandien net sunku pasakyti, kuris vienuolynas Kretingą garsina labiausiai. Žinoma, vyrų vienuolynas sulaukia daugiausiai lankytojų, nes bažnyčia garsi sakralaus meno kūriniais, kripta su Chodkevičių šeimos palaikais, be to, visi pastatai alsuoja senove. Į klausimą, ar bus naujų vienuolynų, gidė Diana diplomatiškai atsako, kad Kretinga toks miestas, jog negali žinoti, kas jame įsikurs rytoj.

REKLAMA


Bažnyčios varpai nulieti sovietmečiu


Kretingos bažnyčia po Antrojo pasaulinio karo iki pat 1985 m. buvo be varpų – per karą nuo artilerijos nukentėjo barokinis bažnyčios bokštas, o su juo krito žemėn ir istoriniai varpai. Tuomet kunigas Bronislovas Burneikis ir kreipėsi į parapijiečius, kad neštų į parapiją senovinius lygintuvus, indus, kitus varinius ar žalvarinius daiktus – bus iš ko išlieti naujus varpus. Pagaliau 1985 m. į bokštą buvo įkelti 3 nauji varpai, kuriuos Darbėnų seniūnijos Kadagynų kaime nuliejo savamoksliai meistrai, kretingiškiai Antanas Stonys, Povilas Šoblinskas, Juozas Butkus (per 10 metų jie nuliejo keliasdešimt varpų ne vien Kretingos, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, bet ir kitoms Lietuvos bažnyčioms) ir talkininkas Algis Karčiauskas. Darbams vadovavo tuometis Kretingos katalikų parapijos klebonas B. Burneikis, varpų amato paslapčių sužinojęs garsiojoje Vokietijos varpų liejimo įmonėje „Schilling“, esančioje Apoldos mieste (netoli Erfurto). Pas kleboną B. Burneikį užsakyti varpų atvykdavo tikintieji net iš Baltarusijos ir Estijos.


Varpai buvo liejami iškastoje duobėje: metalas į ją tekėjo iš aukščiau stovinčios krosnies. Varpo forma buvo gaminama iš molio, į ją įspraudžiama kita, Klaipėdos menininkų pagaminta iš parafino, su ornamentų, herbų ir juos liejusių meistrų inicialų įspaudais. Iš smėlio varpą atkasdavo po 5–6 dienų, kai metalas visiškai sukietėdavo. Metalą (žalvarinius, bronzinius ar varinius skambalus, virdulius, dubenis, žvakides), kurį suaukodavo žmonės, meistrai sverdavo atskirai ir į varpą jų įlydydavo atitinkamomis dalimis.


Tad Kretingos bažnyčios varpai nulieti iš kretingiškių aukų. Tik alavą teko pirkti. Metalo buvo dedama 300–400 kg daugiau, negu svėrė išlietas varpas, nes lydant likdavo šlako, metalo likutis nubėgdavo ant smėlio. Vienam varpui išlieti meistrai sudegindavo po 20 kub. m sausos pušies medienos. Liejant pirmąjį varpą, neatlaikė ir lūžo armatūra. Kiti bandymai buvo sėkmingi. Nulieti ir į bažnyčios bokštą įkelti trys bronziniai varpai. Keista, tačiau Valstybės saugumo komitetas (tuometis Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti, KGB) į šią veiklą nesikišo, nors kitam kunigui, bandžiusiam atstatyti bažnyčią Klaipėdoje, sufabrikavo bylą ir dvasininką įkišo už grotų.



Pirmojo Kretingos bažnyčios varpo – Kristaus vardo – svoris 2,3 t, aukštis (be karūnos) – 120 cm, pečių plotis – 256 cm, apimtis – 148,5 cm. Paviršius kalinėtas geometrinėmis figūromis (rombais, eglutėmis), sudarytomis iš kniedžių, viršus puoštas 8 × 12 cm dydžio sparnuotų angelų galvutėmis. Antrasis varpas – Švč. Mergelės Marijos – sveria 1,5 t. Jo aukštis be karūnos yra 103 cm, pečių plotis – 200 cm, apimtis – 120 cm. Viršutinę liemens dalį puošia reljefinės augalinės girliandos. Trečiasis varpas – Šv. Antano – sveria 0,9 t, aukštis be karūnos – 109 cm, pečių plotis – 186 cm, apimtis – 110 cm. Tiesa, 2007 m. minėti varpai nukelti ir bokšte pastatyti kaip to laikotarpio simboliai. Mat visi trys varpai sueižėję, šerdys išimtos. Nieko nuostabaus: varpų liejimas – labai sudėtingas procesas. Ar bus skelbiamas dar vienas kreipimasis į tikinčiuosius su prašymu aukoti naujiems varpams, laikas ir parodys.


Tiškevičių rūmai plečiasi


Kretinga labiausiai žinoma dėl žaviojo Žiemos sodo ir muziejaus, įsikūrusių grafų Tiškevičių rūmuose. Tačiau visą rūmų kompleksą sudaro daugiau nei šie du objektai. Per paskutinius kelerius metus yra atkurtas dvaro šiltnamis, kuriame dabar – muziejaus kasos ir edukacijų erdvė (Amatų centras). Edukacinių programų metu galima mokytis austi, kepti duoną, gaminti saldainius, pažinti gydomąsias žoleles.


Tarp Amatų centro ir buvusios dvaro ratinės yra įrengta prekybos erdvė: žaviuose nameliuose gali prekiauti tautodailininkai ir amatininkai. Už ratinės – atnaujintas malūnas, kuriame veikia etnografinė ekspozicija ir įsikūrusi Dvaro saldaininė. Dar toliau – net kelias sales su miesto istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis turintis Ūkvedžio namas. Priešais Žiemos sodą yra atkurtas istorinis fontanas (vienas iš penkių). Nugriovus sovietmečiu pastatytą priestatą, ketinama atkurti ir dvaro verandą. Darbai jau prasidėjo, todėl ilgametė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė dalijosi planais, kad ateis laikas, kai verandoje, kaip Tiškevičių laikais, skambės klasikinė muzika. Išpuoselėtas dvaro parkas irgi turi du išskirtinius objektus – Astronominį kalendorių ir Saulės laikrodį.

REKLAMA


Kretingai reikia aikštės


Kretingoje daug diskutuojama, kaip atkurti Rotušės (buvusios Turgaus) aikštę – ar atkurti grindinį, ar atstatyti Rotušę, o gal reikėtų atstatyti ir kitus, per II pasaulinį karą suniokotus pastatus? Tad dabar Kretinga išgyvena diskusijų ir planavimo laikotarpį.


Pačius kretingiškius maitina geografinė padėtis: nedarbo lygis šalia Klaipėdos ir Palangos įsikūrusiame miestelyje labai mažas. Kretingoje veikia dvi gimnazijos, viena progimnazija ir viena pagrindinė mokykla. Taip pat yra Verslo ir technologijų mokykla, Suaugusiųjų švietimo centras, 5 darželiai, ligoninė, gaisrinė, policija, daug smulkaus verslo įmonių ir keli privatūs medicinos centrai.


Kretingoje veikia ir stambesnės įmonės: grūdų apdirbimo, kelios medienos, žuvų perdirbimo. Didelėms įmonėms ateiti į šį miestą nėra lengva – kretingiškiai tradiciškai įtarūs dėl žalos aplinkai. Beje, neseniai Kretinga pradėta vadinti kebabų sostine, nes čia yra daug užkandinių, kuriose galima paskanauti šio rytietiško greitojo maisto. Taip pat Kretingą garsina ir motobolas: žiūrėti kasmečio čempionato susirenka pilnos tribūnos.


Įdomios ir Kretingos apylinkės


Atvykus į Kretingą, verta pasidairyti ir po jos apylinkes. Važiuojant iš Kretingos Darbėnų link, kairėje matosi Dimitravo miškas. Jo apylinkėse prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė garsioji Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla, į kurią Antano Smetonos autoritarinio režimo metais labiausiai nepatenkinti asmenys buvo siunčiami „persiauklėti“. Netoliese yra žydų žudynių vieta ir garsusis Erškėtynas – Kretingos rajono Kryžių kalnas: čia trykšta stebuklingas šaltinis ir veikia koplyčia.


16 kilometrų nuo Kretingos nutolę Darbėnai įdomūs žydų palikimu: šiame miestelyje yra gimęs Dovydas Volfsonas – sionizmo veikėjas, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autorius. Taip pat Darbėnuose yra įdomus paminklas išnykusiems kaimams.


O štai važiuojant nuo Darbėnų Latvijos link, prie pat Latvijos sienos esančioje Senojoje Įpiltyje išnykę kaimai pažymėti specialiame žemėlapyje ir jiems atminti pastatytas stendas. Taip pat Senoji Įpiltis garsi savo piliakalniais ir kasmete Mėlynių švente. Netoliese esantis Laukžemės kaimas puoselėja išskirtines Žolinės tradicijas, o Kartenoje pamatysite nuostabų piliakalnį ir pasivaikščiosite gamtiniu pažintiniu taku.

REKLAMA


Beklaidžiojant po Kartenos apylinkes, tikrai verta nuvažiuoti iki Dauginčių atodangos – Minijos vingiai čia yra suformavę fantastišką kraštovaizdį. Nuo Imbarės piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas, o apsilankius Kalnalyje būtina užlipti ne tik į apžvalgos bokštą, bet ir užeiti į bažnyčią – čia buvo krikštytas Motiejus Valančius. Pasukus į Salantus verta stabtelėti Nasrėnuose. Šiame miestelyje gimė Motiejus Valančius, todėl veikia jo memorialinis muziejus.


Žemaitiškos vaišės


Atvažiavus į Salantus, reikia būtinai nusipirkti garsiojo Salantų pyrago, pavaikščioti po vietos senovinį parką, nueiti į bažnyčią ir, aišku, pavalgyti garsiojoje „Pakalnutėje“. Kretingos rajone ši užeiga mėgstama žmonių. Jos svetinga šeimininkė jums visada pasiūlys gardžios sriubos – pasijusite kaip pas mamą. O „Pakalnutėje“ ruošiami šonkauliai tapo šios užeigos „topų topu“. Tiesa, padavėja juos čia vadina kaulais: „Jums pusę kaulų ar didelę“? Supraskite, „Kokio dydžio šonkaulių porcijos norėsite?“ Pasirodo, visą porciją ne kiekvienas vyras įveikia.


Dagiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnaluose „Savaitė“ ir „Ar Žinai, Kad?“