Vilberis ir Orvilis gimė vyskupo Miltono (Milton) ir Suzanos Katerinos Koerner (Susan Catherine Koerner) Raitų šeimoje. Raitai nemažai keliavo, yra gyvenę Ričmonde (Indianoje), Sidar Rapside (Ajovoje) ir Deitone (Ohajuje). Daugiausia laiko broliai praleido pastarajame mieste. Kaip vėliau atskleidė Orvilis, jų tėvas abu sūnus skatino užsiimti intelektine veikla ir tyrinėti bet ką, kas tik žadino jų smalsumą.

Šis tėvo skatinimas paskatino Orvilį ir Vilberį užsiimti įvairia veikla: jie remontuodavo ir pardavinėdavo dviračius, gamino įrenginius iš medienos ir metalo. Jaunieji Raitai netruko pagarsėti dėl modernios inžinerijos praktinio pritaikymo. Ypač daug laiko savo tėvo ir viešosiose bibliotekose praleisdavo Vilberis.

Vienas didžiausių herojų vaikams buvo sklandymo pionierius vokietis Otas Lilientalis (Otto Lilienthal), kuris iki savo mirties 1896 m. spėjo sukonstruoti ir išbandyti nemažai nemotorizuotų orlaivių. Šis išradėjas žuvo parasparnio katastrofoje, tačiau jo tragiška mirtis netikėtai dar labiau pakurstė brolių Raitų aistrą skrydžiams.

Jie kreipėsi į Smitsono institutą (Smithsonian Institution) ir norėjo gauti vertingų rankraščių apie aeronautiką. Viena iš instituto rekomendacijų buvo pasidomėti vieno garsiausių to meto aviacinės ir civilinės inžinerijos specialistų Oktavo Šanuto (Octave Chanute) darbais. Broliai pradėjo vykdyti daugybę aeronautikos eksperimentų. Tobulindami pirmąsias tik tiesiai skristi galinčių sklandytuvų versijas, broliai pritaikė kabelių ir skriemulių sistemą (angl. wing warping), leidusią pakreipti sparnų galinius kraštus skirtingomis kryptimis. Ši technologija 1899 m. išmėginta aitvaru. Ji pasiteisino, todėl pradėtas konstruoti pirmasis Raitų sklandytuvas, kuris buvo išmėgintas 1900 m. spalį Šiaurės Karolinos Kiti Hoko mieste. Nors sklandytuvui pavyko atsiplėšti nuo žemės, rezultatai kūrėjus nuvylė.

Kiek patobulinę projektą, broliai Raitai sklandytuvą vėl išbandė 1901 m., o dar po metų surengė trečiąjį mėginimą, kuris buvo sėkmingas – sklandytuvas veikė tiksliai taip, kaip broliai norėjo. Per du mėnesius jie surengė beveik 1000 skrydžių, per vieną nuskriedami iki 190 metrų.

Didžioji idėja

Dar iki Raitų sėkmingo skrydžio daugybė mokslininkų ir inžinierių svajojo ir nesėkmingai mėgino sukurti transporto priemonę, kuri ne tik galėtų įveikti gravitacijos jėgą, tačiau ją būtų galima valdyti. Dėl daugybės nesėkmių ne dirižablio tipo orlaivis daugumai pradėjo atrodyti kaip fantazija. Problemų kėlė tiek aerodinaminės savybės, tiek orlaivių medžiagos, tiek per maža keliamoji galia. Raitų inžinerinį genialumą liudija tai, jog broliams visas šias problemas pavyko išspręsti vos per kelerius metus. Raitai savadarbiame vėjo tunelyje išmėgino šimtus skirtingų sparnų prototipų, kol išrinko tinkamiausią. Jie taip pat suvokė, jog propelerius galima laikyti besisukančiais sparnais, varančiais lėktuvą į priekį, bei suprojektavo ir sukonstravo keturių cilindrų vidaus degimo variklį, kuris buvo pritaikytas orlaiviams.

Gyvenimo darbai

Pirmojo Raitų lėktuvo skrydžio link

1867 m. | Gimė Vilberis. Orvilis pasaulį išvydo praėjus keturiems metams.

1869 m. | Raitų šeima dėl tėvo darbo persikėlė į Deitoną, Ohajo valstiją.

1892 m. | Abu broliai susitarė kartu atidaryti dviračių taisyklą ir parduotuvę. Praėjus keliems metams, dviračius pradeda konstruoti patys.

1900 m. | Broliai išbandė Raitų sklandytuvą (dešinėje) – nemotorizuotą biplaną su aukščio vairu.

Kaip atrodė didžiausias brolių Raitų aviacinės karjeros pasiekimas?

Aukščio vairas – Eglinis priekyje įtaisytas aukščio vairas leido generuoti papildomą keliamąją jėgą.

Propeleriai – Du didelius propelerius suko grandininė pavara.

Sparnai – Kabeliai jungė piloto „lopšį“ ir vairą su sparnais. Pajudinus vairą, sparnų galiniai kraštai būdavo pakreipiami.

Variklis – Lėktuve įrengtas savadarbis keturių cilindrų, vandeniu aušinamas stūmoklinis variklis. Jo galia – 9 kW.

Suprasdami, kad galiausiai pavyko išspręsti aerodinamines ir valdymo problemas, kurios buvo neįveikiamos visiems Raitų pirmtakams, broliai nusprendė motorizuoti savąjį sklandytuvą. 1903 m. jie sukonstravo keturių cilindrų vidaus degimo variklį ir sugrįžo į Kiti Hoką jį išbandyti. Deja, pirmojo mėginimo metu variklis užgeso pakilimo metu, o lėktuvo priekis buvo apgadintas. Tiesa, antrasis skrydis buvo daug sėkmingesnis.

Nuo žemės pirmą kartą atsiplėšęs 1903 m. gruodžio 17 d. Raitų lėktuvas paskrido 36 metrus. Kitais skrydžiais jam pavyko įveikti 53 m, 60 m ir galiausiai 259,7 m. Ši skrydžių serija ne tik Raitams ir jų lėktuvui atnešė pasaulinę šlovę, tačiau ir pažymėjo naujo aviacijos amžiaus aušrą.

Penki faktai: Raitų broliai

1. Jokio koledžo | Vilberis ir Orvilis buvo vieninteliai Raitų šeimos nariai, kurie nelankė koledžo. Orvilis mokėsi spaustuvininko amato, o Vilberis patarnavo vietinėje bažnyčioje.

2. Amžini viengungiai | Nė vienas iš Raitų brolių taip ir nesusituokė. Vilberis kartą pasakė, kad abiems (ir lėktuvui, ir žmonai) neturėtų laiko.

3. Vaikų žaidimas | Vėliau Raitai pasakojo, kad jų aistrą skraidantiems aparatams įžiebė mažas, žaislinis, gumele varomas sraigtasparnis, kurį tėvas atvežė dovanų.

4. Pristatymas | Abu broliai atidžiai aprašinėjo savo eksperimentus. 1901 m. Čikagoje Vilberis šiuos darbus pristatė itin prestižinėje organizacijoje „Vakarinė inžinierių bendruomenė“ („Western Society of Engineers“). Paskaita buvo pavadinta „Kai kurie aeorinaautiniai eksperimentai“.

5. Nuo hobio iki verslo | 1909 m. įregistruota Raitų kompanija (angl. Wright Company), kurios prezidentu buvo Vilberis. Vilberiui 1912 m. mirus, po trejų metų Orvilis kompaniją pardavė.

1903 m. | Broliams Kiti Hoke (Š. Karolinoje) pavyko per 59 sekundes nuskristi 259,7 metro.

1909 m. | Raitų kompanija pardavė pirmąjį karinį lėktuvą (dešinėje), kurį įsigijo JAV armijos Ryšių korpuso Aeronautikos skyrius.

1912 m. | Gegužės 30 dieną nuo vidurių šiltinės mirė Vilberis. Kam buvo 45 metai.

1915 m. | Orvilis atsisakė vadovavimo Raitų kompanijai ir akcijas pardavė grupei finansininkų.

1920 m. | Orvilis tapo Nacionalinio aeronautikos patariamojo komiteto (NASA pirmtako) valdybos nariu.

1948 m. | Sausio 27 dieną Orvilį ištiko širdies smūgis. Praėjus trims dienoms, jis mirė. Jam buvo 76 metai.

Daugiau įdomių istorijų rasite žurnale „Ar Žinai, Kad?“