Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau pabrėžia: vien gydyti ligas neužtenka. Kur kas efektyviau yra užkirsti kelią joms atsirasti. Prevencinės programos Lietuvoje padeda nustatyti ligas dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Apie šių programų svarbą, taikymą ir naudą pasakoja šeimos gydytoja Elena Šukė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios pagrindinės valstybinės prevencinės programos, gyvuojančios jau beveik du dešimtmečius. Tai gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos. Pasak gydytojos E. Šukės, netolimoje ateityje planuojama pradėti ir plaučių vėžio prevencinę programą, kol kas vyksta techninių aspektų derinimas ir įstatyminės bazės parengimas.

Svarbu pabrėžti, kad visos Lietuvoje taikomos prevencinės programos remiasi moksliniais tyrimais, yra išsamiai įvertintos ir pagrįstos. Tyrimai, atliekami šių programų metu, yra nesudėtingi, greiti ir paprastai nesukeliantys skausmo ar diskomforto, o jų nauda milžiniška: jie leidžia laiku pastebėti rizikos ženklus ar ankstyvus ligų požymius.

Kam priklauso kokia programa ir nuo kokio amžiaus ja galima pasinaudoti?

Pasak gydytojos, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Čia taikomas dviejų pakopų tikrinimo modelis: 25–34 metų moterims atliekamas PAP testas, o nuo 35 metų – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas.

Krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos dažniausiai taikomos asmenims nuo 50 metų. Jos skirtos ir moterims, ir vyrams, atsižvelgiant į konkrečią programą: moterims aktuali krūties vėžio patikra, vyrams – prostatos. Storosios žarnos vėžio programa apima abi lytis ir gali būti taikoma net iki 74 metų“, – teigia gydytoja.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa taikoma 40–60 metų asmenims. Gydytoja akcentuoja, kad tai itin reikšminga: „Daugelis žmonių, sulaukę keturiasdešimties, dar nejaučia širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų, tačiau profilaktiniai tyrimai neretai leidžia iš anksto pastebėti rizikos veiksnius ar net pirmuosius ligos požymius.“

Kaip dažnai reikia tikrintis?

Tyrimų periodiškumas priklauso nuo konkrečios programos bei individualios rizikos. Pavyzdžiui, prostatos vėžio atveju, priklausomai nuo prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatų, pacientui gali būti rekomenduojama tikrintis kas vienus, dvejus ar trejus metus. Seminaruose, kuriuos organizuoja išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“, finansuoja „Sporto rėmimo fondas“ visada akcentuoju, kad tikrai nereikėtų pro pirštus žiūrėti į tuos pakartotinius tyrimus, nes šitie intervalai ne veltui yra tokie.

Širdies ir kraujagyslių ligų programa taip pat diferencijuoja laikotarpius pagal nustatytą rizikos lygį: jei rizika didelė – kartojama po metų, jei vidutinė – po dvejų, jei labai maža – po ketverių metų. Gimdos kaklelio vėžio patikra, priklausomai nuo ŽPV rezultato, paprastai kartojama kas trejus metus, o krūties vėžio mamogramos – kas dvejus metus, jei nerandama pakitimų.

Gydytoja primena, kad labai svarbu nepraleisti pakartotinių patikrų, tai nėra formalumas: „Ligų prevencija – nuolatinis procesas. Net jei tyrimai šiuo metu geri, po kelerių metų situacija gali pasikeisti. Būtent todėl tyrimų cikliškumas ir laiku atliekamos pakartotinės patikros yra gyvybiškai svarbios.“

Kodėl žmonės vengia prevencijos?

Gydytojos praktikoje dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl kurių žmonės neateina tikrintis, yra dvi: laiko stoka ir baimė, kad patikros metu bus rasta kas nors pavojingo. „Baimė neturėtų stabdyti – kaip tik priešingai. Šios programos skirtos tam, kad ligos būtų aptinkamos dar tada, kai gydymas yra paprastas, greitas ir efektyvus“, – įsitikinusi E. Šukė.

Svarbu suprasti, kad prevencinės programos nėra skirtos tik „ligoniams“. Jos skirtos visiems – net ir tiems, kurie jaučiasi sveiki. Būtent jie ir yra pagrindinė auditorija, nes ligos ankstyvoje stadijoje dažnai neturi jokių simptomų.

Sveikos gyvensenos vaidmuo – neatsiejama prevencijos dalis

Šeimos gydytoja primena, kad atsakomybė už savo sveikatą negali būti perkeliama tik medikams. Prevencija apima ir gyvenimo būdo pasirinkimus: subalansuotą mitybą, pakankamą miegą, emocinę pusiausvyrą ir, be abejo, fizinį aktyvumą.

Reguliari mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, rūpinimasis savo kūnu ir savijauta – visa tai prisideda prie ligų prevencijos. Tad svarbiausias patarimas: pasitikrinkite, kai dar nieko neskauda. Tai yra investicija į sveiką, kokybišką gyvenimą.

Pranešimas spaudai.