Vis labiau vėstantys orai praneša, kad reikia ruoštis žiemai. Paprastas būdas sustiprinti organizmą ir išvengti ligų – šviežių daržovių sultys. Apie jų naudą sveikatai žinojo dar mūsų senoliai, tai patvirtina ir šių dienų moksliniai tyrimai bei gydytojai dietologai.

Dalia ALEKNIENĖ

Pirmenybė – pačių užaugintoms

Šviežios daržovės ir iš jų išspaustos sultys yra puikus vitaminų, mineralų, biologiškai veiklių medžiagų šaltinis. Jose daug skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, teigiamai veikia virškinimo sistemą, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Be to, jos nekaloringos, valo organizmą ir stiprina imunitetą. Kokios daržovės labiausiai tinka sultims spausti, kaip jas vartoti?

Pasak Dietoterapijos centro vadovės gydytojos dietologės Lauros Romeraitės- Kuklierienės, pirmenybę reikėtų teikti savo darže užderėjusioms sezoninėms daržovėms arba užaugintoms Lietuvoje, atvežtoms iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, nes mums artimo klimato sąlygomis augančias ir nokstančias gėrybes organizmas geriau pasisavina. Be to, jų šviežumui išsaugoti naudojama mažiau cheminių medžiagų, nes iki prekystalių daržovės keliauja trumpesnį laiką.

Specialistė primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 400 g vaisių ir daržovių per dieną. „Sezonu sveikiems žmonėms daržovių sulčių reikėtų gerti 2–3 kartus per savaitę. O tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių nevalgo pakankamai daržovių ir vaisių ar serga avitaminoze, – net iki dviejų stiklinių per dieną. Geriausia vartoti šviežiai spaustas daržovių ir vaisių sultis ir jas gurkšnoti šiek tiek skiestas vandeniu“, – pataria L. Romeraitė-Kuklierienė.

Kuo naudingos sveikatai bene populiariausių Lietuvoje derančių daržovių sultys?

Morkų sultys – vitaminai ne tik akims

Daugelis žinome, kad morkos ypač naudingos akims. Jose esantis liuteinas ir zeaksantinas gali padėti išvengti tinklainės degeneracijos ir kataraktos. Tačiau tai dar ne viskas – šiose oranžinėse daržovėse daug karotenoidų ir antioksidantinių junginių, kurie labai naudingi širdžiai. O naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad vos viena morka per dieną gali perpus sumažinti tikimybę susirgti plaučių vėžiu!

Ne veltui natūropatai morkas vadina visų daržovių karalienėmis – iš 100 g oranžinių pirštelių galima gauti iki 65 g sulčių. Prieš vartojant į jas rekomenduojama įvarvinti šlakelį aliejaus, kad organizmas geriau pasisavintų vertingas medžiagas.
Morkų sultys gali būti puikiai derinamos su kitomis daržovių sultimis, tačiau tiems, kurių kraujyje cukraus koncentracija padidėjusi, jų reikėtų imti mažesnį kiekį.

Burokėlių sultys tinka ne visiems

Pagal daugelį holistinių, Rytų medicinos tradicijų, burokėliai yra puikus kepenų tonikas ir kraują valanti priemonė. Raudoną spalvą jiems suteikia (taip pat nudažo drabužius ir rankų odą) betacianinas, kuris, kaip teigia mokslininkai, aktyviai kovoja su vėžiu. Ši daržovė – puikus betaino, kalio ir folio rūgšties, gyvybiškai svarbių širdžiai medžiagų, šaltinis.

Gydytojos dietologės nuomone, gerti burokėlių sultis sveika, nes jos – puikus antioksidantas, turi daug vitamino C, kuris padeda apsisaugoti nuo ligų. Tačiau sergantiems kraujagyslių ligomis jų vertėtų vartoti atsargiai, nes burokėliai tirština kraują. „Kaip ir vartojant visus sveikus produktus, taip ir geriant sultis, svarbiausia – jų nepadauginti ir paisyti saiko“, – pabrėžia L. Romeraitė-Kuklierienė. Jei nepatinka stiprokas burokėlių skonis, galima maišyti su morkų, obuolių, špinatų ar kitomis sultimis.

Vienos sveikiausių – kopūstų ir brokolių

Amerikiečių mokslininkams kilo klausimas, kodėl moterys, gyvenančios Rytų Europos šalyse, mažiau serga krūties vėžiu negu amerikietės. Ne vienus metus trukęs tyrimas atskleidė, kad europietės valgo daug kopūstų. Nustatyta, kad šiose daržovėse esantys fitochemikalai indolai padidina estrogenų apykaitą, ir dėl to, tikėtina, sumažėja vėžio rizika.

Kopūstų sultys vienos iš mažiausiai kaloringų, be to, jose gausu skaidulių, taigi jos puikiai valo žarnyną, tinka vartoti užkietėjus viduriams, gydo dvylikapirštės žarnos opas. Peršalimo ligų profilaktikai naudinga ryte tuščiu skrandžiu išgerti stiklinę šviežių kopūstų sulčių. Ypač naudingos raugintų kopūstų sultys, nes jose daug probiotinių bakterijų.

Daugelis sveikos mitybos propaguotojų, tarp jų ir pirmoji Amerikos ponia M. Obama, brokolius laiko viena sveikiausių daržovių, nes juose gausu izotiocianato – medžiagos, kuri kancerogenus daro nekenksmingus ir trukdo susidaryti augliams. Negana to, šios žalios spalvos daržovės – tikras maistingųjų medžiagų sandėlis: jose yra kalio, kalcio, vitamino C, folio rūgšties, magnio, fosforo ir kitų medžiagų.
Jei nelabai mėgstate brokolius ar skrandis juos sunkiai virškina, nors keletą žiedynų įmeskite spausdami kitų daržovių sultis.

Moliūgai ir cukinijos – kalio šaltinis

Ar žinote, kad moliūgų tyrės puodelyje net 564 mg kalio, t. y. beveik 33 proc. daugiau negu vidutinio dydžio banane? Organizmui kalis svarbus tuo, kad kartu su natriu palaiko organizmo skysčių pusiausvyrą, padeda užtikrinti normalią nervų sistemos ir širdies veiklą, reguliuoja kraujospūdį.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl kalio trūkumo didėja insulto rizika. Taip pat šis mineralas susilpnina su maistu gaunamas rūgštis ir gali padėti išsaugoti kalcį kauluose. Dėl kalio trūkumo (ne tik magnio, kaip daugelis manome) gali varginti raumenų mėšlungis. Be kalio, moliūguose yra ir daugiau naudingųjų medžiagų: beta ir alfa karotenų, vitamino A, šiek tiek geležies, magnio, fosforo, kalcio ir kt.

Cukinijos turi ypatingą savybę – sugerti kitų daržovių skonį. Jei spausdami daržovių sultis jų įdėsite, tikrai nepagadinsite, o gėrimas išeis geresnės konsistencijos. Kaip ir daugelyje vasarą užderėjusių daržovių, cukinijose daug kalio. Vienas puodelis cukinijų tyrės suteikia daugiau nei tris kartus didesnį šio mineralo kiekį negu įprasti kalio papildai. Jose taip pat yra vitamino A, beta karoteno ir minėtų karotenoidų šeimos narių liuteino ir zeaksantino, kurie padeda išsaugoti gerą regėjimą.
Gydytoja dietologė primena, kad karotenoidams pasisavinti reikalingi riebalai, todėl prieš vartojant į moliūgų, cukinijų sultis nereikėtų pamiršti įlašinti šlakelio aliejaus.

Pomidorų sultis – be druskos

Šviežių pomidorų sultys – ir maistas, ir vaistas, puikiai saugantis nuo vėžio, tik į jas nereikėtų berti druskos. Pomidorų sultyse gausu antioksidanto likopeno, kuris naudingas širdies ligų profilaktikai, padeda išvengti burnos, prostatos, plaučių, skrandžio, kepenų, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Šiuose raudonskruosčiuose daug ir kitų vertingų medžiagų: akims naudingo liuteino, kalio ir fosforo, A ir B grupės vitaminų, ypač vitamino C.

Pomidorus nuplikykite karštu vandeniu, kad būtų lengviau nulupti odelę. Tada suplakite maišytuvu. Į gėrimą įmeskite smulkiai pjaustytų petražolių, salierų, krapų lapelių. Galite gerti kaip sotų kokteilį arba valgyti kaip padažą su kitais patiekalais.

O kaip pirktinės?

Paprastai manoma, kad jei ant pakelio užrašyta „natūralios“, sultys tokios ir yra. Gydytoja dietologė pataria atidžiai skaityti etiketes, nes sultys sultims nelygu. Sulčių nektarai ar gėrimai paprastai gaminami iš sulčių koncentrato, vandens ir cukraus. Juose sulčių kiekis sudaro 25–50 proc., į jas dedama konservantų, saldiklių ar pridėtinio cukraus, o jis šių gėrimų kalorijų kiekį gali padidinti net du kartus.

„Tačiau 100 proc. sultyse, skirtingai, nei priimta manyti, nėra pridėtinio cukraus ar saldiklių, konservantų ir dažiklių, todėl jos gali būti puikus vienos iš Pasaulio sveikatos organizacijų rekomenduojamų penkių vaisių bei daržovių porcijų pakaitalas“, – teigia L. Romeraitė-Kuklierienė.