Dulkantys keliai skatina kvėpavimo takų ligas – žvyrkeliuose gausu kietųjų dalelių

Dulkantys keliai skatina kvėpavimo takų ligas – žvyrkeliuose gausu kietųjų dalelių


Gyventojams, įsikūrusiems šalia neasfaltuotų kelių, nepatogumų kelia nuolat sukylančios dulkės. Ši problema ypač aktuali šiltuoju metu, esant sausrai, kuomet iš pakilusių dulkių susiformuoja debesėliai ir nusėda ant gyvenamųjų rajonų. Gyd. pulmonologės teigimu, šias dulkes sudaro sveikatai kenksmingos kietosios dalelės ir kvėpavimas užterštu oru ilgainiui gali sukelti tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų ligų, tarp jų ir bronchinę astmą, lėtinį bronchitą ir kt.


Žvyro sudėtis – pavojinga kvėpavimo takams


Šalyje vis dar daug kelių neišasfaltuoti ir jie vingiuoja ne tik per laukus, bet ir per nuošalesnes gatves ar gyvenvietes. Neasfaltuotų kelių keliama tarša ypač aktuali tampa vasarą, kuomet yra šilta, o kritulių kiekis nedidelis. Iš pravažiuojančių automobilių ratų, taip pat pučiant stipriam vėjui, pakyla kietosios dalelės, kurias neša oro srautas ir susidaro dulkių debesys. Pastarieji nusėda ant gyvenamųjų namų rajonų ir tomis dulkėmis nuolat kvėpuoja žmonės.


„Toks oro užterštumas turi įtakos mūsų sveikatai. Žvyras yra nuosėdinė uoliena, kuri susideda iš žvirgždo ir smėlio. Šios birios medžiagos – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio dalelės, yra vadinamosios kietosios dalelės, kurios yra pačios pavojingiausios mūsų kvėpavimo takams", – teigia kvėpavimo takų ligų gydytoja Daina Sušinskienė.


Klinikos „InMedica" gyd. pulmonologė pabrėžia, kad mūsų kvėpavimo sistema kasdien atlieka milžinišką darbą, yra vienas iš pagrindinių gyvybinių organų ir mūsų įkvepiamo oro filtras, tad jos gera būklė yra itin svarbi. „Žmogaus kvėpavimo takai kasdien apdoroja apie 30 tūkst. litrų oro. Tad, mums nuolat įkvepiant tų kietųjų dalelių, jos nusėda kvėpavimo takuose. Jeigu kvėpavimo sistema sustreikuoja, tuomet tai atsiliepia ir kitoms organizmo sistemoms", – paaiškina D. Sušinskienė.

REKLAMA


Gresia lėtine sloga, sinusitu, astma


Tai, kas organizme nutinka su tomis įkvėptomis kietosiomis dalelėmis, priklauso nuo jų dydžio, jų, koncentracijos, taip pat nuo to, kaip ilgai dirginama mūsų kvėpavimo takų sistema. „Mūsų kvėpavimo takai yra atviri aplinkai, tačiau turi ir apsauginį barjerą – jie iš vidaus yra padengti gleivine, kurią sudaro epitelinės apsauginės ląstelės. Didesnes daleles mūsų organizmas linkęs pašalinti per tą apsauginį barjerą, tačiau mažesnės nei 2,5 mikronų kietosios dalelės patenka net į smulkiuosius bronchus, alveoles, pažeidžia alveolių kapiliarinę membraną, per kurią vyksta dujų apykaita. Esant kraujagyslių pralaidumui, tos dalelės gali patekti netgi į kraują ir taip sukelti ne tik kvėpavimo takų uždegimą, bet ir sisteminius organizmo pokyčius", – problematiką vardija D. Sušinskienė.


Gyd. pulmonologės teigimu, dažnai kvėpuojant tokiu užterštu oru, pažeidžiami tiek stambieji, tiek ir smulkieji kvėpavimo takai. Pasikartojantis kvėpavimo takų dirginimas sukelia iš pradžių ūmius kvėpavimo takų uždegimus, kurie vėliau pereina į lėtinius ir skatina negrįžtamus struktūrinius pokyčius plaučiuose, dėl to siaurėja kvėpavimo takai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas.


„Organizmas, apsigindamas nuo išorės aplinkos faktorių, gamina daugiau bronchų sekreto, pastarasis kemša bronchus, todėl žmonėms, kurie nuolat įkvepia kenksmingų kietųjų dalelių, pasireiškia ir respiraciniai simptomai, tokie kaip kosulys, dusulys, skrepliavimas, švokštimas krūtinėje. Be to, nuolat dirginant viršutinius kvėpavimo takus, vystosi rinitas, sinusitas, taip pat astma, lėtinis paprastas ar pūlingas bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga", – priduria gydytoja.

Kelių laistymas saugo ir aplinką, ir sveikatą

REKLAMA


Siekiant pasirūpinti savo sveikata ir ženkliai sumažinti kelių dulkėjimą, gyventojams rekomenduojama laistyti juos specialiu tirpalu. Kaip teigia bendrovės „Ecoservice" teritorijų priežiūros direktorius Andrejus Barinovas, toks laistymas sumažina žvyruotų kelių dulkėtumą net 70–100 proc. ir stabilizuoja kelio dangos paviršių, todėl jame nelieka palaidų medžiagų. Šitoks laistymas yra nekenksmingas aplinkai, gerina gyvenimo kokybę, taip pat eismo sąlygas bei saugumą.


A. Barinovo teigimu, neasfaltuoti keliai gali būti laistomi skirtingos sudėties tirpalais. Štai, pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje bendrovė kelius laisto Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrimu, kuris išgaunamas iš naftos gręžinių, atskiriant vandens sūrimą nuo naftos. O Ukmergės miesto gatvės laistytos paruoštu kalcio chloridinės druskos tirpalu, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 31%.


Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėn. ir ilgiau, o Kambro periodo vandens sūrimas dulkėtumą mažina nuo 1 iki 2 mėn. Jeigu prieš laistant paruoštu tirpalu visi veiksmai atliekami teisingai, net ir esant sausrai efektas gali išlikti daugiau kaip 3 mėnesius.


Kelias atrodo tarsi nuolat būtų šlapias


Pastebėta, kad laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jeigu keliai palaistomi prieš arba po lietaus. Todėl, jeigu užsitęsia sausra, prieš laistant tirpalu būtina kelio dangą sudrėkinti vandeniu. Tokiais atvejais ypač tinkamos kalcio chlorido druskos granulės, kurios, dėl gerų higroskopiškumo savybių, žvyro dangoje sulaiko drėgmę net ir ilgiau trunkančios sausros laikotarpiu, nes sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos esant labai mažam santykiniam oro drėgniui. Palaistytos žvyruotos dangos paviršius atrodo, lyg būtų visą laiką šlapias.


„Dažniausiai keliai šalyje tokiu būdu laistomi organizuojant savivaldai, bet pastebime, kad ir gyventojai ar bendrijos vis dažniau patys išbando šią paslaugą. Šiemet jau esam palaistę daugiau kaip 250 km. Ukmergės, Skuodo ir Kretingos savivaldybėse. Artimiausiu metu darbus pradėsime Vydiškių seniūnijoje. Tiems, kurie rūpinasi savo sveikata bei komfortu, tai išties gera išeitis", – apibendrina „Ecoservice" teritorijų priežiūros direktorius A. Barinovas.