Dantys: kada rauti, o kada reikėtų išsaugoti?

Dantys: kada rauti, o kada reikėtų išsaugoti?

Gydytojai odontologai sako, kad prieš rovimą svarbu visais aspektais įvertinti skaudamo danties būklę ir prognozę.


Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių susiduria su dilema – atsikratyti ramybės neduodančio danties ar bandyti jį dar kurį laiką išsaugoti? Kada rauti dantį – tikslinga, o kada – ne? Kokie padariniai laukia išrovus ir kuo geriausia užpildyti likusią tuščią vietą? Ar protezas (implantas) atlieka visas išrauto danties funkcijas?


Dalia VALENTIENĖ


Išsaugoti savus dantis norime visi. Turbūt ne viena mama, išleisdama į platųjį pasaulį, yra patarusi: „Saugok savo dantis, vaikeli, neskubėk išrauti, nes dirbtiniai natūralių neatstos.“ Kiek šioje iš pirmo žvilgsnio konservatyvioje frazėje yra tiesos ar nepagrįstos baimės, sunku pasakyti. Juk Lietuvoje tiek daug odontologų kabinetų, tiek įvairios šiuolaikiškos technikos ir galimybių, atrodytų, ko gi čia baimintis? Nemažai žmonių mano, kad jei skauda dantį, jis trukdo gyventi, pašalini jį ir problemos kaip nebūta. Sostinės odontologijos ir implantologijos klinikos „ProDentum“ odontologas ortopedas dr. Vygandas Rutkūnas sako, kad vienareikšmės nuomonės nėra.

REKLAMA


„Gali būti klaidinga ir viena, ir kita nuomonė. Reikia ieškoti pusiausvyros. Svarbu visais aspektais įvertinti skaudamo danties būklę ir prognozę: ar pakanka danties audinių, kad būtų galima jį atkurti, kokios galimybės protezuoti, kokia danties šaknų kanalų ir kraštinio kaulo aplink danties šaknis būklė. Jeigu prognozė – bloga, vertiname žalą, kurią pacientas patirtų, jei pašalintume dantį ar jį paliktume. Bandant beviltišką dantį išsaugoti, gali kilti komplikacijų: uždegimas, kaulo aplink dantį netekimas, sinusitas, greta esančių dantų pažeidimas ir kt. Dantys turi būti išsaugomi kramtymo, garsų tarimo, estetikos tikslais. Protiniai dantys paprastai turi mažesnę vertę, yra nepalankūs gydyti, protezuoti, tad dažniau šalinami“, – dėsto V. Rutkūnas.


Populiariojoje literatūroje rašoma, kad dėl išrautų dantų blogėja atmintis, tačiau odontologas ortopedas tikina tokių duomenų mokslinėje literatūroje neaptikęs. „Nekomplikuotas įprastinis danties pašalinimas įtakos bendrai sveikatai neturi, nebent yra ypatinga sveikatos būklė: hemofilija, pacientas vartoja kraują skystinančių vaistų, bisfosfonatų ir pan.“, – aiškina pašnekovas.

REKLAMA


Delsdami rizikuojate


Pasak gydytojo, siekdami žūtbūt išsaugoti nesveiką dantį, pacientai neretai patenka į keblią situaciją. Užsispyrę išsaugoti dantį, kurio būklės prognozė – nekokia ar beviltiška, jie investuoja daug pinigų ir tikisi, kad įvyks stebuklas. Deja, tik sugaištamas laikas.


„Ilgainiui vis tiek kyla to danties uždegimas. Iš pradžių žmogus dažniausiai nieko nejunta – nei ėduonies, nei kraštinio kaulo rezorbcijos, – nors patologinis procesas vyksta. Simptomai dažnai pasireiškia tik tada, kai uždegimas jau būna įsisenėjęs. Delsimas išrauti dantį gali baigtis tuo, kad išsivystys patologija, toje vietoje bus prarastas kaulinis audinys, o galiausiai dantį vis tiek teks pašalinti“, – teigia V. Rutkūnas.


Per anksti – irgi blogai


Kartais, pasak odontologo, dantis pašalinamas per anksti, neįvertinus jo išsaugojimo galimybių.


„Kai kurie pacientai nemėgsta ilgo gydymo ir paprašo išrauti dantį kuo greičiau, tikėdamiesi išspręsti problemą dantų implantais ar kitais būdais. Nepatogumus ir skausmą kenčiantys pacientai greičiausiai mano, kad nebus danties, nebus ir problemos. Tačiau ilgainiui, net ir išrovus dantį bei įsukus jo vietoje implantą, vis tiek gali kilti problemų. Implantas neatstoja natūralaus sveiko danties. Tad jeigu prognozės dėl nesveiko danties – geros, implantu jo nederėtų keisti. Palyginti su natūraliu dantimi, implantas turi nemažai trūkumų“, – įspėja V. Rutkūnas.



Kas nutinka išrovus dantį?


Dažniausiai danties išrovimu problemos nesibaigia. „Ištraukus dantį, kaulinis audinys pradeda nykti, nes aplinkui dantį buvo periodonto raištis, kur vyko svarbūs kraujotakos procesai. Mechaninė stimuliacija, kad kaulas išliktų, taip pat svarbi. Kol buvo dantis, kramtant maistą, kaulas buvo stimuliuojamas.


Kai dantis pašalinamas, be to, tai atliekant kaulas yra kažkiek traumuojamas, kraujotaka jame sumažėja ir dėl šios priežasties kaulas pradeda nykti. Beje, apatiniame žandikaulyje kaulo rezorbcija paprastai būna spartesnė, viršutiniame – šiek tiek lėtesnė“, – pabrėžia gydytojas.
Odontologo teigimu, kaulo rezorbcija sparčiausiai vyksta pirmuosius tris mėnesius po danties netekimo. Paskui procesas lėtėja, bet vis tiek nenutrūksta.


Kuo užpildyti duobutę?


Šiuolaikinė odontologija gali padaryti stebuklus – atkurti smarkiai pažeistą dantį ar įsukti tokį implantą, kad dantis atrodys kaip savas. Vis dėlto, kaip jau minėta, sveiko danties joks implantas ar protezas neatstos. Deja, kitos išeities norint atkurti visavertę kramtymo funkciją ir dantų estetiką kol kas nėra.


„Pacientai neturėtų manyti, kad įsukus implantus dantų problemos išnyks. Bėdos gali sugrįžti su kur kas didesne jėga ir skausmingomis komplikacijomis, tada žmogus patiria ir finansinių nuostolių, nes į dantų implantus buvo nemažai investuota. Pavyzdžiui, pacientui, kurio žandikaulyje yra 4–6 implantai, po kelerių metų gali kilti įvairių komplikacijų, nes kaulas aplink implantus nyksta greičiau, ypač tada, kai nesilaikoma higienos taisyklių.


Kaulas aplink natūralų dantį yra stabilesnis nei aplink implantą, mat išrovus dantį netenkama natūralios apsaugos, kaupiasi daugiau apnašų, neretai kyla uždegimas ir kaulas apie implantą rezorbuojasi. Vis dėlto tai geriau negu nieko. Kai įsukamas implantas, kramtant kaului tenka tam tikras krūvis ir taip pasiunčiamas signalas, kad šioje vietoje kaulas turėtų būti išsaugotas“, – pasakoja odontologas ortopedas.

REKLAMA


Gydytojas teigia, kad būna atvejų, kai implantus dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, patyrus traumą, tenka įsukti net aštuoniolikmečiams, nors jų žandikauliai dar nebūna visiškai nustoję augti.


„Tokiais atvejais dažniausiai prireikia priekinių dantų implantų. Žandikauliams augant, po kiek laiko implantus gali tekti perprotezuoti. Todėl jaunesni pacientai perspėjami, kad kiekvienas implantas tarnauja tam tikrą laiką ir ši trukmė priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių. Jeigu implantas įsukamas jaunystėje, tikėtina, kad po tam tikro laiko reikės imtis papildomų veiksmų – keisti implanto protezą, valyti apie implantą atsiradusias gilesnes kišenes ir pan. Gamintojai suteikia garantiją tik gaminiui, o ne paslaugai, todėl pateikiama garantijos apibrėžtis gali suklaidinti. O implanto pašalinimas, kaulo priauginimas pacientui gali sukelti daug nemalonių pojūčių ir išlaidų“, – įspėja pašnekovas.
Dažnai, išrovus dantis, pacientai renkasi tiltus. Ir ne tik dėl to, kad tokie protezai – pigesni. Kartais implanto tiesiog negalima įsukti, nes išrauto danties vietoje būna visiškai suiręs kaulas, arti yra ančio dugnas ar žandikaulio nervas. Tačiau tiltai turi daug minusų.


„Odontologai vadovaujasi rekomendacijomis, kokio dydžio tiltus galima tvirtinti. Jeigu netenkama trijų dantų iš eilės šoninėje žandikaulio dalyje, perspektyva – prasta. Be to, tiltų minusas tas, kad juos tvirtinant būtina nušlifuoti dantis, esančius šalia defekto. Jeigu jie yra sveiki, nušlifavus padaroma didelė žala, dantų būklės prognozė pablogėja, tenka protezuoti ne, pavyzdžiui, du trūkstamus, o keturis dantis. Taip pat svarbu žinoti, kad nerekomenduojama tvirtinti protezų iš karto po dantų šalinimo, nes žaizda turi sugyti. Kiek laiko teks palaukti – pusantro ar tris mėnesius, – priklauso nuo defekto“, – sako V. Rutkūnas.

REKLAMA


Kaip išsaugoti savus dantis?


Pasak gydytojo, būtų geriausia, kad visą gyvenimą išliktų savi dantys ir implantų nereikėtų sukti. Todėl rekomenduojama nuo pat nuolatinių dantų išdygimo juos tinkamai prižiūrėti – ne tik valyti dantų pasta ryte ir vakare, išskalauti burną pavalgius, bet ir pasitelkti tarpdančių siūlus bei kitas panašias priemones, nepamiršti bent du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą. Pašnekovas ypač akcentuoja tiltų ir implantų asmeninės ir profesionalios priežiūros būtinybę, nes blogai prižiūrimų protezų ir implantų tarnavimo laikas mažėja.


„Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje daug žmonių, netekusių dantų, yra ganėtinai jauni. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatomis, visų dantų netekimas laikomas tam tikra neįgalumo forma. O liūdniausia, kad nėra prielaidų, jog ateityje ši situacija galėtų labai pagerėti, nes tarp paauglių yra labai paplitęs ėduonis. Neatmetama, kad tam įtakos gali turėti ne tik prasta burnos higiena, bet ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, gausus cukraus turinčių produktų vartojimas. Tiesa,
derėtų pridurti, kad, be pacientams tenkančios atsakomybės tinkamai prižiūrėti dantis, šiuo klausimu labai trūksta ir bendros sveikatos politikos“, – pabrėžia V. Rutkūnas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 41 (2024)

    Savaitė - Nr.: 41 (2024)



Daugiau >>