Žmogus gimsta su natūraliu linksmumo jausmu, tik metams bėgant jis pasislepia giliai viduje. Ir visai be reikalo – mokslininkų teigimu, reguliarus juokas, pasirodo, yra toks pats naudingas kaip ir geras maistas, sportas ar netgi kokybiškas miegas.

Dalia VALENTIENĖ

Šešių savaičių kūdikiai pradeda sąmoningai šypsotis, o dviejų mėnesių jau linksmai krykštauja. Šeštaisiais gyvenimo metais prasideda tikras juoko pikas – tokio amžiaus vaikai per dieną juokiasi apie 300 kartų. Tačiau bėgant metams žmogus surimtėja ir įgimtą džiaugsmą paslepia giliai savyje, kai kada net pamiršta, kad jis yra. Mokslininkai teigia, kad suaugusieji per dieną nusijuokia tik apie 15 kartų, tačiau be reikalo, mat 5 minutės juoko atstoja 40 minučių poilsio.

Juokas suteikia žvalumo. Net po bemiegės nakties pakanka smagiai pasijuokti, ir tikrai užteks jėgų dieną nudirbti reikiamiems darbams. Kuo daugiau juokiamės, tuo geriau jaučiamės. 15 minučių nuoširdaus juoko prilygsta energingai kardiotreniruotei ar pusantros valandos trukmės mojavimui irklais plaukiant valtimi. Juokiantis aktyviai dirba pilvo raumenys, tad smagus 15 minučių juokas atstoja 50 pilvo presui stiprinti skirtų pratimų. O pasijuokus 17 minučių gyvenimą, kaip teigiama, galima prailginti viena diena.

Specialistai tikina, kad juokas – natūralus vaistas, kuris ilgam sukelia euforiją. Kuo didesnė juoko dozė, tuo didesnė jo nauda sveikatai. Jau kelerius metus užsiėmimus vedanti juoko jogos trenerė Kristina Laučienė pastebi, kad Lietuvos žmonės per mažai analizuoja savo emocines ir kūno galimybes ir neišnaudoja juoko kaip gamtos žmogui duoto natūralaus vaisto. „Žmonės neretai būna susikaustę, susivaržę. Juoko joga leidžia išsilaisvinti iš to stingulio, atsipalaiduoti.

Kartais juoko užsiėmimus, kaip sulipdymo priemonę, kaip pasirengimą kokiai nors kūrybinei užduočiai, užsako darbo kolektyvai, nes juokas yra žmones jungianti grandis. Juk paprastai ilgainiui pamiršti, dėl ko kartu juokeisi, tačiau emociją, kuri tuo metu buvo visus apėmusi, ilgai prisimeni. Tiesiog būna gera prisiminti tą jausmą. Juokas – savotiškas žmogaus pasirengimas laimei, paskui prisideda visi kiti aspektai“, – sako juoko jogos trenerė.

Išjudina visą organizmą

Juokas yra psichofiziologinis procesas, kuriame dalyvauja visas žmogaus organizmas. Juokiantis išsiplečia kraujagyslės, pagerėja kraujotaka, aktyvinami cheminiai procesai. Japonų gydytojai teigia, kad juokas gerina kraujo kokybę. Juokiantis iškvepiamo oro srautas pagreitėja 10 kartų ir gali pasiekti 100 kilometrų per valandą greitį. Kai juokiamasi, vyksta stipri viršutinių kvėpavimo takų ventiliacija, stimuliuojama širdies ir kitų organų veikla, taip pat juokas reguliuoja hormonų skyrimąsi endokrininėje sistemoje. Nustatyta, kad juokiantis pagaminama daugiau endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų. Paskaičiuota, kad 15 minučių juoko sudegina apie 50 kalorijų. Be to, jau minėti endorfinai slopina apetitą.

„Galima sakyti, kad juokas – paties giliausio kvėpavimo pratimas. Įprastai kvėpuojant tikrai neįmanoma taip giliai iškvėpti, kaip iškvepiama juokiantis, ir taip giliai įkvėpti, nustojus juoktis. Dėl tokio gilaus kvėpavimo plaučiuose ir kraujyje padaugėja deguonies, vidaus organai geriau aprūpinami krauju ir deguonimi, pakyla per žemas kraujospūdis, žmogus jaučiasi energingesnis. Dažniau juokiantis net kavos nereikia tiek, kiek žmogus gerdavo anksčiau. Tai pajutau pati“, – tikina K. Laučienė.

Gydomoji juoko galia

Dar senovėje gydytojai tikėjo, kad juokas padeda greičiau užgyti žaizdoms ir kad juokiantis greičiau sveikstama nuo įvairių ligų. Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad iš tiesų juokas gydo ligas ir mažina skausmą. Vienoje ligoninėje pacientams po operacijos buvo siūloma žiūrėti komedijas. Jas žiūrėjusiesiems prireikė kur kas mažiau vaistų nuo skausmo nei tiems, kurie tiesiog sveiko. Paaiškinti tai galima tų pačių endorfinų išsiskyrimu.

Australų mokslininkai įrodė, kad gydymas juoku – kone geriausia terapija pacientams, sergantiems širdies ligomis. Prancūzų gydytojai juoką rekomenduoja kaip puikią kepenų ir plaučių ligų gydymo priemonę. Juoko terapija plačiai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Čia dirba apie 600 juoko terapeutų, ligoninėse yra įrengti specialūs juoko kambariai, kur sunkiai sergantys ligoniai žiūri komedijas ir humoristų pasirodymus. Tai ligoniams sugrąžina norą gyventi ir padeda įveikti ligas. JAV taip pat veikia juoko centrai, kur vyksta grupiniai užsiėmimai. Specialistai tvirtina, kad daug lengviau juoktis ne vienam, o būryje žmonių.

Išsiaiškinę ir įrodę juoko naudą sveikatai, mokslininkai juoką ėmė vertinti kaip labai rimtą organizmo išteklių. Pasaulyje net žinoma atvejų, kai juoką derinant su vitaminu C buvo išgydytos ligos, kurios, atrodė, žmones jau buvo pasmerkusios mirčiai.

Stiprina imunitetą

Mokslininkų tyrimai parodė, kad juokas stiprina imuninę sistemą, t. y. juokiantis daugėja imuninių ląstelių. Taigi galima daryti išvadą, kad geresnį humoro jausmą turintys žmonės yra atsparesni ligoms, pavyzdžiui, juos rečiau kamuoja įvairios alergijos.

Japonų mokslininkai atliko tyrimą. Jame dalyvavo 26 asmenys. Pacientams po oda buvo suleista medžiagos, kuri sukėlė alerginę reakciją. Po to pusė pacientų žiūrėjo orų prognozę, kiti – Čarlio Čaplino filmą „Naujieji laikai“. Praėjus 80 minučių buvo vertinami rezultatai. Paaiškėjo, kad komediją žiūrėjusiems žmonėms alerginis bėrimas sumažėjo, o orų prognozė bėrimo pokyčiams neturėjo jokios įtakos.

Mažina stresą

Įtampa, stresas, nusivylimas, užslopintas pyktis sukelia daug ligų. Specialistų teigimu, juokas padeda įveikti neigiamas emocijas ir pažadina pozityvumą. Mokslininkai atliko ne vieną eksperimentą ir paskelbė ne vieno tyrimo apie juoko naudą emocinei sveikatai rezultatus. Išsiaiškinta, kad juokiantis veido raumenys organizmui perduoda ypatingus impulsus, kurie teigiamai veikia nervų sistemą ir smegenų veiklą, t. y. šalina įtampą. Šis mechanizmas įsijungia net tuomet, kai mums nelinksma ir šypsomės netikra šypsena. Būtent taip ir įvairiais pratimais stresas vejamas tolyn juoko jogos užsiėmimuose.

„Juokas iš tiesų mažina stresą. Daugelis lankančiųjų užsiėmimus sako, kad po jų jaučiasi atsipalaidavę. Žmonės išsikrauna juokdamiesi. Tokia joga vienija, žmonės atvira širdimi gali reikšti savo emocijas, atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi, nes tu juokiesi su visais kartu, dingsta tam tikros baimės. Suaugę žmonės ir pažaidžia kaip vaikai, ir pajuda, po juoko jogos treniruočių jie būna tarsi išgręžti ir jaučiasi laimingai „nusikalę“, – pasakoja specialistė.

Pasak mokslininkų, juokas slopina streso hormonų kortizolio ir adrenalino gamybą smegenyse ir aktyvina serotonino, dopamino ir vadinamųjų laimės hormonų endorfinų gamybą. Pastarieji ypač svarbūs žmonėms, linkusiems į depresiją ir chronišką nuovargį. Kai juokiamės ar šypsomės, pasaulį priimame kur kas pozityviau, tampame kantresni, gerėja nuotaika, darbingumas, gimsta naujos idėjos, gerėja santykiai kolektyve, šeimoje. Mokslininkai pastebėjo, kad juokas žmones daro gražesnius ir patrauklesnius. Juokiantis treniruojami veido raumenys, išsilygina raukšlelės.

Juoktis reikia mokytis

Ką daryti, jei žmogus, regis, nemoka nuoširdžiai juoktis? Pasirodo, juoktis, kaip ir verkti, tiesiog gėdijamės, varžome iš vidaus kylantį tokį norą. Juoko terapeutai pataria prisiversti 5–10 minučių juoktis dirbtinai. Iš pradžių nusišypsokite, nuteikite organizmą juokui, pajusite, kaip jus užlieja pozityvi banga, ir imkite juoktis, iš pradžių galima ir suspaustomis lūpomis, kol galiausiai pavyks juoktis visa burna. Šiame procese dalyvaujantys raumenys bus priversti dirbti ir į smegenis bus siunčiamas toks pat signalas, kaip ir juokiantis natūraliai.

Beje, natūraliai užklumpantis juokas dažniausiai trunka per trumpai, kad kūnas gautų visą jo teikiamą naudą, todėl pravartu jį pratęsti, plėtojant juokingą temą, skaitant anekdotus, žiūrint komedijas, drauge su kuo nors prisimenant linksmas istorijas, o kartais ir sukelti dirbtinai, kol jis peraugs į natūralų.

Juoko treneriai mano, kad kiekvienas gali ir turi išmokti juoktis nevaržomai ir galingai, visais plaučiais ir dažnai, o svarbiausia – be didelės priežasties. Dėl savo geros savijautos ir sveikatos. Yra sukurta ir sistemų, padedančių žmogui išmokti juoktis ir taip atsikratyti daugelio negalavimų. Tereikia išmokti juoką stimuliuojančių garsų: cho-cho, cha-cha, chi-chi. Pabandykite ištarti šiuos magiškus garsus. Paslaptis ta, kad cho-cho turi sklisti iš pilvo, cha-cha – iš krūtinės ir širdies, o chi-chi – iš tos vietos, kurią Rytų filosofai vadina trečiąja akimi, t. y. kaktos vidurio.
Vis dėlto specialistai sako, kad juokas turi būti saikingas, nes jis organizmui suteikia nemenką krūvį. Juokiantis valandų valandas galima ne tik pavargti, bet ir pertempti pilvą, vidaus organus.

Rekomenduojamos vaisto dozės

Kokia juoko dozė naudingiausia? Mokslininkai nustatė, kad ilgiausiai žmogus nesustodamas gali kvatoti valandą. Tačiau tiek juoktis yra per ilgai. Anglų psichologai tvirtina, kad pozityviam nusiteikimui palaikyti 10 minučių juoko per dieną turėtų pakakti. Tuomet savijauta bus gera, būsite energingi.

Pasaulio juoko terapeutai tikina, kad moteriai, kuri nori būti sveika, per dieną reikia juoktis 13–16 kartų, vyrui – ne mažiau kaip 17 kartų. Juoko jogos trenerė K. Laučienė teigia, kad nuoširdžiai pasijuokti turėtume mažiausiai 5 kartus per dieną. „Gyvenime pokštaujame patys, iš kitų sulaukiame papokštavimų, tačiau juoko dažnai pritrūksta, todėl juoko, suteikiančio laimės, būseną turėtume išmokti susikurti įvairesniais būdais dažniau“, – sako ji. Pavyzdžiui, rekomenduojama dažniau pasižiūrėti į veidrodį ir nusišypsoti, gal net prajuokinti save. Be to, pravartu turėti nuotraukų, kuriose jūs ar artimieji užfiksuoti besijuokiantys. Pasikabinkite jas matomoje vietoje ir žiūrėkite į jas dažniau.