Orai šyla, ligos nedingsta

Orai šyla, ligos nedingsta


Kai padvelkia pavasariu ir pradeda lįsti erkės, gamtos mylėtojai nedvejodami vakcinuojasi nuo erkinio encefalito. Gripas, pneumokokinė infekcija, net neseniai buvęs siaubu koronavirusas, regis, mūsų nebebaugina. Ir vis dėlto būkime atsargūs. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad rizika susirgti šiomis ligomis nemažėja. S. Čaplinsko nuomone, išsigandę COVID-19 pamirštame, kokia pavojinga liga yra pneumokokinė infekcija.


Pavojingiausias duetas


Profesorius aiškina, kad šiandien žinoma 90 skirtingų pneumokokų tipų (vadinamųjų serotipų). Vieni pneumokokų serotipai yra ypač dažni, kiti – ypač reti. Pneumokokas yra bakterija, dažniausiai sukelianti komplikacijas po gripo ir bet kurių kitų virusinių susirgimų. Pneumokokinė infekcija galima kartu su virusine infekcija arba ji eina tuojau po jos. Ypač pavojingas gripo ir pneumokoko derinys, todėl jis pramintas mirtinu duetu. Beveik 50 procentų visų plaučių uždegimų (atmetus kovidinius plaučių uždegimus) sukelia pneumokokai. Pneumokokai mus tiesiog priverčia vartoti antibiotikus.

REKLAMA


Profesorius S. Čaplinskas primena, kad susirgti penumokokine infekcija didžiausia grėsmė yra žmonėms nuo 50 metų, o dar didesnė sulaukus 65-erių ir daugiau. Šia infekcine liga labai dažnai serga vaikai iki penkerių metų amžiaus, tačiau ji taip pat pavojinga ir jaunam žmogui, sergančiam cukriniu diabetu ar astma.


Kai jau pagriebia ši bakterija, vaikučiai dažniausiai suserga ausų uždegimu, o suaugusieji – plaučių uždegimu. Šie susirgimai – tik bėdų pradžia. Ir vaikams, ir suaugusiesiems nelemta infekcija (pneumokokai) gali sukelti invazinę infekciją. O šioji jau grasina sepsiu ir meningitu, nes pneumokokai išplinta kraujyje. Įprasta manyti, kad meningitą sukelia meningokokai, tačiau jo sukėlėjai yra pneumokokai, todėl jis yra ypač pavojingas ir gali būti netgi mirtinas.


Profesorius S. Čaplinskas primena, kad COVID-19 taip pat sukelia plaučių uždegimą. Ir negalima net diskutuoti, kurios infekcijos sukeltas plaučių uždegimas yra pavojingiausias žmogaus organizmui. Vienodai pavojingi ir gali tapti mirtini tiek COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas, tiek ir pneumokokų. Didžiausias pavojus gresia vyresniems žmonėms. Kuo daugiau žmogus turi imunosupresinių ligų (serga onkologine ar reumatine liga ir dėl to vartoja vaistus, kurie, deja, slopina imunitetą), tuo pavojingesnis plaučių uždegimas ir kur kas didesnė grėsmė mirti nuo plaučių uždegimo.

REKLAMA


Antibiotikų virusai nebebijo


Šios bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, tačiau pneumokokai tampa vis atsparesni antibiotikams. Lietuvoje šiandien cirkuliuoja visi labiausiai antibiotikams atsparūs pneumokokų serotipai (14, 19A ir 15A), kurie nustatomi susirgus invazine pneumokokine infekcija. Bet išeitis yra! Mūsų organizmą apsaugo vakcinos. Nuo pneumokokinės infekcijos ypač rekomenduojama pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Lietuvoje nemokamai valstybės lėšomis skiepijami tik tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.


Lietuvoje šiuo metu skiepijama konjuguota pneumokokine vakcina. Ši vakcina apsaugo nuo trylikos labiausiai paplitusių pneumokokų serotipų. Užtenka vieno skiepo: dėl jo poveikio susiformuoja visą gyvenimą išliekanti imuninė atmintis. Tačiau nepamirškime, kad apsauga išlieka tik tiems 13 pneumokokų serotipų, nuo kurių ir skiepijama.


Pasitikėkime mokslu


Profesorius S. Čaplinskas aiškina, kad skiepijant senos kartos polisacharidine vakcina, po penkerių metų vėl reikėtų pasiskiepyti, nes ši vakcina nesukuria imuninės atminties. Tačiau skiepijant naujos kartos konjuguota penumokokine vakcina nėra reikalinga revakcinacija. Po šios vakcinacijos susiformuoja imuninės atminties ląstelės, kurios net ir daug laiko praėjus po skiepo geba prigaminti antikūnų ir neutralizuoti pneumokoką. Tad sukelti ligos bakterija nepajėgs.


Profesorius pabrėžia, kad skiepytis būtina ir nuo gripo, nes gripo sezonas dar nesibaigė. O klastingasis COVID-19 vis dar mums grasina. Vakcinos nuo COVID nėra tos pačios kaip pandemijos pradžioje. Šiuo metu dominuojant omicron atmainai, jau turime jai pritaikytą vakciną. „Žinoma, būtų idealu sukurti vakciną, kuri efektyviai veiktų besikeičiančio viruso baltymus. Tuomet nereikėtų kurti vakcinos naujai atsiradusiai koronaviruso atmainai“, – sako profesorius S. Čaplinskas. Deja, kol kas universalios vakcinos, kuri veiktų nepriklausomai nuo atmainos, nėra. Tačiau mokslininkai dirba, technologijos tobulėja. Pasitikėdami mokslu padėsime sau ir kitiems.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>