Gegužės mėnesio medžiu garsioji šviesaus atminimo liaudies medicinos žinovė Eugenija Šimkūnaitė pavadino ievą. Kodėl? Turbūt visų pirma dėl to, kad tuomet ji traukia dėmesį kerinčiais baltais žiedais.

Pasaka apie kilmę

Kažkada labai seniai gyveno daili mergelė, turėjusi devynis brolius ir bernelį. Kad ir be tėvo, motinėlės gražiai gyveno Ieva, brolių globojama, bernelio mylima. Dar gražiau gyventi tikėjosi vestuves atšokusi. Tik ne taip buvo lemta. Užpuolė atėjūnai, vyrai išėjo gintis...

Nesulaukė Ieva nei brolelių, nei bernelio, vis prie tiltelio rymojo. Nei į apleistus namus grįžti norėjo, nei kur eiti turėjo. Kaip prie tilto rymojo, ten medžiu paliko, kad baltai apsirėdžiusi savų laukė, medžių močia davė baltus žiedus.

„Karti, ašaringa Ievos dalia, labai gailus ir ievos žiedų kvapas – ne vienam net alpulį kelia, bet kai kam nuo jo, dar labiau nuo iš žiedų sukrėstos rasos gaili širdies sopė numalšta, akys prašviesėja... Ievos žieduose yra daug dezinfekuojančių medžiagų, neatsitiktinai žiedų distiliato buvo pilama į akių lašus ar jis vienas taikytas plovimams, pavilgams“, – apie ievos kilmę ir vaistines savybes kadaise pasakojo garsioji tautietė.

Baltoji puošmena

Paprastoji ieva – visiems gerai žinomas gražiai žydintis ir svaigiai kvepiantis erškėtinių šeimos medis ar krūmas, užaugantis iki 3–10 m aukščio. Vaistams naudojamos visos augalo dalys: žiedai, lapai, žievė ir vaisiai. Paprastoji ieva dažniausiai pradeda žydėti balandžio viduryje.

Ievos „uogos“ – smulkūs kaulavaisiai, jų kauliukai daug aitresni už vyšnių ar slyvų. Ievos vaisiuose yra iki 5 proc. cukraus, citrinų ir obuolių rūgščių, pektino, rauginių ir kitokių medžiagų.

Ievos žievėje yra tanido, ji tinka kailiams apdirbti, dažyti (dažo sodria tamsia žalia spalva). Sakoma, kad ievų žieve dažyti marginiai yra labai patvarūs, o kailiniai – nesudėvimi. Švieži vaisiai yra sutraukiamo skonio ir retai vartojami, bet palaikyti 15–20 valandų kambario temperatūroje užpilti cukraus sirupu ar medumi tinka desertui.

Ievų fitoncidai – itin veiksmingi, naikina ne tik mikrobus, bet ir vabzdžius. Rašoma, kad trintais sausais ievų lapais ar žievės nuoviru mūsų senoliai naikino muses, utėles ir kitus vabzdžius.

Negalima pamiršti ir nuodingųjų ievų ypatybių. Nuodingos lakiosios žiedų medžiagos gali susargdinti, todėl ievų žiedų patariama nemerkti kambaryje. Jeigu pamerkę jo nevėdinsite, jau po kelių valandų galite pajusti silpnumą, galvos svaigulį, skausmą, pykinimą. Beje, yra žmonių, kuriuos net vos juntamas ievų kvapas gali erzinti. Ievų preparatų negalima vartoti nėščiosioms.

Vaistinės savybės

„Branduoliuose daug amigdalino, o minkštime – tanido. Tuo mokėjo pasinaudoti liaudies medicina: kai burnoje opelių atsirasdavo, ievų arbata skalaudavo ar jų vaisius čiulpdavo, užsitraukdavo – taip veikia tanidas. Dabar žinome, kad jis tinka tik tada, kai nėra pūlinių opų, nes šios gali tapti lėtinės.

Seniau smulkintasi mažiau, pagerėjo tądien – ir gerai. Vargina viduriavimai dabar, dar dažniau vargindavo seniau, o jei įsimesdavo infekciniai viduriavimai, ne vienas taip nusilpdavo, kad tik sienų pasiramstydamas vaikščioti galėjo. Kas išmanė, kiek ievų uogelių smulkiai sugrūsti, kiek sveikų įdėti, – atsigaudavo. Iš minkštimo tanidas, iš branduolių amigdalinas apstabdo viduriavimą, kiek pastiprina širdį. Ir kas tokio, kad pastiprina trumpam, viduriavimą ne išgydo, o tik apmalšina... Tuokart palengvėjo – jau gerai“, – rašė E. Šimkūnaitė.

Šviežių ievų lapų dedama ant sumuštų kūno vietų, pūlinių, jų arbatos geriama sergant gastritu, kolitu. Ievų žievės preparatai skatina šlapimo ir prakaito skyrimąsi, stabdo viduriavimą, gydo gastritą, reumatą, podagrą, jos užpilai tinka skaudamiems sąnariams trinti, homeopatijoje ievų žievė pasitelkiama kaip organizmo tonizuojamoji, galvos skausmo malšinamoji priemonė.

Vaistinei žaliavai renkami ir prinokę vaisiai su vaiskočiais. Jie valgomi švieži ir perdirbti, taip pat džiovinami saulės atokaitoje. Jų nuoviras turi antibakterinių ypatybių, slopina uždegimą, vartojamas kaip sutraukiamoji priemonė viduriuojant, sergant kolitu, gastritu, plonųjų žarnų uždegimu, sutrikus virškinimui dėl apsinuodijimo maistu.

Žolininkų patarimai

Šių dienų žolininkai pabrėžia, kad vaistinės ir nuodingosios ievų savybės tarsi grumiasi tarpusavyje, todėl šių augalų dera vartoti atsargiai.

Biologė Gražina Gaidienė pataria kojų grybelį gydyti ievų vaisių nuoviro vonelėmis, ant vočių dėti šviežių ievų lapų, žievės užpilą naudoti kompresams nuo radikulito, reumato – keliems žmonėms tai pasiūlė, padėjo.

Aukščiausiosios kategorijos provizorės Jadvygos Balvočiūtės teigimu, ievų žiedų nuoviras, naudojamas išoriškai, stiprina regėjimą, gydo konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), vokų uždegimą. Juo plauti akis reikia kelis kartus per dieną. Į nuovirą galima įmaišyti medetkų, ramunėlių ar jonažolių, tik svarbu nepamiršti, kad juo plausite akis, todėl skystis turi būti skaidrus, be priemaišų.

„Ievų žieduose yra nuodingo ciano vandenilio, todėl šių augalų preparatų reikėtų vartoti atsargiai, neperdozuoti. Jeigu sumanėte paragauti ievų vaisių arbatos, neskubėkite – ji gali sudirginti skrandį ar net sukelti viduriavimą. Todėl pirmą kartą stiklinę arbatos išgerkite iš lėto – per 3–4 kartus per parą, antrąkart galite jos gerti daugiau“, – aiškino vaistažolių ūkį turinti ir įvairias vaistines arbatas gaminanti provizorė.

Ar ji naudoja ievų gydomiesiems mišiniams gaminti? J. Balvočiūtė sakė, kad renka ievų žiedus ir žievę. Žiedus naudoja akių kompresams, pavilgams ruošti, žievę – vaistams, skirtiems sąnariams trinti.

Ievų lapų arbata
Žiupsnelį žaliavos (stiklinei arbatos užtenka kelių džiovintų ievų lapų) užplikykite, užvirkite ir palikite, kol pritrauks, tada nukoškite. Arbatos gerkite 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Ievų vaisių arbata
Arbatinį šaukštelį džiovintų ievų vaisių užplikykite stikline verdančio vandens ir palaikykite 15–30 minučių. Gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Ievų vaisių užpilas
2 valgomuosius šaukštus ievų vaisių užpilkite stikline vandens ir palaikykite 3–5 valandas. Užpilą naudokite vonelėms, kompresams, odai valyti.

Ievų žiedų užpilas
Arbatinį šaukštelį džiovintų ievų žiedų užpilkite stikline šalto vandens ir palikite, kol pritrauks. Dar geriau žiedus plikyti verdančiu vandeniu. Gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Ievų žievės antpilas
Priberkite pusę butelio smulkintos ievų žievės, užpilkite degtine ir palikite bent 10–14 dienų. Antpilu trinkite skaudamus sąnarius.

Ievų žiedų aliejus
Saulėtą dieną surinktus ievų žiedus užpilkite aliejumi, palaikykite 10–14 dienų ir aliejų jau galite naudoti. Jis tinka odai valyti ir jos ligoms, suskirdusioms pėdoms gydyti, sąnarių skausmui malšinti (aliejų reikia įtrinti pašildytą), taip pat bronchitui ir kitoms kvėpavimo sistemos ligoms gydyti (irgi trinama pašildytu aliejumi). Kambario temperatūroje laikomas galioja 3 mėnesius, šaldytuve – iki pusės metų. 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“