Šiųmetis gripas gali sukelti sunkių komplikacijų

Šiųmetis gripas gali sukelti sunkių komplikacijų


Nors dar tik sausis, skelbiama, kad vis daugiau žmonių suserga gripu. Medikų teigimu, šių metų gripas gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirštamumą. Lietuvoje jau užfiksuotas vienas mirties atvejis. Kokios dažniausios gripo komplikacijos, kuo jos pavojingos ir kaip jų išvengti?


Dalia ALEKNIENĖ


Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad gripo atvejų Lietuvoje toliau pamažu daugėja. Gruodžio 30–sausio 5 d. gripu susirgo 221 asmuo, ankstesnę savaitę – 178. Pirmąją šių metų savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 32 asmenys, tarp jų 24 vaikai, 1 asmuo buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet nuo gripo jau mirė vienas žmogus. 2019 m. gripas nusinešė 26 žmonių gyvybę.


Svarbu laiku atpažinti ligą


Nors medikai nuolat primena, kad sergant gripu būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar mokymosi įstaigą, kai kurie žmonės to nepaiso arba gripą palaiko paprastu peršalimu, virusine infekcija. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Daiva Puškoriūtė sako, kad labai svarbu laiku atpažinti ligą. „Gripas paprastai prasideda staiga: pakyla aukšta, dažnai iki 39 ⁰C ir aukštesnė, kūno temperatūra, juntamas didelis bendras silpnumas, smarkiai krečia šaltis, skauda sąnarius, raumenis, galvą ir akių obuolius. Neretai būna ir sausas kosulys, sloga, gerklės skausmas. Pastarieji simptomai būdingi ir esant virusiniam peršalimui, tačiau peršalus kūno temperatūra dažniausiai pakyla iki 37–37,5 ⁰0C, bendra savijauta būna geresnė, simptomai lengvesni“, – atkreipia dėmesį medikė.

REKLAMA


Ji pasakoja, kad kiekvieno gripo sezono metu cirkuliuoja ne vienas, o keli skirtingi gripo virusai. Dažniausiai nustatoma A ir B tipų gripo virusas. „Kurio tipo gripo virusu žmogus serga, paaiškėja atlikus tyrimą. Šiemet dažnesnis A tipo (H3N2) gripo virusas – jis yra pavojingesnis, nes gali sukelti sunkių komplikacijų. Tačiau, kad ir kokio tipo gripo virusas būtų, jo simptomai yra tie patys, taip pat išlieka ir komplikacijų rizika. Kadangi gripas – virusinės kilmės liga, ji gydoma simptomiškai: rekomenduojama gerti daug skysčių, žolelių arbatų, gulėti lovoje ir būti namuose, kol visiškai pasveikstama. Ligos pradžioje gali būti skiriami antivirusiniai vaistai“, – kalba šeimos gydytoja D. Puškoriūtė. Ji pabrėžia, kad antivirusiniai vaistai nuo gripo yra veiksmingiausi juos pradėjus vartoti per pirmąsias dvi paras, tačiau nuo komplikacijų jie neapsaugo.


Kokios galimos gripo komplikacijos?


Sakoma, kad labiau pavojingas ne tiek pats gripas, kiek jo komplikacijos. Šeimos gydytojos D. Puškoriūtės teigimu, dažniausiai gripas komplikuojasi į ligas, susijusias su kvėpavimo takais, – plaučių uždegimą, sinusitą, dažna komplikacija – ir ausų uždegimas. Gripas taip pat gali baigtis sepsiu – tai ypač grėsminga sveikatai būklė, kai organizmas reaguoja į infekciją ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, gali sukelti daugelio organų funkcijos nepakankamumą ir pacientas gali mirti. Rečiau pasitaikančios šios ligos komplikacijos – širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas), inkstų uždegimas, virusinis žarnyno uždegimas (dažniau pasitaiko vaikams), virusinis akių uždegimas. Prasidėjus gripo komplikacijoms, visada reikia ilgesnio medikamentinio gydymo, sveikimo periodas taip pat užtrunka.

REKLAMA


„Pavojingiausia gripo komplikacija – mirtis. Žmogus gali numirti ir nuo gripo sukelto plaučių uždegimo, ir nuo kurios nors lėtinės ligos, kuria pacientas jau serga, nes gripas paūmina daugelį lėtinių ligų. Pacientams, turintiems lėtinių kvėpavimo takų ligų (bronchinę astmą, obstrukcinę plaučių ligą, lėtinį bronchitą), sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, komplikacijų rizika kur kas didesnė. Tarkim, gripas gali išprovokuoti net širdies infarktą ar insultą. Gripo komplikacijos ypač pavojingos nėščioms moterims, nes dėl infekcijos gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, įvykti priešlaikinis gimdymas, vaisius gali netgi žūti“, – įspėja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja D. Puškoriūtė.


Paklausta, kokių gripo komplikacijų dažniausiai pasitaiko šį sezoną, medikė sako, kad kol kas vyrauja plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas. „Kas bus toliau, sunku prognozuoti, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi dar kovo, balandžio mėnesiais. Būtina žinoti, kad gripu galima sirgti ištisus metus, nes virusas mūsų aplinkoje cirkuliuoja nuolat, jis niekur nedingsta. Be to, žmonės daug keliauja, todėl tikimybė užsikrėsti gripu išlieka nepriklausomai nuo metų laiko.“


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis naujausiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu, informuoja, kad dabartinis gripo sezonas (2019–2020 m.) gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirštamumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: šio tipo gripo virusas sudaro daugiau nei du trečdalius (71 proc.), o B tipo virusas – trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų.



Kada galima įtarti, kad gripas komplikavosi?


Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja D. Puškoriūtė sako, kad nuo gripo paprastai pasveikstama per savaitę ar dvi, nors tai yra individualu. „Tačiau, jei susirgus po dviejų trijų dienų savijauta visiškai negerėja, laikosi ar vėl pakyla aukšta temperatūra, atsiranda kitų simptomų: stiprus kosulys, dusulys, ausų ar galvos skausmas, svaigimas, juntamas didesnis silpnumas, būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją, – pataria pašnekovė. – Taip pat reikia nepamiršti, kad antivirusinis gydymas yra efektyviausias, kai skiriamas pirmąsias dvi paras, todėl įtarus, kad jums gali būti gripas, reikia nedelsiant eiti pas savo šeimos gydytoją.“


Kam didesnė komplikacijų rizika?


Gripo komplikacijų rizika, pasak medikės, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, bendros sveikatos ir gyvenimo būdo. Jei žmogus sportuoja, sveikai maitinasi, nerūko, laikosi darbo ir poilsio režimo, gripo komplikacijų rizika, be abejo, mažesnė. „Nustatyta, kad gripas ir jo komplikacijos ypač pavojingos vyresniems nei 65 metų žmonėms, nes tokiame amžiuje gana dažnai sergama lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis. Taip pat gripo komplikacijos labai pavojingos nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Į rizikos grupę patenka žmonės, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat tie, kuriems taikomas imunosupresinis gydymas (vartoja vaistus, slopinančius imunitetą), bronchine astma sergantys vaikai. Mažieji dažnai ne visada laiku plauna rankas, nesilaiko higienos, būdami grupėje dažniau ir lengviau pasigauna virusą. Didesnė gripo komplikacijų tikimybė ir rūkantiems asmenims, nes jų kvėpavimo takai jau pažeisti“, – sako šeimos gydytoja D. Puškoriūtė.

REKLAMA


Anot pašnekovės, tikimybė susirgti gripu visada didesnė tiems, kurių darbas susijęs su aktyviu bendravimu. Prekybos centrų, ligoninių, poliklinikų, ugdymo ir kitų viešųjų įstaigų darbuotojams tikimybė užsikrėsti gripu ir patirti komplikacijų yra didesnė nei, tarkim, dirbantiems dviese ar trise kabinete prie kompiuterio.


Išvengti komplikacijų padeda skiepai


Sveikatos specialistai nuolat primena, kad norint nesirgti gripu ir išvengti jo komplikacijų reikėtų kasmet pasiskiepyti nuo gripo. „Skiepai apsaugo tik vieną sezoną, nes gripo virusas linkęs mutuoti, – atkreipia dėmesį ir pašnekovė. – Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu – užsikrėtę ar sergantys asmenys kosėdami, čiaudėdami neprisidengę jį lengvai perduoda kitiems. Tereikia pasitrinti ranka akis, ir virusas per gleivinę patenka į organizmą. Gripo virusas ant rankų išsilaiko 2 paras, todėl norint jo išvengti būtina laikytis higienos: kuo dažniau tinkamai muilu plauti rankas, dažnai vėdinti patalpas, vengti masinio susibūrimo vietų arba ten lankantis dėvėti medicininę kaukę, o jeigu yra sergančiųjų – kasdien drėgna šluoste valyti visus paviršius.“


Vis dėlto nemažai žmonių bando ligą ignoruoti ir stengiasi kuo greičiau grįžti į darbą. „Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl nereikėtų skubėti imtis įprastos veiklos. Verčiau pabūti namuose, kol liga visiškai praeis. Tiesa, kai kurie liekamieji simptomai, tarkim, kosulys, gali likti ir ilgiau“, – sako šeimos gydytoja D. Puškoriūtė.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>