Prieš 80 metų

PRASIDĖJO ANTRASIS PASAULINIS KARAS

1939 m. rugsėjo 1 d. nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Pagrindinės jo iniciatorės buvo Vokietija ir jos sąjungininkės Italija ir Japonija, siekusios perdalyti pasaulį. Sovietų Sąjunga, 1939 m. padėjusi Vokietijai sutriuškinti Lenkiją ir siekusi plėsti savo teritoriją, 1941-aisiais pati tapo Vokietijos taikiniu. Vakarų šalys ilgai nuolaidžiavo agresoriams.

Per karą žuvo 50–55 mln. žmonių, apie 30 mln. jų buvo civiliai gyventojai. Mažiausiai 35 mln. žmonių tapo invalidai. Karo pabaigoje, 1945 m., Vokietija (kapituliavo gegužę) ir Japonija (kapituliavo rugsėjį) buvo okupuotos, Vokietija – padalyta. Po karo sumažėjo ne tik Vokietijos, Japonijos, bet ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, labai išaugo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos vaidmuo tarptautinėje politikoje. Karybos srityje įvyko milžiniškas šuolis – nuo kavalerijos naudojimo (greta pėstininkų, motorizuotųjų ir mechanizuotųjų dalinių) karo pradžioje iki branduolinių ginklų naudojimo karo pabaigoje.

Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais labai nukentėjo. 1940-aisiais ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos, imtos vykdyti masinės represijos. Karo veiksmai mūsų šalyje prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Lietuvą okupavus naciams, buvo nužudyta beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų, apie 50 tūkst. kitų tautybių gyventojų. Daugybė žmonių buvo išvežti į koncentracijos stovyklas ar dirbti į Vokietiją. Sovietai į kariuomenę mobilizavo apie 108 tūkst. Lietuvos gyventojų, daug jų žuvo. Kovų metu ypač nukentėjo Vakarų ir Šiaurės Lietuvos miestai (Šiauliai, Kelmė, Raseiniai ir kt.). Karo pabaigoje Lietuva neišsivadavimo – tęsėsi sovietų okupacija.

Prieš 210 metų

GIMĖ JULIJUS SLOVACKIS

1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenece (Ukrainos Ternopilio srityje) gimė lenkų poetas Julijus Slovackis. Jo tėvas, gimnazijos mokytojas, 1811 m. buvo pakviestas dėstyti literatūros Vilniaus universitete. Tėvui mirus, šeima grįžo į Kremenecą, o 1818-aisiais motinai ištekėjus už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu vėl persikėlė į Vilnių. Julijus studijavo teisę Vilniaus universitete, bendravo su Adomu Mickevičiumi. 1828 m. išvyko į Varšuvą, po pralaimėto 1831 m. sukilimo gyveno įvairiose Europos šalyse, keliavo po Artimuosius Rytus. Laikomas antruoju (po A. Mickevičiaus) lenkų romantizmo lyrikos klasiku. Kūryboje gana gausu ir lietuviškų motyvų (pvz., kūriniuose „Mindaugas“, „Lietuvių legiono daina“). 1849 m. balandžio 3 d. vos 39-erių J. Slovackis Paryžiuje mirė nuo džiovos. 1929-aisiais jo palaikai pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje greta A. Mickevičiaus.

Prieš 80 metų

JAPONAI IŠSTUMTI IŠ MONGOLIJOS

1939 m. rugpjūčio 31 d. Sovietų Sąjungos ir Mongolijos pajėgos išstūmė Japonijos kariuomenę iš Mongolijos teritorijos Chalchin Golo upės regione. Mongolijoje 1921 m. su Rusijos bolševikų pajėgų pagalba įsitvirtino prosovietinė valdžia. 1937-aisiais buvo dislokuota SSRS kariuomenė. Gretimą Mandžiūrijos regioną (dab. Kinijos šiaurės rytuose) okupavo Japonija ir 1932 m. įkūrė ten marionetinę valstybę. Kilo ginčai dėl Mongolijos–Mandžiūrijos sienų, 1935-aisiais jie peraugo į karinius susidūrimus, o 1939 m. sausį japonai peržengė Mongolijos sieną. Gegužės 11 d. prasidėjo karas prie Chalchin Golo, žuvo apie 9,7 tūkst. sovietų ir mongolų bei apie 8,8 tūkst. japonų karių. Rugpjūčio 31-ąją japonai buvo išstumti iš Mongolijos teritorijos, o pavieniai pasienio incidentai vyko iki rugsėjo 16 d.

Prieš 30 metų

KALBOS REFORMA MOLDOVOJE

1989 m. rugpjūčio 31 d. Moldovoje rumunų kalba paskelbta valstybine ir nuo kirilicos grįžta prie lotyniškų rašmenų. Rusijos imperijoje ir sovietmečiu buvo teigiama, esą yra dvi skirtingos kalbos – rumunų ir moldavų, nors dauguma lingvistų Moldovos gyventojų kalba laiko vieną iš rumunų kalbos tarmių (jos skirtybės ėmė ryškėti tik XIX a., kai Besarabija (istorinis regionas, kurio didžiąją dalį užima dabartinė Moldova) buvo prijungta prie Rusijos imperijos). Nepriklausomoje Rumunijoje nuo XIX a. vidurio buvo norminama rumunų kalba, o rusų užimtoje Besarabijoje kalboje gausėjo rusizmų, moldavų (rumunų) kalba palaipsniui stumta iš viešojo gyvenimo, rašybai naudota kirilica.

Po Pirmojo pasaulinio karo didžioji dalis dabartinės Moldovos grįžo Rumunijai, ir čia buvo vartojama rumunų kalba, o Padniestrėje ir dalyje dabartinės Odesos srities (Ukrainoje) sudaryta Moldavijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika (priklausė Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai) ir joje viena iš oficialių kalbų paskelbta moldavų kalba. 1940 m. Sovietų Sąjungai atplėšus nuo Rumunijos Besarabiją, buvo sudaryta Moldavijos Sovietų Socialistinė Respublika ir įgyvendinta vadinamoji moldavų kalbos reforma – kalbos normos labiau rumunizuotos, priartintos prie literatūrinės rumunų kalbos (nes būtent ja kalbėjo dauguma Moldovos gyventojų), visoje Moldovoje įdiegta kirilica. 1989-aisiais Moldovoje grįžta prie lotyniškų rašmenų, o valstybine kalba paskelbta rumunų.

Prieš 520 metų

1499 m. rugsėjo 3 d. Dofinė (Pietryčių Prancūzijoje) kilmingoje šeimoje gimė viena garsiausių Europos favoričių Diana de Puatjė. Sulaukusi trylikos buvo ištekinta už grafo, 31-erių tapo našle. Kai jai buvo 26-eri, pirmą kartą išvydo būsimąjį Prancūzijos karalių Henriką II Valua ir pabučiavo jam į kaktą (princui tada buvo septyneri). Užsimezgęs ryšys išliko, ir, kai Henrikas II tapo karaliumi, 18 metų vyresnė, bet, amžininkų teigimu, išskirtinai graži Diana tapo jo pagrindine favorite. Būtent ji, o ne teisėta karaliaus žmona, jo vienmetė karalienė Kotryna Mediči, buvo tikroji Prancūzijos valdovė. Diana priėmė svarbiausius politinius sprendimus, skyrė pareigūnus, šeimininkavo ižde. Tik po Henriko II mirties 1559 m. Kotryna Mediči sugebėjo atsikratyti konkurentės ir privertė ją išvykti iš Paryžiaus bei apsigyventi pilyje provincijoje. Po šešerių metų Diana mirė. Favoritės gyvenimas tapo daugybės romano ir filmų siužetu.