Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


NELAIMĖ SAN BERNARDINE


1989 m. gegužės 12 d. San Bernardine (Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje) įvyko geležinkelio katastrofa. Smarkiai viršijęs leistiną greitį, mineralines trąšas gabenęs prekinis traukinys posūkyje nulėkė nuo bėgių ir rėžėsi į arčiausiai geležinkelio stovėjusius pastatus. Iš viso buvo sugriauti septyni pastatai, žuvo du vietos gyventojai (abu – vaikai) ir du geležinkelininkai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad formuojant 69 vagonų ir 4 šilumvežių sąstatą, kurio maršrutas driekėsi kalnuota vietove, buvo netinkamai apskaičiuotas traukinio masės ir stabdžių sistemos pajėgumo santykis.


Leidžiantis į žemumą, traukinys pasiekė 145 km/val. greitį, beveik triskart viršijusį tokiam sąstatui tame ruože leistiną maksimalų greitį, ir posūkyje vagonai nulėkė nuo bėgių. Negana to, jau avarijos likvidavimo metu kilo gaisras, mat buvo pažeistas požeminis kuro tiekimo vamzdynas. Antroji nelaimė pražudė dar du žmones, sunaikino 11 pastatų ir 21 automobilį.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


GIMĖ KARLAS ŠUMANAS


1869 m. gegužės 12 d. Miunsteryje (Vokietijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje) gimė Karlas Šumanas. Pasaulinę šlovę jis pelnė 1896 m. Atėnuose vykusiose I vasaros olimpinėse žaidynėse. K. Šumanas laikė save visų pirma gimnastu, bet dalyvavo ir kitų sporto šakų varžybose. Kaip gimnastas pelnė tris aukso medalius (atraminių šuolių, komandinėse skersinio ir lygiagrečių rungtyse), taip pat laimėjo auksą graikų-romėnų imtynėse. Kai kurių kitų sporto šakų varžybose taip pat pasirodė puikiai. Sunkiosios atletikos varžybose liko ketvirtas, o rutulio stūmimo – penktas. Taip pat K. Šumanas dalyvavo šuolių į tolį, trišuolio ir kitose varžybose. Mirė Berlyne 1946 m. kovo 24 d.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


SIAMAS TAPO TAILANDU


1939 m. gegužės 11 d. Siamo karalystė pakeitė pavadinimą – tapo Tailandu. Tikrasis šios Pietryčių Azijos šalies pavadinimas skamba Mueang Thai – „Tajų šalis“. Tailandas – anglų kalba adaptuota šalies pavadinimo versija. Nuo XI–XII a. daugelis kaimynų (visų pirma – malajiečiai) tajų gyvenamas žemes vadino Siamu. Šio pavadinimo kilmė nėra aiški. Nuo XVI a. Siamas atsirado ir europiečių žemėlapiuose. Įdomu, kad 1238 m. įkurta tajų valstybė, išlikusi sunkių kovų su kaimynais birmiečiais šimtmečiais, niekada nebuvo okupuota jokios Vakarų Europos valstybės (skirtingai nei daugelis kitų šio regiono šalių) ir netapo europiečių kolonija. Tik Antrojo pasaulinio karo metais į Tailandą buvo įvesta Japonijos kariuomenė. Tailandas yra konstitucinė monarchija, valdoma karaliaus.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 90 metų


PRADĖTA TEIKTI „OSKARUS“


1929 m. gegužės 16 d. Kino meno ir mokslo akademija Holivude (Los Andžele, Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose) įteikė pirmuosius apdovanojimus, vėliau pavadintus „Oskarais“. Tapti „Oskaro“ nominantu svajoja kone kiekvienas aktorius, režisierius, scenaristas, grimuotojas, muziką filmams kuriantis kompozitorius ir daugelio kitų su kinu susijusių specialybių atstovai. Teikiami 24 kategorijų „Oskarai“ ir yra daugybė specialiųjų nominacijų.


Kas vertas tapti laureatu, sprendžia šiuo metu daugiau nei 8 tūkst. žmonių vienijančios Kino meno ir mokslo akademijos nariai, susitelkę į atskiras gildijas. Kiekvienos gildijos nariai renka savo srities nominantą (aktoriai – geriausius pirmojo ir antrojo planų aktorius ir aktores, scenaristai – geriausio scenarijaus autorių ir pan.). Tik vienai nominacijai reikalingi visų akademijos narių balsai – renkant geriausią metų filmą. „Oskarų“ teikimo ceremoniją sugalvojo kino kompanijos „Metro Goldwyn Mayer“ direktorius Luisas Bartas Majeris, o statulėlių dizainą sukūrė Ostinas Sedrikas Gibonsas.

REKLAMA


Paauksuotos statulėlės yra 34 cm aukščio ir sveria 3,85 kg. Daugiausia „Oskarų“ (net 26) per visą jų teikimo istoriją gavo prodiuseris ir režisierius Voltas Disnėjus. Iš aktorių daugiausia „Oskarų“ (4) pelnė Katarina Hebern. Daugiausia „Oskarų“ (po 11) pelnę filmai – „Ben Huras“ (1959 m.), „Titanikas“ (1997 m.) ir „Žiedų valdovas: Karaliaus sugrįžimas“ (2003 m.). Visgi didžiausia garbė filmo kūrėjams – pelnyti „Oskarus“ už geriausią filmą, geriausią scenarijų, geriausią režisieriaus darbą, geriausius vyro ir moters vaidmenis. Tokią garbę suteikė trys filmai – „Vieną laimingą naktį“ (1934 m.), „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975 m.) ir „Avinėlių tylėjimas“ (1991 m.).


Beje, pats „Oskaro“ pavadinimas atsirado gana banaliai: pamačiusi skulptūrėlę, Kino meno ir mokslo akademijos bibliotekos vadovė Margaret Florens Herik sušuko: „Ji atrodo taip pat, kaip mano dėdulė Oskaras!“


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


GIMĖ PJERAS KIURI


1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje gydytojo šeimoje gimė fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas ir dukart Nobelio premijos (fizikos ir chemijos) laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri vyras Pjeras Kiuri. Jis buvo itin gabus, vos šešiolikos jau baigė universitetą. Tapo Paryžiaus Sorbonos universiteto dėstytoju, kartu su broliu Žaku dirbo mineralogijos laboratorijoje, atrado pjezoelektrinį reiškinį. 1895 m. P. Kiuri gyvenime buvo išskirtiniai – jis apgynė daktaro disertaciją, tapo katedros vedėju Sorbonos universitete ir susituokė su lenkų kilmės mokslininke M. Sklodovska.


Jiedu tyrinėjo radioaktyvumą, atrado polonį, radį ir 1903 m. kartu pelnė Nobelio fizikos premiją. Mokslininkų pora susilaukė dviejų dukterų (Irena Žolio-Kiuri tapo fizike, o Eva Denizė Kiuri-Labuis – pianiste, rašytoja ir muzikos kritike). Nuo 1904 m. P. Kiuri – profesorius, nuo 1905-ųjų – akademikas. 1906 m. balandžio 19 d. mokslininkas žuvo gimtajame Paryžiuje – smarkios darganos metu paslydo gatvėje, o pravažiuojančio arklių ekipažo ratas sutraiškė galvą.