Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


ATIDARYTAS PIRMASIS TRANSOKEANINIS GELEŽINKELIS


1869 m. gegužės 10 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose atidarytas pirmasis transokeaninis geležinkelis, sujungęs Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėse esančias valstijas. XIX a. baltieji kolonistai sparčiai kūrėsi vakarinėje šalies dalyje, stumdami iš teritorijų indėnus. Buvo akivaizdu, kad šį procesą labai palengvintų transokeaninis geležinkelis. 1862 m. prezidentas Abraomas Linkolnas pasirašė aktą dėl geležinkelio statybos. Darbus vykdė įmonės „Union Pacific“ ir „Central Pacific“. 3 007 km ilgio geležinkelis nuo Nebraskos valstijos, kur jungėsi su jau esamomis linijomis, nusidriekė per Vajomingo, Jutos, Nevados ir Kalifornijos valstijas. Į Vakarus plūstelėjo naujas didžiulis srautas naujakurių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


GIMĖ JONAS POLOVINSKAS-BUDRYS


1889 m. gegužės 10 d. Kaune gimė karininkas, žvalgybininkas ir diplomatas Jonas Budrys (tikroji pavardė – Polovinskas). Baigęs gimnaziją, dirbo įvairiose carinės Rusijos administracijos įstaigose. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje, baigė kontržvalgybos mokymus, tapo Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininku. Studijavo Rytų kalbų institute Vladivostoke.


Grįžęs į Lietuvą, nuo 1921 m. tarnavo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, tapo šio skyriaus kontržvalgybos viršininku. Sukūrė efektyviai veikiančią struktūrą, subūrė profesionalią kontržvalgybininkų komandą. Labai daug prisidėjo rengiant Klaipėdos sukilimą ir 1923 m. prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Kurį laiką dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi, vėliau – vidaus reikalų sistemoje. 1933 m. pradėjo diplomatinę karjerą, buvo Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje, o nuo 1936-ųjų daug metų vadovavo generaliniam konsulatui Niujorke. Parašė kelias knygas. Mirė Niujorke 1964 m. rugsėjo 1 d.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


MIRĖ ALEKSANDRAS FON HUMBOLTAS


1859 m. gegužės 6 d. Berlyne mirė vokiečių mokslininkas Aleksandras fon Humboltas. Garsaus vokiečių mokslininko Vilhelmo fon Humbolto brolis, gimęs 1769 m. rugsėjo 14 d. Berlyne, domėjosi įvairiais dalykais: geografija, geologija, botanika, zoologija, fizika, meteorologija. Daugelyje šių sričių A. fon Humboltas paliko gilų pėdsaką. Studijavo Berlyne, Frankfurte, Getingene, keliavo po Vokietiją, Angliją, Prancūziją.


1799 m. su prancūzų botaniku Emė Bonplanu išvyko į įspūdingą ekspediciją, aplankė Kanarų salas, Pietų, Centrinę ir Šiaurės Ameriką, padarė gausybę geografijos, zoologijos, botanikos atradimų. Mokslininko vardu vadinama daugybė objektų visame pasaulyje (pvz., Humbolto kalnai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kinijoje, Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Naujojoje Zelandijoje, o Ramiajame vandenyne teka Humbolto srovė), kelios gyvūnų rūšys (Humbolto delfinai, Humbolto kalmarai, Humbolto pingvinai), dešimtys augalų rūšių, universitetai Berlyne ir Arkeitoje (JAV, Kalifornijos valstijoje) ir kt.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ STANISLAVAS MONIUŠKA


1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje (netoli Minsko, Baltarusijoje) gimė lenkų kompozitorius Stanislavas Moniuška. Nuo mažumės buvo mokomas bajoro ir karininko sūnui tinkamų manierų, taip pat gavo puikų muzikinį išsilavinimą Minske, Varšuvoje ir Berlyne. 1836 m. pirmą kartą apsilankė Vilniuje, o 1840-aisiais čia apsistojo, vedęs Aleksandrą Miuler, susilaukė dešimties vaikų. Dirbo vargonininku Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus miesto teatro dirigentu, kūrė muziką dainoms pagal poetų eiles, kūrinius orkestrams, parašė 15 operų, žymiausia iš jų – „Halka“ (premjera įvyko Vilniuje 1848 m.). Lietuviška tematika parašyta jo baladė „Trys Budriai“, mitologinės kantatos „Milda“, „Nijolė“ ir kiti kūriniai. Nuo 1858 m. S. Moniuška gyveno Varšuvoje, dirbo tenykščio Didžiojo teatro dirigentu. Mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 d. Jam atminti Vilniuje 1922 m. prie Šv. Kotrynos bažnyčios buvo atidengtas paminklas.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 420 metų


GIMĖ OLIVERIS KROMVELIS


1599 m. gegužės 5 d. Hantingdone (Anglijoje) gimė garsus politikas ir karvedys Oliveris Kromvelis. Nesėkmingai bandęs baigti universitetą, ne iš didelės meilės vedęs pirklio dukterį ir be didelio užsidegimo tvarkęs savo dvaro ūkinius reikalus, taip ir galėjo visiems laikams likti eiliniu dvarininku, jei ne jo likimą pakeitęs 1642–1645 m. Anglijoje vykęs karaliaus ir parlamento šalininkų karas. Būdamas karštai tikintis protestantas, O. Kromvelis dar iki šio karo mėgdavo sakyti: „Pasikliaukime Dievu, bet ir paraką laikykime sausą.“


Karo pradžioje jis iškart stojo į parlamento šalininkų gretas. O. Kromvelis greitai pamatė, kad padrikai karaliaus oponentų kariuomenei nepavyks pasiekti pergalės be esminės pajėgų pertvarkos. Greitai kopdamas karinės karjeros laiptais, pradėjo įgyvendinti parlamento kariuomenės reformavimo planą. Įvedė to meto Anglijoje neregėtą tvarką: vadais tapdavo ne kilmingiausi ir turtingiausi, o gabiausi vyrai.


O. Kromvelio kariuomenė pasiekė daugybę pergalių, o pats karvedys tapo Anglijos, Škotijos ir Airijos lordu protektoriumi (faktiškai – šalies valdovu). Jo įgyvendintos reformos buvo labai reikšmingos tolesnei Anglijos raidai. O. Kromvelis mirė Londone 1658 m. rugsėjo 13 d. Atkūrus monarchiją, balzamuotas O. Kromvelio kūnas buvo ištrauktas iš sarkofago ir pakartas, vėliau – ketvirčiuotas, galva pamauta ant kuolo.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)