Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


„ŽALGIRIS“ TRIUMFAVO EUROLYGOJE


1999 m. balandžio 22 d. Miunchene (Vokietijoje) vykusiame Eurolygos finale Kauno „Žalgiris“ 82:74 įveikė Bolonijos (Italija) „Kinder“ komandą (istoriškai labiau žinomą kaip Bolonijos „Virtus“) ir pelnė stipriausios Europos vyrų krepšinio ekipos laurus. Trečioje turnyro lentelės vietoje tąsyk liko graikų Pirėjo „Olympiacos“, ketvirtoje – italų Bolonijos „Teamsystem“. Trenerio Jono Kazlausko ir jo vyriausiojo asistento Algirdo Brazio vadovaujamoje čempionų komandoje žaidė lietuviai Dainius Adomaitis, Giedrius Gustas, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, taip pat amerikiečiai Tajusas Ednis ir Entonis Bouis bei čekas Jiržis Zidekas. Iš viso Eurolygos čempione iki šiol yra tapusi 21 komanda. Daugiausia kartų, net 10, pergalę šventė Madrido „Real“, 7 kartus – Maskvos CSKA, po 6 kartus – Tel Avivo „Maccabi“ ir Pirėjo „Olympiacos“. Šiemet „Žalgiris“ turi šansų po 20 metų vėl triumfuoti.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


MIRĖ KONSTANTINAS AVIŽONIS


1969 m. balandžio 20 d. Čapel Hilyje (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Šiaurės Karolinos valstijoje) mirė istorikas Konstantinas Avižonis. Gimė 1909 m. sausio 29 d. Žagarėje (dab. Joniškio r.) garsaus gydytojo oftalmologo, visuomenininko Petro Avižonio ir Sofijos Gruzdytės šeimoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje (vėliau kurį laiką joje mokytojavo), studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1932 m. Frydricho Vilhelmo universitete Berlyne (dab. Berlyno Humboltų universitetas) apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bajorijos atsiradimas ir raida iki Lietuvos–Lenkijos unijos 1385“. Dirbo Klaipėdos prekybos institute, Lituanistikos institute Kaune. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus universitete, dirbo Lietuvos istorijos institute. 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją, darbavosi tenykščiuose universitetuose. 1949 m. persikėlė į JAV, tęsė akademinę veiklą, 1956-aisiais tapo profesoriumi. Daugiausia tyrinėjo XV–XVII a. Lietuvos istoriją, taip pat dėmesio skyrė ir kitoms epochoms.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų


GIMĖ VLADIMIRAS NABOKOVAS


1899 m. balandžio 22 d. Sankt Peterburge buvusio Rusijos teisingumo ministro ir aukso verslovių magnato dukters šeimoje gimė rašytojas, literatūrologas ir entomologas Vladimiras Nabokovas. Namuose buvo kalbama rusiškai, angliškai ir prancūziškai, kad vaikai galėtų gerai išmokti visas tris kalbas. Vladimiras mokėsi komercinio profilio mokykloje, bet labiau domėjosi literatūra ir entomologija, tyrinėjo drugelius. Po 1917 m. spalio revoliucijos Nabokovų šeima, bėgdama nuo bolševikų, atsidūrė Vokietijoje, vėliau – Anglijoje. V. Nabokovas studijavo Kembridže. 1922–1937 m. gyveno Vokietijoje.


1927 m. vedė iš dabartinės Baltarusijos kilusią žydų tautybės literatę Verą Slonim, su ja susilaukė sūnaus Dmitrijaus (šis tapo vertėju ir dainininku). 1937-aisiais šeima, gelbėdamasi nuo nacių, persikėlė į Prancūziją, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1960 m. gyveno Šveicarijoje. V. Nabokovas daug metų derino literato ir entomologo veiklą, bet labiau išgarsėjo kaip rašytojas. Bene garsiausi jo kūriniai – romanai „Mašenka“, „Lužino gynyba“, o ypač jį išgarsino skandalingasis romanas apie suaugusio vyro ir paauglės meilę „Lolita“. Rašytojas mirė 1977 m. liepos 2 d. Montrė kurorte (Šveicarijoje), sulaukęs 78-erių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


INDĖNŲ TERITORIJĄ ĖMĖ KOLONIZUOTI BALTIEJI


1889 m. balandžio 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Bendžaminas Harisonas leido baltiesiems kolonistams apsigyventi Indėnų teritorijoje – būsimojoje Oklahomos valstijoje. Kolonizuojantys būsimųjų JAV žemes baltieji ir jų atvežti juodaodžiai vergai XVIII a. palaipsniui stūmė indėnus iš jų gyvenamų teritorijų. Indėnai daugelyje šalies kampelių nuožmiai priešinosi baltiesiems. Tačiau kolonistai skverbėsi vis toliau į vakarus. XIX a. pradžioje vis garsiau skambėjo siūlymai indėnus prievarta iškelti į vakarus nuo Misisipės. 1830 m. buvo išleistas toks įsakas. Būsimosios Oklahomos valstijos vietoje buvo įsteigta Indėnų teritorija ir į ją sugrūsta dešimtys genčių. Prievartinio indėnų varymo iki Oklahomos kelias buvo pramintas ašarų keliu. Šiame kelyje žuvo iki 15 tūkst. žmonių. Tačiau 1889-aisiais baltiesiems buvo leista kolonizuoti žemes ir Indėnų teritorijoje. 1907 m. čia buvo įkurta Oklahomos valstija, joje ir iki šiol gyvena dešimtys tūkstančių indėnų.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 170 metų


GIMĖ MEČISLOVAS DAVAINIS-SILVESTRAITIS


1849 m. balandžio 20 d. Žieveliškėje (netoli Raseinių) bajorų šeimoje gimė poetas, tautosakos rinkėjas, publicistas, visuomenininkas, knygnešys Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Mokėsi Kėdainių ir Kauno gimnazijose, Varšuvoje sėmėsi visiškai nebajoriško amato – šaltkalvystės – žinių. Namie kalbėjo lenkiškai, mokėjo ir lietuviškai. Ūkininkavo, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbiu ir platintoju. Daugiausia rašė į „Aušrą“, vėliau ir į „Varpą“, „Ūkininką“, kitus lietuviškus leidinius, bendravo su Jonu Basanavičiumi, Jonu Šliūpu, Petru ir Antanu Vileišiais bei daugeliu kitų lietuvių tautinio atgimimo žadintojų.


Vertė į lietuvių kalbą užsienio autorių kūrinius, pats rašė eiles. Itin reikšmingas jo indėlis renkant ir publikuojant lietuvių tautosaką (užrašė šimtus pasakų, dainų, patarlių ir kitų kūrinių), kaupiant žinias apie liaudies mediciną. Lietuvių tautosaką publikavo gimtąja kalba, taip pat vertė į lenkų, rusų, vokiečių, anglų kalbas. Nuo 1906 m. gyveno ir dirbo Vilniuje, lenkų kalba leido prolietuviškus laikraščius „Litwa“ („Lietuva“) ir „Lud“ („Liaudis“), buvo už autonomijos Lietuvai suteikimą Rusijos imperijoje. Už aktyvią lietuvišką veiklą sulaukė aršios lenkų šovinistų kritikos, liko nesuprastas ir dalies artimųjų. Mirė Vilniuje, sulaukęs 70-ies. Palaidotas Rasų kapinėse.