Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


PIRMASIS SKRYDIS APLINK ŽEMĘ NENUTŪPUS


1949 m. kovo 2 d. baigėsi pirmasis pasaulio istorijoje lėktuvo skrydis aplink Žemę nenutūpus. Šio skrydžio sumanytojas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karo aviacijos generolas Kertisas Lemėjus. Jis išrinko kelionei aplink Žemę du strateginės paskirties bombonešius „B-50 Superfortress“, turinčius po keturis variklius. Pirmasis lėktuvas, pavadintas „Global Queen“, iš aviacijos bazės Teksaso valstijoje pakilo vasario 25 d. Deja, skrydis buvo neilgas. Dar nespėjus perskristi Atlanto, įgulos vadas pranešė, kad užsidegė vienas variklis. Teko nusileisti Portugalijai priklausančiose Azorų salose.


Kur kas sėkmingiau klostėsi lėktuvo, pavadinto „Lucky Lady II“, kelionė. Lėktuvas su kapitono Džeimso Galagerio vadovaujama 14 žmonių įgula iš Karsvelo karo aviacijos bazės Teksase pakilo vasario 26-ąją ir po keturių parų sėkmingai nusileido „gimtojoje“ bazėje. Skrydžio metu specialia įranga iš degalus gabenančių orlaivių keturis kartus (virš Azorų salų, Saudo Arabijos, Filipinų ir Havajų) buvo papildytos bombonešio degalų atsargos. Per 94 val. lėktuvas nuskrido 37 tūkst. 740 km. Po aštuonerių metų JAV karo aviatoriai atliko ir pirmąjį skrydį aplink Žemę be nutūpimo lėktuvu su reaktyviniu varikliu. Šįkart skrydis truko gerokai trumpiau – 45 val. 19 min.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 400 metų


GIMĖ SAVINJENAS SIRANO DE BERŽERAKAS


1619 m. kovo 6 d. Paryžiuje gimė prancūzų poetas, dramaturgas, karys ir literatūros personažo prototipas Savinjenas Sirano de Beržerakas. Dramaturgas Edmonas Rostanas savo garsiojoje pjesėje Sirano de Beržeraką pavaizdavo kaip maištingą poetą ir dvikovų liūtą, gebantį įveikti šimtą priešų ir nepralaimėjusį nė vienų kautynių. Iš pjesės Sirano de Beržerako vardas kartu su legendomis iškeliavo į kitus literatūros kūrinius.


O tikrasis Sirano de Beržerakas, geras garsiojo dramaturgo ir aktoriaus Moljero draugas, po studijų Bovė kolegijoje įstojo kaip savanoris į kariuomenę, dalyvavo kovose, buvo sužeistas. Tarnybą paliko dėl kovose patirtos traumos ir sifilio. Radęs turtingų globėjų, atsidavė kūrybai, rašė dramas ir satyras, kūrė kandžius pamfletus. Vienas iš S. Sirano de Beržerako kūrinių – romanų trilogija apie keliones iš Žemės į Saulę bei Mėnulį ir tenykščių gyvenimą. Todėl jis laikomas ir vienu iš fantastinės literatūros pradininkų. Vos 36-erių dramaturgas mirė 1655 m. liepos 28 d. Sanua (netoli Paryžiaus).

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 740 metų


LIETUVIŲ PERGALĖ AIZKRAUKLĖS MŪŠYJE


1279 m. kovo 5 d. ties Aizkraukle (dab. Latvijoje), greta Dauguvos, įvyko didelis Lietuvos ir Livonijos ordino kariuomenių mūšis. Tų metų vasarį didelės ordino pajėgos, remiamos danų, taip pat sustiprintos užkariautų žiemgalių ir kuršių kariais, įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė Kernavės apylinkes. Jungtinei kariuomenei vadovavo magistras Ernstas fon Raceburgas. Grįžtančius su gausiu grobiu į Livoniją priešus ties Aizkraukle pasivijo lietuviai. Dalis lietuvių mūšio metu ėmė apgaulingai trauktis ir nuviliojo paskui save dalį priešų pajėgų, paskui jos buvo apsuptos ir sutriuškintos. Iš mūšio taip pat pasitraukė žiemgaliai. Galiausiai kryžininkai buvo sutriuškinti, dalis jų pabėgo. Žuvo pats ordino magistras, 71 riteris ir daugybė eilinių karių (XIII a. kovose su lietuviais daugiau vokiečių riterių žuvo tik Durbės mūšyje). Tai buvo didžiulė Lietuvos pergalė.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 560 metų


GIMĖ POPIEŽIUS HADRIJONAS VI


1459 m. kovo 2 d. Nyderlanduose, Utrechte, neturtingoje miestiečių šeimoje gimė Adrianas Florensonas Bujensas – būsimasis Romos popiežius Hadrijonas VI. Buvo labai gabus, baigė mokslus ir tapo Leveno universiteto (dab. Belgijoje) dėstytoju. Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I patikėjo olandui auklėti savo anūką – būsimąjį imperatorių Karolį V.


Vėliau Adrianas išvyko į Ispaniją, ten tapo vyskupu, kardinolu. Kai staiga mirė popiežius Leonas X, konklavoje buvo nuspręsta popiežiumi rinkti kandidatą iš Ispanijos. Pats Adrianas konklavoje nedalyvavo, pranešimą apie išrinkimą popiežiumi jam atnešė pasiuntinys. Dar ilgą laiką olandų kilmės Ispanijos kardinolas atidėliojo atvykti į Romą, kur niekada anksčiau nebuvo lankęsis. Romiečiai buvo baisiai nepatenkinti, kad popiežiumi buvo išrinktas ne italas, o svetimšalis.


Po Hadrijono VI mirties 1523 m. rugsėjo 14 d. beveik pusę tūkstančio metų Šventajame Soste sėdėjo tik italai. Padėtis pasikeitė tik 1978-aisiais, kai popiežiumi Jonu Pauliumi II tapo lenkas Karolis Voityla. Popiežiaus soste Hadrijonas VI pasižymėjo kaip geras diplomatas, ieškojęs kompromisų su reformatais, ir griežtas Vatikano valdytojas, uždaręs savo svitos pasilinksminimų vietą – garsųjį Belvederį.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


MIRĖ OSKARAS MILAŠIUS


1939 m. kovo 2 d. Fontenblo (netoli Paryžiaus) mirė rašytojas, filosofas, diplomatas Oskaras Milašius. Gimė 1877 m. gegužės 28 d. Vaikystė prabėgo Čerėjos dvare dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Tėvų šeima buvo neįprasta: lietuvių bajorų giminės atžala vedė Lenkijos žydų šeimos dukrą. 12-metis Oskaras buvo išsiųstas mokytis į Paryžių. Ten visą laiką ilgėjosi Čerėjos dvaro, vėlesnėje savo kūryboje jį netgi mistifikavo. Tobulai išmokęs prancūzų kalbą, pradėjo Rytų kraštų kalbų studijas, taip pat išgarsėjo kaip poetas. Jautrios sielos jaunuolis savo kūriniuose aukštino vaikystės namų ilgesį, gilinosi į žmogaus nuopuolių ir pakilimų temą, ypač daug dėmesio skyrė meilei. Kūryboje atsispindėjo ir asmeniniai išgyvenimai – Venecijoje rašytojas susipažino su vokiečių poeto Heinricho Heinės dukterėčia, tačiau ji ištekėjo už kito jaunuolio.


O. Milašius paliko filosofinių etiudų, romanų, esė ir kitų kūrinių, rašė apie lietuvių, žydų kilmę, vertė į prancūzų kalbą lietuviškas pasakas. Kilus Lenkijos ir Lietuvos karui, stojo į Lietuvos pusę, publikacijose gynė lietuvių teisę į Vilnių, buvo Lietuvos atstovas Prancūzijoje, vėliau – atstovybės patarėjas, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje. 1936 m. O. Milašiui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.