Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


ĮRENGTAS PIRMASIS ŠVIESOFORAS


1868 m. gruodžio 10 d. Londone įrengtas pirmasis pasaulyje šviesoforas. Jis buvo pastatytas prie Didžiosios Britanijos parlamento rūmų. Šviesoforo išradėju laikomas Džonas Pikas Naitas, konstravęs semaforus. Pirmasis šviesoforas dienos metu veikė kaip semaforas. Horizontaliai ištiesti sparnai rodė, kad eismas draudžiamas, nuleisti – kad leidžiamas. Naktį signalai buvo duodami naudojant žibintą, švietusį per žalios arba raudonos spalvos stiklą. 1869 m. sausį dujiniam žibintui sprogus buvo sunkiai sužeistas šviesoforą valdęs policininkas. Ilgą laiką šviesoforai buvo valdomi rankiniu būdu, tik 1910-aisiais Čikagoje buvo įrengtas pirmasis automatinis šviesoforas. 1912 m. išradėjas Lesteris Vairas iš Solt Leik Sičio (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jutos valstijoje) sukonstravo pirmąjį elektrinį šviesoforą, švietusį raudonai ir žaliai. 1920-aisiais Detroite (JAV Mičigano valstijoje) įrengti pirmieji trispalviai šviesoforai. Lietuvoje pirmasis rankiniu būdu valdomas šviesoforas įrengtas Vilniuje, Pylimo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, 1947 m. Toje pat vietoje 1953-iaisiais buvo įrengtas pirmasis automatinis šviesoforas.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 220 metų


MIRĖ LAURYNAS GUCEVIČIUS


1798 m. gruodžio 10 d. mirė architektas Laurynas Gucevičius (dar vadinamas Stuoka-Gucevičiumi). Gimė valstiečių Simono Masiulio ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonių kaime netoli Kupiškio. Stuokos pavardę L. Gucevičiui per klaidą prilipdė vėlesnių laikų istorikai. Jis mokėsi Kupiškio, Palėvenės, Panevėžio mokyklose. Atvykęs į Vilnių, įstojo į misionierių vienuolyną, vėliau perėjo į kunigų seminariją. Vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui gabus vaikinas pasiguodė, kad nenori būti kunigu ir svajoja tapti architektu.


Vyskupui leidus, pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. Studijas tęsė Romoje, o grįžęs į Vilnių dėstė matematiką kunigų seminarijoje bei karo inžineriją ir kartografiją Kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje prie Vilniaus universiteto. Nuo 1793 m. – universiteto profesorius. Daug keliavo po Vakarų Europą, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje. Nuo 1781-ųjų vadovavo Verkių rūmų ansamblio statybai. Suprojektavo ir rekonstravo Vilniaus rotušę, Vilniaus arkikatedrą ir daugybę dvarų, bažnyčių, visuomeninės paskirties ir privačių pastatų. Buvo Lietuvos patriotas, 1794 m. Rusijos kariuomenei okupuojant šalį subūrė Vilniaus miestiečių civilinę gvardiją ir jai vadovavo. Mūšyje prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas. Carinės administracijos amnestuotas, grįžo dėstyti į Vilniaus universitetą. Mirė Vilniuje, sulaukęs vos 45-erių. Palaidotas prie Šv. Stepono bažnyčios.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 920 metų


BAIGĖSI MAAROS APGULA


1098 m. gruodžio 12 d., pirmojo kryžiaus žygio metu, baigėsi Maaros tvirtovės, buvusios dabartinės Sirijos teritorijoje, Maarat an Numano miesto vietoje, apgula. Kryžininkų pajėgos, vadovaujamos Tulūzos (Prancūzijoje) grafo Raimondo IV ir Taranto (dab. Italijoje) grafo Boemundo, apgulė musulmonų žemių gilumoje buvusią stiprią tvirtovę. Ji buvo tikras kliuvinys kryžininkų žygyje Jeruzalės link. Po kelias savaites trukusių sunkių kovų krikščionys užėmė miestą, tačiau jis pasirodė ne toks turtingas, kaip tikėtasi. Didžiulei kariuomenei svetimame krašte ėmė stigti maisto, ir netrukus prasidėjo badas. Kryžininkai netgi ėmė valgyti nužudytų priešų lavonus. Būtent dėl kanibalizmo proveržio Maaros apsiaustis tapo išskirtiniu įvykiu kryžiaus žygių istorijoje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


PRIIMTA VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA


1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Deklaracija kviečia valstybes paisyti žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir laisvių (santuokos, prieglobsčio teisės, įsitikinimų, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės), socialinių ir ekonominių teisių (teisės į darbą ir vienodą atlyginimą už vienodą darbą, poilsį ir socialinį aprūpinimą, teisės sudaryti profsąjungas). Deklaracijos 1 straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.“ Deklaraciją palaikė daugelis to meto pasaulio valstybių, tik dešimt šalių (tarp jų – Sovietų Sąjunga) nepritarė deklaracijos priėmimui arba susilaikė. Deklaracijos principai yra įtvirtinti valstybių nacionalinės teisės aktuose, privalomojo pobūdžio tarptautiniuose dokumentuose. Lietuvoje ši deklaracija įsigaliojo 1991 m. kovo 12 d.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


ATKURTAS LIETUVOS TAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS


1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Tarpukario Lietuvoje tarptautinius sporto reikalus koordinavo 1922 m. įkurta Lietuvos sporto lyga, 1924-aisiais oficialiai pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto. 1924 m. Lietuvos atstovai pirmą kartą dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse, vykusiose Paryžiuje. 1937-aisiais buvo sudarytas Tautinis olimpinis komitetas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, komitetas buvo uždarytas, daug sporto organizatorių, žymių sportininkų – represuota. Nuo 1952 iki 1988 m. lietuvių sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse kaip Sovietų Sąjungos rinktinių nariai, pelnė keliasdešimt apdovanojimų. 1988-aisiais lietuviams su gausiais apdovanojimais grįžtant iš Seulo, jau mezgėsi kalbos, kad būtų šaunu kitose olimpinėse žaidynėse Lietuvai turėti savo komandą. Lietuvoje tuo metu kilo tautinis atgimimas. Nepaisant Maskvos grasinimų, tų pačių metų gruodžio 11 d. Vilniuje, Profsąjungų rūmuose, įvyko Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jame buvo atkurtas LTOK, pirmininku išrinktas Artūras Poviliūnas. 1991 m. rugsėjo 18 d. Tarptautinis olimpinis komitetas grąžino LTOK į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir pakvietė Lietuvos sportininkus dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Prancūzijoje) ir XXV vasaros olimpiadoje Barselonoje (Ispanijoje). 1992-aisiais Lietuva dalyvavo olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė.