Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


ĮKAITŲ DRAMA ŠIAURĖS OSETIJOJE


1988 m. gruodžio 1 d. Rusijos pietuose, Kaukaze esančioje Šiaurės Osetijoje, Ordžonikidzės mieste (dab. Vladikaukaze), prasidėjo įkaitų drama. Grupė vietos autotransporto įmonės darbuotojų – 38-erių Pavelas Jakšijancas, 26-erių Vladimiras Muravliovas, 22-ejų Germanas Višniakovas, 25-erių Vladimiras Anastasovas ir 28-erių Tofijus Džafarovas – svajojo pabėgti iš Sovietų Sąjungos. Grupės lyderis P. Jakšijancas buvo ne kartą teistas, du kartus išsiskyręs trijų vaikų tėvas. Jis ir keli kiti grupės nariai vartojo narkotikus. Gruodžio 1 d. jie paėmė įkaitu savo kolegą vairuotoją, į autobusą įviliojo grupę moksleivių ir mokytoją. Atvykę prie vietos administracijos pastato ir autobuse išpylę kelis litrus benzino, pareikalavo ginklų, pinigų, paleisti iš kalėjimo draugą ir duoti lėktuvą „Il-76“ skristi į užsienį. Atvykusį derybininką, KGB darbuotoją, jie irgi paėmė įkaitu. Valdžia patenkino teroristų reikalavimus, perdavė automatą „Kalašnikov“, 4 pistoletus, šovinių, 8 neperšaunamąsias liemenes, 2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lydimi milicijos ir KGB automobilių, pagrobėjai autobusu kartu su įkaitais išvyko į Mineralinių Vandenų oro uostą, kur jų laukė paruoštas lėktuvas „Il-76“. Gruodžio 2-ąją teroristai paleido visus įkaitus ir išskrido į Izraelį. Šios šalies pareigūnams pagrobėjai pasiūlė 1 mln. dolerių ir paprašė nuskraidinti į Pietų Afrikos Respubliką, bet izraeliečiai juos sulaikė. Grąžinti į Sovietų Sąjungą, teroristai buvo nuteisti kalėti nuo 3 iki 15 metų.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


MIRĖ KONSTANTINAS GLINSKIS


1938 m. gruodžio 3 d. Kaune mirė aktorius, režisierius, teatro pedagogas Konstantinas Glinskis. Gimė Jurbarke matininko šeimoje 1886 m. liepos 25 d. Mokėsi gimnazijoje Kaune. Vaidino rusų mėgėjų teatro spektakliuose, juos režisavo. Gavęs paramą, išvyko mokytis į Sankt Peterburgą, kur baigė teatro mokyklą, dirbo aktoriumi ir režisieriumi, daug bendravo su lietuvių studentais. Grįžęs atostogų į Lietuvą, ėmėsi režisuoti ir lietuviškus spektaklius. 1919 m. galutinai grįžo iš Rusijos į Lietuvą, dirbo Valstybės teatre, pastatė dešimtis spektaklių, daugelyje jų pats vaidino. Buvo puikus teatro pedagogas. Vienas garsiausių jo mokinių – režisierius Juozas Miltinis. K. Glinskis mirė sulaukęs vos 52-ejų. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


ILINOJUS TAPO JAV VALSTIJA


1818 m. gruodžio 3 d. Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) papildė 21-oji valstija – Ilinojus. Ji įsikūrusi į pietus nuo Mičigano ežero ir plotu (beveik 150 tūkst. kv. km) yra 2,3 karto didesnė už Lietuvą. Valstijoje gyvena 12,8 mln. žmonių, net 2,6 mln. iš jų – didžiausiame valstijos mieste Čikagoje. Ji kartu su gausiais priemiesčiais sudaro vadinamąją Didžiąją Čikagą, kur susitelkę 9,5 mln. gyventojų. Valstijos sostinė – Springfildas (116 tūkst. gyventojų). Valstijos pavadinimas kilo iš čia tekančios upės pavadinimo. Ilinojuje yra svarbiausias JAV transporto mazgas – jame susikerta automobilių, geležinkelio, vidaus laivybos keliai. Šalia Čikagos veikia vienas didžiausių pasaulyje oro uostų – Tarptautinis OʼHero oro uostas. Valstijoje labai išplėtota pramonė, paslaugų sektorius, kasamos anglys, išgaunama nafta, vyrauja dideli fermerių ūkiai. Ekonomikos dydžiu Ilinojus prilygsta tokiai valstybei kaip Nyderlandai. Į Ilinojų nuo XIX a. plūsta imigrantai. Lietuvių kilmės žmonių skaičius čia yra didžiausias iš visų JAV valstijų (apytiksliais skaičiavimais, apie 90 tūkst.).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


MIRĖ KARLAS CEISAS


1888 m. gruodžio 3 d. Jenoje (Vokietijoje) mirė pasaulinio garso inžinierius, optikas Karlas Ceisas. Jo išradimai neprarado reikšmės iki mūsų dienų. Daugelyje aukščiausios kokybės fotoaparatų ir optinių taikiklių naudojami K. Ceiso išrasti ir jo sekėjų tobulinti lęšiai. K. Ceisas gimė 1816 m. rugsėjo 11 d. Veimare (Vokietijoje) žaislų meistro šeimoje. Studijuodamas Jenos universitete, susižavėjo optika, pradėjo gaminti lęšius žiūronams, monokliams, teleskopams. 1847 m. ėmė gaminti mikroskopus, pelniusius šlovę. Išradėjas vis tobulino lęšius ir įvairias optines sistemas. Bendradarbiaudamas su fiziku Ernstu Abe ir chemiku Frydrichu Otu Šotu, sukūrė geriausius lęšius pasaulyje. Mirė sulaukęs 72-ejų. Jo įkurta kompanija „Zeiss AG“ gyvuoja iki šiol, joje dirba 25 tūkst. žmonių.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


ŽEMĖS DREBĖJIMAS ARMĖNIJOJE


1988 m. gruodžio 7 d. Armėniją sukrėtė baisus žemės drebėjimas, nusinešęs 25 tūkst. gyvybių, 19 tūkst. žmonių suluošinęs, pusę milijono palikęs be pastogės. Beveik 7 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas smogė šiaurinei Armėnijos daliai. Požeminiai smūgiai buvo juntami ir gretimose šalyse – Gruzijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Irane. Per 30 sekundžių trukusią stichiją buvo sugriautas Leninakanas (dab. Giumri), Kirovakanas (dab. Vanadzoras), o labiausiai – Spitako miestas. Taip pat buvo visiškai sugriauti 58 kaimai, o iš viso nukentėjo daugiau kaip 300 gyvenviečių. Į katastrofos regioną buvo pasiųsti sovietų kariuomenės daliniai, tačiau labai stigo profesionalių gelbėtojų ir specialiosios technikos. Paieškos ir gelbėjimo darbus labai apsunkino įrangos stygius, šaltis, sniegas. Būta tikrų stebuklų: gyvų žmonių po griuvėsiais pavyko rasti net praėjus 10 dienų nuo žemės drebėjimo. Iš visos tuometės Sovietų Sąjungos į Armėniją atstatyti sugriautų gyvenviečių buvo komandiruota 45 tūkst. žmonių, taip pat ir lietuvių. Didelę pagalbą Armėnijos gyventojams suteikė Vakarų Europos šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, Libanas. Saugumo sumetimais buvo sustabdytas vakarinėje Armėnijos dalyje, Mecamore, esančios atominės elektrinės darbas. Pirmasis jėgainės blokas buvo galutinai uždarytas, o antrasis atnaujino veiklą tik 1995 m. Prie žemės drebėjimo prisidėjo ir lėktuvo katastrofa. Sovietų kariuomenės transportinis lėktuvas „Il-76“, priklausęs Lietuvoje, šalia Panevėžio, dislokuotam transporto aviacijos pulkui, 1988 m. gruodžio 11 d. sudužo šalia Giumri. Juo skrido 9 aviatoriai ir 69 Azerbaidžane mobilizuoti atsargos kariai, vykę į gyvenviečių atstatymo darbus. Dėl aukščiamačio gedimo skrisdamas netinkamame aukštyje, orlaivis rėžėsi į kalną. 77 žmonės žuvo, vienas išgyveno.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>