Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


SUDARYTA PIRMOJI LIETUVOS VYRIAUSYBĖ


1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausybė. Dar lapkričio 5-ąją Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumas Ministru Pirmininku paskyrė Augustiną Voldemarą. Jis 1918 m. lapkričio 11 d. sudarė pirmąją Lietuvos Vyriausybę. Joje, be A. Voldemaro, ėjusio ir užsienio reikalų ministro pareigas, dirbo prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas, teisingumo ministras Petras Leonas, vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Juozas Tūbelis, krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis, žydų reikalų ministras be portfelio Jokūbas Vygodskis ir gudų reikalų ministras be portfelio Juozapas Voronka, taip pat Švietimo ministerijos valdytojas Jonas Yčas.


Pirmajai Vyriausybei teko dirbti be galo sunkiomis sąlygomis. Trūko visko – pinigų, patirties, specialistų. Nebuvo valstybės institucijų, policijos, kariuomenės. Į Lietuvos laisvę kėsinosi bolševikai, lenkai, bermontininkai. Į Paryžiuje rengtą taikos konferenciją, kur po Pirmojo pasaulinio karo turėjo būti braižomas naujas Europos žemėlapis, Lietuva netgi nebuvo pakviesta. Tačiau ir be kvietimo Lietuvos delegacija, vadovaujama A. Voldemaro, išvyko į Paryžių diplomatinėmis priemonėmis kovoti dėl šalies interesų. Pirmoji Vyriausybė pradėjo kurti savivaldybes, pašto, policijos, kariuomenės ir kitas struktūras. 1918 m. gruodžio 26 d. A. Voldemarą Premjero poste pakeitė Mykolas Sleževičius. Iš viso 1918–1940 m. Lietuvoje buvo sudarytas 21 Ministrų kabinetas.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 40 metų


KATASTROFA ŠRI LANKOJE


1978 m. lapkričio 15 d. Šri Lankoje, Katunajakos vietovėje, sudužo islandų oro bendrovės „Loftleidir HF“ lėktuvas „Douglas DC-8“, tuo metu išnuomotas kompanijos „Garuda Indonesia“. Jis skraidino iš Džidos (Saudo Arabijoje) į Surabają (Indonezijoje) musulmonų maldininkus, vykusius į hadžą – piligriminę kelionę į Meką. Visi 13 įgulos narių buvo islandai. Nusileisti Šri Lankoje reikėjo, kad būtų galima papildyti degalų atsargas. Lėktuvas leidosi kiek per greitai, ir staigus galingas vėjo gūsis lėktuvą išmušė iš kurso. Laineris nepataikė ant tūpimo taką ir rėžėsi į kaučiukmedžių ir kokosų plantaciją. Žuvo 183 iš 262 lėktuve buvusių žmonių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Prieš 100 metų


BAIGĖSI PIRMASIS PASAULINIS KARAS


1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos karinei vadovybei Kompjenėje (Prancūzijoje) pasirašius kapituliacijos aktą ir paliaubų sutartį su Antantės šalimis baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Šio karo padariniai buvo siaubingi – žuvo daugiau nei 10 mln. karių, o dėl karinių veiksmų, epidemijų, bado mirė dar mažiausiai 20 mln. civilių. Pirmasis pasaulinis karas lėmė dideles karo meno naujoves – pradėta masiškai naudoti aviacija, pirmąkart pasitelkti tankai, cheminiai ginklai, dujokaukės. Kavalerija neteko ankstesnės reikšmės. Po karo žemėlapyje neliko Austrijos-Vengrijos, Osmanų, Vokietijos ir Rusijos imperijų. Ant senųjų imperijų griuvėsių kūrėsi nacionalinės valstybės. Viena iš jų buvo Lietuva.


Karo metais mūsų šalis tapo nuožmių kovų arena. Apie 300 tūkst. gyventojų karo pradžioje pasitraukė į Rusiją. Vokietijos pajėgos 1915 m. rugpjūtį po intensyvių mūšių užėmė vieną svarbiausių vakarinės Rusijos imperijos dalies gynybos taškų – Kauno tvirtovę, o iki rudens vokiečių rankose atsidūrė beveik visa dabartinės Lietuvos teritorija. Kovų metu buvo sugriauta dešimtys miestų ir miestelių. Vokiečių įvestos prievolės užgulė Lietuvos žmonių pečius. Dešimtys tūkstančių lietuvių kovėsi ir žuvo tiek carinės Rusijos, tiek kaizerinės Vokietijos karių gretose. Svarbiausias Pirmojo pasaulinio karo rezultatas lietuvių tautai buvo po karo susidariusi nauja geopolitinė padėtis, leidusi išsivaduoti iš Rusijos gniaužtų ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


MIRĖ DŽOAKINAS ANTONIJUS ROSINIS


1868 m. lapkričio 13 d. Prancūzijos Pasi miestelyje (netoli Paryžiaus) mirė italų kompozitorius Džoakinas Antonijus Rosinis. Jis gimė 1792 m. vasario 29 d. Italijos Pezaro mieste muzikanto ir dainininkės šeimoje. Nuo mažumės grojo, dainavo bažnyčios chore. Studijavo Bolonijos muzikos licėjuje, vėliau jam vadovavo. Pirmąją operą parašė būdamas aštuoniolikos. 1816 m. pelnė visuotinį pripažinimą, kai Romoje buvo pastatyta jo opera „Sevilijos kirpėjas“. Taip pat itin populiarios tapo operos „Vilhelmas Telis“, „Pelenė“, „Otello“ ir daugelis kitų. Dž. A. Rosinis laikomas vienu iškiliausių operų kūrėjų pasaulio muzikos istorijoje. Buvo du kartus vedęs. Dalį gyvenimo praleido Austrijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, vadovavo Italų teatrui Paryžiuje. Garsėjo kaip puikus kulinaras, vyno žinovas, pobūvių organizatorius. Mirė sulaukęs 76-erių. Jo balzamuotas kūnas buvo iškilmingai palaidotas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse, o 1887 m. perkeltas į gimtąją Italiją, Florencijos Šv. Kryžiaus baziliką, greta Galileo Galilėjaus, Mikelandželo ir kitų žymiųjų italų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


MIRĖ MUSTAFA KEMALIS ATATIURKAS


1938 m. lapkričio 10 d. Stambule mirė vienas žymiausių Turkijos politikų Mustafa Kemalis Atatiurkas. Turkijoje jis garbinamas kaip iškiliausias tautos atstovas. Gimė 1881 m. gegužės 19 d. Turkijos kariuomenės atsargos karininko, tapusio medienos pirkliu, šeimoje Salonikuose (dab. Graikijoje). Ėjo tėvo pėdomis ir tapo karininku. Dalyvavo karo veiksmuose, buvo karo atašė, divizijos vadas. 1920-aisiais tapo revoliucijos, nuvertusios sultono valdžią ir ant Osmanų imperijos griuvėsių sukūrusios Turkijos Respubliką, lyderiu. Jo valdymo metais musulmoniška Turkija pasuko Vakarų kryptimi.


Buvo įgyvendinta daug labai svarbių reformų: įvesta pasaulietinių teismų sistema, suteiktos lygios teisės vyrams ir moterims, vietoj arabiškų rašmenų turkų kalboje pradėta naudoti lotyniškus, uždrausta radikalių islamo organizacijų veikla, įgyvendintos švietimo, žemės ūkio, administracijos pertvarkos, sostinė perkelta iš Stambulo į Ankarą. Asmeniniame gyvenime Atatiurkui nesisekė: su pirmąja žmona išsiskyrė, savo vaikų neturėjo, bet užaugino septynias įdukras ir vieną įsūnį. Atatiurkas palaidotas mauzoliejuje Ankaroje, jo paminklų yra visuose Turkijos miestuose.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)