Prieš 40 metų
GIMĖ PIRMASIS KŪDIKIS PO DIRBTINIO APVAISINIMO

1978 m. liepos 25 d. Anglijoje, Oldamo mieste, gimė pirmasis dirbtinio apvaisinimo būdu į pasaulį atkeliavęs kūdikis – Luiza Braun. Jos mama 9 metus nesėkmingai bandė pastoti ir galiausiai 1977 m., sulaukusi sutuoktinio pritarimo, ryžosi drąsiam medikų pasiūlytam eksperimentui – dirbtiniam apvaisinimui. 1982-aisiais šeimoje vėlgi po dirbtinio apvaisinimo gimė antra duktė – Natali. Užaugusi L. Braun tapo aukle. 2004 m. ji ištekėjo už naktinio baro apsaugininko. Šeimoje auga du sūnūs.

Prieš 90 metų
GIMĖ STANLIS KUBRIKAS

1928 m. liepos 26 d. Niujorke žydų šeimoje gimė vienas garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų kino režisierių ir prodiuserių Stanlis Kubrikas. Jo tėvas buvo chirurgas, mama – namų šeimininkė. Tėvas išmokė Stanlį žaisti šachmatais, ir tai buvo viena didžiausių jo aistrų visą gyvenimą. Mokydamasis mokykloje Stanlis žavėjosi fotografija, grojo mušamaisiais, svajojo tapti džiazo muzikantu. Mokėsi gana prastai. 1946 m. pradėjo dirbti žurnalo fotografu. 1948-aisiais vedė. Ėmė kurti trumpametražius filmus, reklamų siužetus. 1951 m. debiutavo dokumentiniu filmu apie boksą „Kovos diena“. 1960-aisiais gana netikėtai aktoriaus Kerko Daglaso iniciatyva S. Kubrikas buvo pakviestas tapti jau pradėto kurti filmo „Spartakas“ režisieriumi (ankstesnis režisierius buvo atleistas). Nors K. Daglasas ir S. Kubrikas nuolat konfliktavo, filmas puikiai pavyko ir pelnė keturis „Oskarus“. 1962 m. S. Kubrikas atvyko į Angliją kurti filmo „Lolita“ ir čia pasiliko visam gyvenimui. Jis sukūrė daugybę filmų, tapusių šedevrais: „2001 metų kosminė odisėja“, „Prisukamas apelsinas“, „Metalinė liemenė“, „Plačiai užmerktos akys“ ir kt. Daug darbų liko nebaigta. Sulaukęs 70-ies S. Kubrikas mirė nuo infarkto savo dvare Pietryčių Anglijoje 1999 m. kovo 7 d.

Prieš 100 metų
PARAGINO NELINČIUOTI JUODAODŽIŲ

1918 m. liepos 26 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Vudras Vilsonas paragino tautiečius nelinčiuoti juodaodžių. Linčo teismu vadinamas žmogaus ar kelių žmonių nužudymas, apkaltinus jį (juos) kokiu nors nusikaltimu, be tyrimo ir teismo. Linčiuotojų paprastai būdavo ne vienas, o keli ar visa minia. Linčo teismai buvo labai paplitę pietinėse JAV valstijose XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje. Juos dažniausiai vykdė slaptos Kukluksklano organizacijos nariai, pagrindiniu tikslu laikę „padugnių“ – juodaodžių gyventojų – šalinimą iš šalies. Nulinčiuotas galėjo būti bet kuris juodaodis, apkaltintas, pavyzdžiui, žmogžudyste, vagyste, baltaodės išprievartavimu. Buvo linčiuojami netgi juodaodžiai ūkininkai, nes, Kukluksklano narių įsitikinimu, žemė turėjo priklausyti tik baltiesiems. Linčo teismai įgavo masinį pobūdį: vien 1892 m. JAV buvo nulinčiuotas 151 žmogus. Be juodaodžių, Linčo teismų aukomis kartais tapdavo rasistams neįtikę žydai, italai (tapatinti su mafiozais), katalikai (kaltinti juodaodžių gynimu). Žinomas ne vienas atvejis, kai teismas išteisindavo kaltinamuosius, bet nepatenkinta minia ištempdavo juos iš teismo salės ir tuojau pat pakardavo. Linčiuojami žmonės dažniausiai buvo pakariami, rečiau – sudeginami. Linčiavimas tapo kraupia pramoga – išliko tūkstančiai nuotraukų, kuriose matyti besišypsantys žmonės prie aukų lavonų. Linčo teismų labai sumažėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai baltieji ir juodaodžiai JAV kariai turėjo petys į petį kautis su priešais. Tačiau iki 1970 m. pasitaikydavo pavienių linčo atvejų.

Prieš 110 metų
ĮKURTAS FTB

1908 m. liepos 26 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) generalinio prokuroro Čarlzo Džozefo Bonaparto iniciatyva buvo įsteigtas Tyrimų biuras, 1938 m. pavadintas Federaliniu tyrimų biuru (FTB). Tai viena svarbiausių JAV saugumo struktūrų, įgaliota tirti federalinės teisėtvarkos pažeidimus, rūpintis šalies ir jos aukščiausiųjų vadovų saugumu, vykdyti žvalgybą. Pirmuoju Tyrimų biuro direktoriumi tapęs Edgaras Huveris vadovavo šiai struktūrai net 37 metus. Dabar direktorius negali vadovauti biurui daugiau nei 10 metų. Iš pradžių FTB agentai daugiausia kovojo su mafijos struktūromis, Kukluksklano aktyvistais, o Antrojo pasaulinio karo metais sučiupo ne vieną nacių agentą. Nuo 1983-iųjų FTB patikėtos įkaitų vadavimo operacijos. 2010 m. biuras atliko bene didžiausią operaciją – sulaikė 130 Puerto Riko policijos pareigūnų, įtariamų korupcija ir prekyba narkotikais. Šiuo metu viena svarbiausių biuro funkcijų – kova su terorizmu. FTB dirba ne mažiau kaip 35 tūkst. žmonių, centrinė būstinė yra Vašingtone, tarnyba turi atstovybes dešimtyse užsienio šalių. Biuro devizas – „Atsidavimas, drąsa, sąžiningumas“.

Prieš 220 metų
MŪŠIS PRIE PIRAMIDŽIŲ

1798 m. liepos 21 d. Egipte, netoli piramidžių, vyko mūšis tarp Prancūzijos kariuomenės, vadovaujamos Napoleono Bonaparto (20 tūkst. karių), ir Egipto mameliukų (tiurkų, taip pat čerkesų, gruzinų ir kitų Kaukazo tautų kilmės karių), albanų, arabų bei kitų Osmanų imperijos pajėgų (21 tūkst. karių). Tai buvo vienas svarbiausių Napoleono Egipto kampanijos etapų. Užėmęs Aleksandrijos uostamiestį, Napoleonas patraukė į Egipto gilumą ir netoli piramidžių pasiekė įtvirtintą priešininkų stovyklą. Prieš mūšį jis rėžė savo kariams ugningą kalbą. Ją baigė tokiais žodžiais: „Kariai, nuo šių piramidžių viršūnių 40 amžių žvelgia į mus!“ Prancūzai pradėjo ataką. Kai į juos pasileido mameliukų kavalerija, jie persirikiavo į karė (kvadratą) ir sutelkta ugnimi bei durtuvais atrėmė priešus. Galiausiai prancūzai apsupo priešus, užėmė jų stovyklą ir šventė neabejotiną pergalę. Netrukus Napoleonas užėmė Kairą.